as pati naudoju infliucida ( Homeopatinis) kai tik prasideda sloga, man veikia stebuklingai pati didziause sloga per diena pranyksta ,o mazei tai nelabai, jei pagaunu tik ciaudincia tai kartais sugaunam liga .
Manau vaistai kiekvienam skirtingai veikia man stebuklas mazei vaistas kaip vaistas. Na reiks pabandyti tuos vaistukus gal pades.
QUOTE(alfija @ 2010 03 23, 22:01)
ir kaip jau ten bebūtų, kam ir kas bepadėjęs ar nepadėjęs vaistus saviems vaikams girykite tik tuos, kuriuos rekomendavo gydytojas, o ne kas forume parašė. Niekada nežinot kas kitam gale, ir ką jums rekomenduoja.
Ir gydytojo paskirtus vaistus butina pro savo (ir jei pasitaiko galimybe kitu) cenzura praleisti
QUOTE(alfija @ 2010 03 23, 22:01)
ir kaip jau ten bebūtų, kam ir kas bepadėjęs ar nepadėjęs vaistus saviems vaikams girykite tik tuos, kuriuos rekomendavo gydytojas, o ne kas forume parašė. Niekada nežinot kas kitam gale, ir ką jums rekomenduoja.
Taip ir darysiu ,užsirašau ant lapelio,penktadienį kosnultacija,tai paklausim gydytojos ką apie šitus vaistus mano.
QUOTE(kkrysty @ 2010 03 23, 23:21)
Ir gydytojo paskirtus vaistus butina pro savo (ir jei pasitaiko galimybe kitu) cenzura praleisti
ty? sakykim bibliotekininkė gali spręsti tuos ar ne tuos medikamentus gydytojas paskyrė? Jai kompetencijos pakanka? Gal? Bet manęs jau nebestebina aukštas vaikų mirtingumo procentas Lietuvoje.
QUOTE(sri lanka @ 2010 03 23, 21:48)
tai parasau cia,gal kam dar pades"Lymphomyosot" lasai,yra ir tabletes bet maziuliams netinka.poveikis pasimate po kokio 1,5men.,geriam dabar jau 5 men.,paskutini karta sirgom po kaledu ir viskas.
pagal pavadinima galit susirasti visa aprasyma,gal tikrai kam tiks.mes irgi sirgdavom su auksciausia tem. ir "vidine"sloga,daremes magnetinio r.nuotrauka,tai jau ir skystis uz vienos ausytes pradejes rinktis ir tas nutrukstantis jos kvepavimas...sake,kad operacija butina.
dabar aisku nesergam,bet kol geriam vaistus.
tiesa,jei kas sugalvosit gerti,tai butinai "ant tuscio"skrandzio 15-20 min.pries valgi.
pagal pavadinima galit susirasti visa aprasyma,gal tikrai kam tiks.mes irgi sirgdavom su auksciausia tem. ir "vidine"sloga,daremes magnetinio r.nuotrauka,tai jau ir skystis uz vienos ausytes pradejes rinktis ir tas nutrukstantis jos kvepavimas...sake,kad operacija butina.
dabar aisku nesergam,bet kol geriam vaistus.
tiesa,jei kas sugalvosit gerti,tai butinai "ant tuscio"skrandzio 15-20 min.pries valgi.
mamiskiui tokius vaistus irgi paskyre pries pora savaiciu, pradejom gerti, bet taip ir sake, kad po 1-1,5 menesio matysis ar viekia. tai ziuresim
Bibliotekininkė gali padaryti patį svarbiausią šiais laikais dalyką: kritiškai vertinti paskirtą gydymą ir suvokti, kad 1) ne kiekvienas medikas yra kvalifikuotas (nebijokime to žodžio) 2) galimi skirtingi požiūriai į gydymą ir čia jau pacientas daugiau renkasi
Pati ne kartą esu susidūrusi su situacija, kai nueini į polikliniką ir paskiria vienokį gydymą, nuvažiuoji į santariškes - susiima už galvos - ir liepa kuo greičiau tą gydymą mesti lauk.
