turiu didele dilema: mano draugo (esame kartu 5 metus) puseseres vaikas siuometu yra kudikiu globos namuose (jau beveik metus, vaikuciui beveik 2 metukai). jo mama turi psichiniu sutrikimu ir kaip mums pasake globos namu direktore, mmatinai vaikucio nebegrazins

nes ju nuomone pasikeitimai juos gyvenime nelabai tiketini. ji nedirba, turi vartoti kiekviena diena stiprus antidipresinius vaistus, jai nelabai sekasi savimi pasirupint, nekalbant kad ji galetu rupintis kudikiu. nors savo akimis maciau, kad ji labai ta vaikeli myli, lanko ji.
mano draugo gimine didele, daug pusbroliu su seimom ir vaikas. taciau niekas ne buvo nei aplankyt to vaikucio, nei su ta mama rysio nepalaiko, nors ir gyvena visi tame paciame meste
realus tokie to vaikucio likimo scenarijai:
1. niekas is giminiu jo i laikina glaba nepaims ir jis uzaugs vaiku namuose (kur mes buvom apsilanke ir man iki dabar baisu apie tai prisiminti)
2. ikalbeti motina atsisakyti motinistes teisiu ir tiketis, kad kas nors ta vaikuti ivaikins (tikimybe didele, bet tada niekas nei jo mama nei gimines jau jo gyvenime nebepamatys)
3. mums su daraugu paimti ji pas mus (mes gyvename uzsenyje, mama vaika matytu retai)
vat ir nezinau kas geriau? ir ar as turiu aplamai i visa tai kistis? tik labai jau to vaikucio gailo, kuo jis nusikalto, kad augtu be meiles ir seimos silumos?