Įkraunama...
Įkraunama...

Globėjų paplepėjimai 4

tai musu 5 metu mazei tas pats,kaip Karusia raso,o irgi taip kvailai galvojau:nekreipsiu demesio...o cia - problema!
Atsakyti
Bet Gritės bernaitis, kaip suprantu, turi "katino sindromą" - girdi kada nori? bigsmile.gif
Atsakyti
Skiautele, net negera pasidare - pas mus lygiai taspats. Nnoriu ir aš pasikalbėt su psichologu, bet susirgo manasis vejaraupiais tai namie tupim doh.gif
Profilyje parašyt bernuželio gimimo data wub.gif
Atsakyti
QUOTE(Gritė @ 2010 03 09, 17:05)
Skiautele, net negera pasidare - pas mus lygiai taspats. Nnoriu ir aš pasikalbėt su psichologu, bet susirgo manasis vejaraupiais tai namie tupim  doh.gif
Profilyje parašyt bernuželio gimimo data  wub.gif



Mano Pupa nuo pat pradžių taip elgiasi.Iš pradžių galvojom,gal adaptacijos problemos.Paskui tikėjomės,kad išaugs...
Kalbėjom,aiškinom,klausėm,ar jai patiktų,kad mes taip elgtumės...
Ėjau į PPT dėl mokyklos,papasakojau psichologei,tai sakė padirbės su mergaite.
Labai priešinausi pasakymui,kad "tie vaikai kitokie"
Bet...

Atsakyti
mes dar galvojam, kad pora savaičių mažas laiko tarpas. Pirmą savaitę viskas buvo teigiama ir idomu, dabar jau atsirado neigimas:nenoriu, nemoku (nors puikiai moka), nedarysiu... Jei nekreipi dėmesio kartos šimtą kartų kad ne ne ne arba užstrigs ir tylės. neduokdie paprasysi eilėraštuką pasakyt, tai sako žiūrėk varna skrenda. Žodžiu kas nepatinka - ignoruoja. Retai pasiseka išklausti ko norėtu valgyti, ką veikti, paprašius pakartoti nekartoja, toks vaizdas, kad įsižeidžia net ir tyli. O tas "katino sindromas" tai gerai išlavintas lotuliukas.gif
kaip manot - tai rimta? verysad.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Gritė: 09 kovo 2010 - 21:16
QUOTE(Gritė @ 2010 03 09, 21:14)
mes dar galvojam, kad pora savaičių mažas laiko tarpas. Pirmą savaitę viskas buvo teigiama ir idomu, dabar jau atsirado neigimas:nenoriu, nemoku (nors puikiai moka), nedarysiu... Jei nekreipi dėmesio kartos šimtą kartų kad ne ne ne arba užstrigs ir tylės. neduokdie paprasysi eilėraštuką pasakyt, tai sako žiūrėk varna skrenda. Žodžiu kas nepatinka - ignoruoja. Retai pasiseka išklausti ko norėtu valgyti, ką veikti, paprašius pakartoti nekartoja, toks vaizdas, kad įsižeidžia net ir tyli. O tas "katino sindromas" tai gerai išlavintas  lotuliukas.gif
kaip manot - tai rimta?  verysad.gif


Taigi neigimas jo amziuje normalu. Vaikas supranta, kad jis asmenybe ir pradeda visur priesintis. Del ne ne ne - viskas gerai, del tylejimo nezinau. g.gif
Atsakyti
QUOTE(ziv @ 2010 03 09, 23:20)
Taigi neigimas jo amziuje normalu. Vaikas supranta, kad jis asmenybe ir pradeda visur priesintis. Del ne ne ne - viskas gerai, del tylejimo nezinau.  g.gif


Kai tokia be patirties mama dar esu, tai del visko sirdis ir dreba blush2.gif
Atsakyti
QUOTE(Gritė @ 2010 03 09, 21:14)
mes dar galvojam, kad pora savaičių mažas laiko tarpas. Pirmą savaitę viskas buvo teigiama ir idomu, dabar jau atsirado neigimas:nenoriu, nemoku (nors puikiai moka), nedarysiu... Jei nekreipi dėmesio kartos šimtą kartų kad ne ne ne arba užstrigs ir tylės. neduokdie paprasysi eilėraštuką pasakyt, tai sako žiūrėk varna skrenda. Žodžiu kas nepatinka - ignoruoja. Retai pasiseka išklausti ko norėtu valgyti, ką veikti, paprašius pakartoti nekartoja, toks vaizdas, kad įsižeidžia net ir tyli. O tas "katino sindromas" tai gerai išlavintas  lotuliukas.gif
kaip manot - tai rimta?  verysad.gif