Beje, mums buvo ir atvirkštinis variantas - kai santariškėse vaiko problemos nesugebėjo diagnozuoti, o va poliklinikos specialistė vėliau diagnozavo ir išgydė.
Ar mano kompetencijos pakako diagnozei ir gydymui? Žinoma ne. Bet mano kompetencijos pakako suvokti kad a) vaikas serga, c) pas kokios srities specialistą kreiptis, c) suvokti, kad gydytojas į kurį kreipėmės nekompetetingas d) suvokti, kad po kito gydytojo paskirto gydymo vaikui ėmė gerėti
Pati ne kartą esu susidūrusi su situacija, kai nueini į polikliniką ir paskiria vienokį gydymą, nuvažiuoji į santariškes - susiima už galvos - ir liepa kuo greičiau tą gydymą mesti lauk.
Beje, mums buvo ir atvirkštinis variantas - kai santariškėse vaiko problemos nesugebėjo diagnozuoti, o va poliklinikos specialistė vėliau diagnozavo ir išgydė.
Ar mano kompetencijos pakako diagnozei ir gydymui? Žinoma ne. Bet mano kompetencijos pakako suvokti kad a) vaikas serga, c) pas kokios srities specialistą kreiptis, c) suvokti, kad gydytojas į kurį kreipėmės nekompetetingas d) suvokti, kad po kito gydytojo paskirto gydymo vaikui ėmė gerėti
QUOTE(alfija @ 2010 03 24, 09:53)
ty? sakykim bibliotekininkė gali spręsti tuos ar ne tuos medikamentus gydytojas paskyrė? Jai kompetencijos pakanka? Gal? Bet manęs jau nebestebina aukštas vaikų mirtingumo procentas Lietuvoje.
Su visa derama pagarba mūsų pediatrei - mes tikrai ją labai mylime ir gerbiame, ne kartą įsitikinome jos kompetencija - bet vieną kartą (gal pavargusi buvo) išrašė per stiprią antibiotikų dozę. Žinai, kai vaikui 40 laipsnių, tai nelabai ir giliniesi - skubi girdyti vaistus. Tai po kiek laiko maniškė pradėjo dejuoti, kad jai labai bloga pasidarė, ir pradėjo vemti. Tada pasigilinau į vaistus ir pamačiau, kad mums išrašyta dozė skirta tik nuo 12 metų, o mano mergaitei tuo metu buvo 6 (ir svoris jos normalus sakyčiau, gal net šiek tiek į kūdumą). Pasinagrinėjau receptų knygutę ir pamačiau, kad prieš gerą pusmetį buvo išrašyti tokie patys antibiotikai, tik per pusę silpnesni. Tai dalinau dozę per pusę ir taip girdžiau. Nuo to karto po dešimt kartų tikrinu visus receptus ir vaisto pakuotės lapelius.
QUOTE(medison @ 2010 03 23, 21:44)
Taip ir darysiu ,užsirašau ant lapelio,penktadienį kosnultacija,tai paklausim gydytojos ką apie šitus vaistus mano.
protingas poziuris!kazkaip nedasuto parasyti...aciu.
Papildyta:
QUOTE(Ute @ 2010 03 24, 01:12)
Bibliotekininkė gali padaryti patį svarbiausią šiais laikais dalyką: kritiškai vertinti paskirtą gydymą ir suvokti, kad 1) ne kiekvienas medikas yra kvalifikuotas (nebijokime to žodžio) 2) galimi skirtingi požiūriai į gydymą ir čia jau pacientas daugiau renkasi
Pati ne kartą esu susidūrusi su situacija, kai nueini į polikliniką ir paskiria vienokį gydymą, nuvažiuoji į santariškes - susiima už galvos - ir liepa kuo greičiau tą gydymą mesti lauk.
Beje, mums buvo ir atvirkštinis variantas - kai santariškėse vaiko problemos nesugebėjo diagnozuoti, o va poliklinikos specialistė vėliau diagnozavo ir išgydė.
