tai musu 5 metu mazei tas pats,kaip Karusia raso,o irgi taip kvailai galvojau:nekreipsiu demesio...o cia - problema!
Bet Gritės bernaitis, kaip suprantu, turi "katino sindromą" - girdi kada nori? 
Skiautele, net negera pasidare - pas mus lygiai taspats. Nnoriu ir aš pasikalbėt su psichologu, bet susirgo manasis vejaraupiais tai namie tupim 
Profilyje parašyt bernuželio gimimo data
Profilyje parašyt bernuželio gimimo data
QUOTE(Gritė @ 2010 03 09, 17:05)
Skiautele, net negera pasidare - pas mus lygiai taspats. Nnoriu ir aš pasikalbėt su psichologu, bet susirgo manasis vejaraupiais tai namie tupim
Profilyje parašyt bernuželio gimimo data
Profilyje parašyt bernuželio gimimo data
Mano Pupa nuo pat pradžių taip elgiasi.Iš pradžių galvojom,gal adaptacijos problemos.Paskui tikėjomės,kad išaugs...
Kalbėjom,aiškinom,klausėm,ar jai patiktų,kad mes taip elgtumės...
Ėjau į PPT dėl mokyklos,papasakojau psichologei,tai sakė padirbės su mergaite.
Labai priešinausi pasakymui,kad "tie vaikai kitokie"
Bet...
mes dar galvojam, kad pora savaičių mažas laiko tarpas. Pirmą savaitę viskas buvo teigiama ir idomu, dabar jau atsirado neigimas:nenoriu, nemoku (nors puikiai moka), nedarysiu... Jei nekreipi dėmesio kartos šimtą kartų kad ne ne ne arba užstrigs ir tylės. neduokdie paprasysi eilėraštuką pasakyt, tai sako žiūrėk varna skrenda. Žodžiu kas nepatinka - ignoruoja. Retai pasiseka išklausti ko norėtu valgyti, ką veikti, paprašius pakartoti nekartoja, toks vaizdas, kad įsižeidžia net ir tyli. O tas "katino sindromas" tai gerai išlavintas 
kaip manot - tai rimta?
kaip manot - tai rimta?
QUOTE(Gritė @ 2010 03 09, 21:14)
mes dar galvojam, kad pora savaičių mažas laiko tarpas. Pirmą savaitę viskas buvo teigiama ir idomu, dabar jau atsirado neigimas:nenoriu, nemoku (nors puikiai moka), nedarysiu... Jei nekreipi dėmesio kartos šimtą kartų kad ne ne ne arba užstrigs ir tylės. neduokdie paprasysi eilėraštuką pasakyt, tai sako žiūrėk varna skrenda. Žodžiu kas nepatinka - ignoruoja. Retai pasiseka išklausti ko norėtu valgyti, ką veikti, paprašius pakartoti nekartoja, toks vaizdas, kad įsižeidžia net ir tyli. O tas "katino sindromas" tai gerai išlavintas
kaip manot - tai rimta?
kaip manot - tai rimta?
Taigi neigimas jo amziuje normalu. Vaikas supranta, kad jis asmenybe ir pradeda visur priesintis. Del ne ne ne - viskas gerai, del tylejimo nezinau.
QUOTE(ziv @ 2010 03 09, 23:20)
Taigi neigimas jo amziuje normalu. Vaikas supranta, kad jis asmenybe ir pradeda visur priesintis. Del ne ne ne - viskas gerai, del tylejimo nezinau.
Kai tokia be patirties mama dar esu, tai del visko sirdis ir dreba
QUOTE(Gritė @ 2010 03 09, 21:14)
mes dar galvojam, kad pora savaičių mažas laiko tarpas. Pirmą savaitę viskas buvo teigiama ir idomu, dabar jau atsirado neigimas:nenoriu, nemoku (nors puikiai moka), nedarysiu... Jei nekreipi dėmesio kartos šimtą kartų kad ne ne ne arba užstrigs ir tylės. neduokdie paprasysi eilėraštuką pasakyt, tai sako žiūrėk varna skrenda. Žodžiu kas nepatinka - ignoruoja. Retai pasiseka išklausti ko norėtu valgyti, ką veikti, paprašius pakartoti nekartoja, toks vaizdas, kad įsižeidžia net ir tyli. O tas "katino sindromas" tai gerai išlavintas
kaip manot - tai rimta?
kaip manot - tai rimta?
