QUOTE(Pippi @ 2010 03 20, 11:31)
Aišku, kad normalu. Mano vaikui 8 metai, bet kartais turiu pažadėti, kad naktį ją sapnuosiu. Neseniai pas senelius nakvojo, tai paprašė, kad aš jos nuotrauką ant pagalvės pasidėčiau
. Taip pat ir mokykloje - kažkada rašė matematikos testą, viską labai gerai suskaičiavo, gavo A, tai po to man sako: "Aš galvoje girdėjau, kaip tu man atsakymus sakai, ir kaip sakai, kad susikaupčiau ir į šonus nežiūrėčiau. Tai aš ir nežiūrėjau".
Mano vaikas žiauriai norėjo šeimos (kaip, tikėtina, ir taviškė). Ji iki šiol sako, kad globos namuose buvo negerai, kartais užeina liūdnumas ir paverkia (ypač per visokias ten Nomedos akcijas), kad jai tai pasisekė, o kiti vaikučiai ir toliau be mamyčių gyvena. Manyčiau, kad mūsų vaikai (kurie šie tiek vyresni buvo įvaikinti ar paimti globai) gal labiau brangina šeimą (nes žino kas yra jos netekti), negu biologiniai, kurie šeimą ir mamos meilę priima kaip savaime suprantamą dalyką

Mano vaikas žiauriai norėjo šeimos (kaip, tikėtina, ir taviškė). Ji iki šiol sako, kad globos namuose buvo negerai, kartais užeina liūdnumas ir paverkia (ypač per visokias ten Nomedos akcijas), kad jai tai pasisekė, o kiti vaikučiai ir toliau be mamyčių gyvena. Manyčiau, kad mūsų vaikai (kurie šie tiek vyresni buvo įvaikinti ar paimti globai) gal labiau brangina šeimą (nes žino kas yra jos netekti), negu biologiniai, kurie šeimą ir mamos meilę priima kaip savaime suprantamą dalyką
mano mazyle pamena misko vaikus net ir siandien... manau ir nepamirs... Mazyle nesako taip, niekad negirdejau, kad gerai padare, nes as kazkur buvau salia. Tik sapnuojam viena kita kasnakt