labai rimta laugh.gif
mano sūnėnas būdamas dviejų niekada nekartodavo kitiems girdint kokio žodžio - nueidavo į kitą kambarį, parepetuodavo ir atėjęs pasakydavo. Jeigu ūpas būdavo. Dabar jis studentas. su tokiu pat katino sindromu laugh.gif
o dėl to "ko nori" - na kaip kitaip gali reaguoti vaikas, jeigu į jo norus niekada nebūdavo atsižvelgiama? arba žviegti iki pamėlinijimo - taip mano Braškė elgiasi, jei kažkas netiko, arba išvis nereikšti norų. tai, jeigu nesustingsta, jeigu nepraranda orientacijos - gal ir nieko tokio? aišku, dėl viso pikto - pokalbis su psichologe - nepakenks smile.gif
Atsakyti
4u.gif Jiems labai sunku patekus į naują aplinką juk išgyvena nerimą, netikrumą ,baimę ir dar krūvą visokių bjaurysčių. Manu reiktų gyventi savo gyvenimą ir jam leisti į jį įsitraukti, įeiti , jį stebėti ir viską atrasti iš naujo.Kam klausinėti visko ir testuoti , akcentuoti ant visokių malonybių-prašau, atsiprašau, ačiū. Problema gal ir yra bet jeigu ją hiperbolizuoti tai pavargs ir vaikas ir tėvai.Pradėčiau nuo paprastų ir labai konkrečių taisyklių ir labai konkrečių nurodymų ką reikia padaryti. O jie jaučia pyktį tai tikrai ir svarbiausia reikia padėti susigaudyti savo jausmuose ir padėti juos išgyventi. Nerimastinga mama gali labai pakenkti vaikui. Jis nesusitvarko su savo jausmais o dar reikia tvarkytis su mamos jausmais- nerimu, baime, nusivylimu ir t.t.

Papildyta:
QUOTE(Gritė @ 2010 03 09, 22:44)
Kai tokia be patirties mama dar esu, tai del visko sirdis ir dreba  blush2.gif

verysad.gif manau tai ir blogiausia- nerimastinga mama. Nueik į biblioteką arba knygyne yra R. Milašiūno PSICHOANALIZĖ . Paskaitysi bus labai daug kas aišku.
Atsakyti
Tarpu kita ko, man psichologė sakė, kad reikia mokyti vaiką atpažinti jausmus "tu pyksti?, taip, tu dabar pyksti". o pyktis - emocija kaip ir visi kiti, nei blogesnis, nei geresnis. tiesiog reikia mokytis išreikšti.
p.s. pirmi geri poslinkiai 'mūsuose" atsirado, kai praėjo 3 mėnesiai po persikraustymo. Tada išmokau apeiti ožius, tada pradėjom suprasti ko viena iš kitos norim ir pan. nes iki tol vaikščiojau apšalus nuo isterijų, apdraskytom rankom ir ausim. Taigi sėdėt ir laukt smile.gif
Atsakyti
Nelakstau po namus už galvos susiemus biggrin.gif ir manau, kad kiekvienai neramu dėl savo vaiko. Daug davė įtėvių kursai. Savo nerimais ir lūkesčiais dalijames su vyru pasnibždomis, kai pipiras jau miega smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Karusia @ 2010 03 10, 15:46)
Tarpu kita ko, man psichologė sakė, kad reikia mokyti vaiką atpažinti jausmus "tu pyksti?, taip, tu dabar pyksti". o pyktis - emocija kaip ir visi kiti, nei blogesnis, nei geresnis. tiesiog reikia mokytis išreikšti.
p.s. pirmi geri poslinkiai 'mūsuose" atsirado, kai praėjo 3 mėnesiai po persikraustymo. Tada išmokau apeiti ožius, tada pradėjom suprasti ko viena iš kitos norim ir pan. nes iki tol vaikščiojau apšalus nuo isterijų, apdraskytom rankom ir ausim. Taigi sėdėt ir laukt smile.gif

bigsmile.gif va butent ,labai smagu kai daug maž viskas susidelioja i vieteles. Mano vaikis tai išgyveno manau nerimą, baimę kurią išreikšdavo pykčiu. Buvo 2 metų tai nelabai pašnekėsi su juo apie tai ką jis jaučia, reikėjo"išnešioti ant rankų" taip sakant. Dabar tai thumbup.gif fantastika kai atpažįstu jo jausmus ir galiu pamokyti atpažinti savo ir kitų jausmus kad jam lengviau būtų.
Papildyta:
QUOTE(Gritė @ 2010 03 11, 13:30)
Nelakstau po namus už galvos susiemus  biggrin.gif  ir manau, kad kiekvienai neramu dėl savo vaiko. Daug davė įtėvių kursai. Savo nerimais ir lūkesčiais dalijames su vyru pasnibždomis, kai pipiras jau miega  smile.gif


Patikėk, vaikai puikiai jaučia mamos jausmus. Mano minėtoje knygoje aprašyta kad tai vyksta su kūdikiais iki metų, taip kad nuslėpti g.gif nu gal esi profesionalė. Aš pavyzdžiui, tai kraupstu nuo savo pasitikėjimo savimi, savo jėgomis ir kai pagalvoju-KAIP AŠ VISKĄ IŠTVĖRIAU doh.gif
Atsakyti