labai rimta
mano sūnėnas būdamas dviejų niekada nekartodavo kitiems girdint kokio žodžio - nueidavo į kitą kambarį, parepetuodavo ir atėjęs pasakydavo. Jeigu ūpas būdavo. Dabar jis studentas. su tokiu pat katino sindromu
o dėl to "ko nori" - na kaip kitaip gali reaguoti vaikas, jeigu į jo norus niekada nebūdavo atsižvelgiama? arba žviegti iki pamėlinijimo - taip mano Braškė elgiasi, jei kažkas netiko, arba išvis nereikšti norų. tai, jeigu nesustingsta, jeigu nepraranda orientacijos - gal ir nieko tokio? aišku, dėl viso pikto - pokalbis su psichologe - nepakenks
Jiems labai sunku patekus į naują aplinką juk išgyvena nerimą, netikrumą ,baimę ir dar krūvą visokių bjaurysčių. Manu reiktų gyventi savo gyvenimą ir jam leisti į jį įsitraukti, įeiti , jį stebėti ir viską atrasti iš naujo.Kam klausinėti visko ir testuoti , akcentuoti ant visokių malonybių-prašau, atsiprašau, ačiū. Problema gal ir yra bet jeigu ją hiperbolizuoti tai pavargs ir vaikas ir tėvai.Pradėčiau nuo paprastų ir labai konkrečių taisyklių ir labai konkrečių nurodymų ką reikia padaryti. O jie jaučia pyktį tai tikrai ir svarbiausia reikia padėti susigaudyti savo jausmuose ir padėti juos išgyventi. Nerimastinga mama gali labai pakenkti vaikui. Jis nesusitvarko su savo jausmais o dar reikia tvarkytis su mamos jausmais- nerimu, baime, nusivylimu ir t.t. Papildyta:
QUOTE(Gritė @ 2010 03 09, 22:44)
manau tai ir blogiausia- nerimastinga mama. Nueik į biblioteką arba knygyne yra R. Milašiūno PSICHOANALIZĖ . Paskaitysi bus labai daug kas aišku.
Tarpu kita ko, man psichologė sakė, kad reikia mokyti vaiką atpažinti jausmus "tu pyksti?, taip, tu dabar pyksti". o pyktis - emocija kaip ir visi kiti, nei blogesnis, nei geresnis. tiesiog reikia mokytis išreikšti.
p.s. pirmi geri poslinkiai 'mūsuose" atsirado, kai praėjo 3 mėnesiai po persikraustymo. Tada išmokau apeiti ožius, tada pradėjom suprasti ko viena iš kitos norim ir pan. nes iki tol vaikščiojau apšalus nuo isterijų, apdraskytom rankom ir ausim. Taigi sėdėt ir laukt
p.s. pirmi geri poslinkiai 'mūsuose" atsirado, kai praėjo 3 mėnesiai po persikraustymo. Tada išmokau apeiti ožius, tada pradėjom suprasti ko viena iš kitos norim ir pan. nes iki tol vaikščiojau apšalus nuo isterijų, apdraskytom rankom ir ausim. Taigi sėdėt ir laukt
Nelakstau po namus už galvos susiemus 
ir manau, kad kiekvienai neramu dėl savo vaiko. Daug davė įtėvių kursai. Savo nerimais ir lūkesčiais dalijames su vyru pasnibždomis, kai pipiras jau miega
ir manau, kad kiekvienai neramu dėl savo vaiko. Daug davė įtėvių kursai. Savo nerimais ir lūkesčiais dalijames su vyru pasnibždomis, kai pipiras jau miega QUOTE(Karusia @ 2010 03 10, 15:46)
Tarpu kita ko, man psichologė sakė, kad reikia mokyti vaiką atpažinti jausmus "tu pyksti?, taip, tu dabar pyksti". o pyktis - emocija kaip ir visi kiti, nei blogesnis, nei geresnis. tiesiog reikia mokytis išreikšti.
p.s. pirmi geri poslinkiai 'mūsuose" atsirado, kai praėjo 3 mėnesiai po persikraustymo. Tada išmokau apeiti ožius, tada pradėjom suprasti ko viena iš kitos norim ir pan. nes iki tol vaikščiojau apšalus nuo isterijų, apdraskytom rankom ir ausim. Taigi sėdėt ir laukt
p.s. pirmi geri poslinkiai 'mūsuose" atsirado, kai praėjo 3 mėnesiai po persikraustymo. Tada išmokau apeiti ožius, tada pradėjom suprasti ko viena iš kitos norim ir pan. nes iki tol vaikščiojau apšalus nuo isterijų, apdraskytom rankom ir ausim. Taigi sėdėt ir laukt
va butent ,labai smagu kai daug maž viskas susidelioja i vieteles. Mano vaikis tai išgyveno manau nerimą, baimę kurią išreikšdavo pykčiu. Buvo 2 metų tai nelabai pašnekėsi su juo apie tai ką jis jaučia, reikėjo"išnešioti ant rankų" taip sakant. Dabar tai 
fantastika kai atpažįstu jo jausmus ir galiu pamokyti atpažinti savo ir kitų jausmus kad jam lengviau būtų.Papildyta:
QUOTE(Gritė @ 2010 03 11, 13:30)
Nelakstau po namus už galvos susiemus ir manau, kad kiekvienai neramu dėl savo vaiko. Daug davė įtėvių kursai. Savo nerimais ir lūkesčiais dalijames su vyru pasnibždomis, kai pipiras jau miega
ir manau, kad kiekvienai neramu dėl savo vaiko. Daug davė įtėvių kursai. Savo nerimais ir lūkesčiais dalijames su vyru pasnibždomis, kai pipiras jau miega Patikėk, vaikai puikiai jaučia mamos jausmus. Mano minėtoje knygoje aprašyta kad tai vyksta su kūdikiais iki metų, taip kad nuslėpti
nu gal esi profesionalė. Aš pavyzdžiui, tai kraupstu nuo savo pasitikėjimo savimi, savo jėgomis ir kai pagalvoju-KAIP AŠ VISKĄ IŠTVĖRIAU
