QUOTE(Pippi @ 2010 03 19, 16:14)
Nu tai čia kažkas (dabar tiksliai neprisimenu kas) pasakojo kaip nesmagu stebėti draugę, kuri taip savo sūnų lepina, jam galvą plauna, ir t.t. Aišku, nežinau kiek tam berniukui metų, bet ir aš savo vaikui galvą plaunu, ir indus už ją kartais suplaunu, o savaitgaliais ir pusryčius į lovą gauna ant padėklo (nes rytiniai filmukai - tai šventa). Ir sakau aš jai "tu mano lepūnėlė", ir ji džiugiai tą patvirtina
Nu ir nematau čia nieko blogo. Kai man būna visai vasia, tai ir ji mane apšokinėja kiek gali, ir kavą man pašildo,ir pagaili. Va ir vakar pagailėjo - atėjau aš jos iš prailgintos pasiimti, o pavargus buvau siaubingai. Šiomis dienomis tiek darbų užpuolė. Tai ji man ir sako: "Mamyte, tu šitam darbe per daug pavargsti, tau reikia darbą keisti. Aš žinau koks tau būtų labai geras darbas - eik dirbti aukle". Aš jai aiškinu, kad jei aš dirbčiau aukle, mes nelabai nešgyventume, auklės daug negauna. Tai ji taip nustebusi klausia: "Tai kodėl visi sako, kad šiais laikais auklės tokios brangios?"

nu akurat ir mes taip gyvenam. Nu savam aš galvą plaunu, sriubą sumaitinu jei tos poreikis yra- nu tingisi šaukštą kilnoti, jei skubam vis dar aprengiu ką nors. Ir jis irgi džiaugiasi jog jis mano lepūnas, o aš jo lepūnė

Dabar užlaipsnį nuo vasario labai sumažino priemoką. Tai mano vaikas išaiškino jog nieko toi- galiu gi būrimo saloną atidaryt, burčiau iš kavos tirščių