Ar mano kompetencijos pakako diagnozei ir gydymui? Žinoma ne. Bet mano kompetencijos pakako suvokti kad a) vaikas serga, c) pas kokios srities specialistą kreiptis, c) suvokti, kad gydytojas į kurį kreipėmės nekompetetingas d) suvokti, kad po kito gydytojo paskirto gydymo vaikui ėmė gerėti
Pati ne kartą esu susidūrusi su situacija, kai nueini į polikliniką ir paskiria vienokį gydymą, nuvažiuoji į santariškes - susiima už galvos - ir liepa kuo greičiau tą gydymą mesti lauk.
Beje, mums buvo ir atvirkštinis variantas - kai santariškėse vaiko problemos nesugebėjo diagnozuoti, o va poliklinikos specialistė vėliau diagnozavo ir išgydė.
Ar mano kompetencijos pakako diagnozei ir gydymui? Žinoma ne. Bet mano kompetencijos pakako suvokti kad a) vaikas serga, c) pas kokios srities specialistą kreiptis, c) suvokti, kad gydytojas į kurį kreipėmės nekompetetingas d) suvokti, kad po kito gydytojo paskirto gydymo vaikui ėmė gerėti
deja,tai visiska tiesa...
Papildyta:
QUOTE(alfija @ 2010 03 23, 23:53)
sakykim bibliotekininkė
ar cia kazkokia isskirtine profesija?!.sakyciau ganetinai apsiskaicius turetu buti...
QUOTE(Pippi @ 2010 03 24, 13:22)
Su visa derama pagarba mūsų pediatrei - mes tikrai ją labai mylime ir gerbiame, ne kartą įsitikinome jos kompetencija - bet vieną kartą (gal pavargusi buvo) išrašė per stiprią antibiotikų dozę. Žinai, kai vaikui 40 laipsnių, tai nelabai ir giliniesi - skubi girdyti vaistus. Tai po kiek laiko maniškė pradėjo dejuoti, kad jai labai bloga pasidarė, ir pradėjo vemti. Tada pasigilinau į vaistus ir pamačiau, kad mums išrašyta dozė skirta tik nuo 12 metų, o mano mergaitei tuo metu buvo 6 (ir svoris jos normalus sakyčiau, gal net šiek tiek į kūdumą). Pasinagrinėjau receptų knygutę ir pamačiau, kad prieš gerą pusmetį buvo išrašyti tokie patys antibiotikai, tik per pusę silpnesni. Tai dalinau dozę per pusę ir taip girdžiau. Nuo to karto po dešimt kartų tikrinu visus receptus ir vaisto pakuotės lapelius.
tai kad gal nepavargus buvo ta pediatrė,ir jei jau buvo toks uždegiminis procesas įtariu, kad dozę skyrė tinkamą. Dviguba anibiotikų dozė- tai nėra joks perozavimas. Va patektumėt kokion reanimacijon, ir klaforano oho kokias dozes autmėt. Ką ten dvylikos metų- suaugusio dozę, ir tai pusantros greičiausia- ir išgyventų kaip nieko. Vaistus, didesnes dozes gydytojas skiria atsižvelgdamas visų pirma į žalos ir tikimos naudos santykį. Jei pastaroji didesnė už galimą žalą- skirs didesnę. Juolab, kai organizmui vaistas jau pažįstamas, jo visada(dažnausia) reikia skirt daugiau. Bet už tatai atsakei man į lausimą o kodėl taip sunkiai su angina kovojat. Nu vat negalima mažinti dozės antibiotikų. Galima juos keist kitaip, bet tų pačių pamažinti negalima.
Papildyta:
QUOTE(Ute @ 2010 03 24, 12:12)
Bibliotekininkė gali padaryti patį svarbiausią šiais laikais dalyką: kritiškai vertinti paskirtą gydymą .
Ar mano kompetencijos pakako diagnozei ir gydymui? Žinoma ne. Bet mano kompetencijos pakako suvokti kad a) vaikas serga, c) pas kokios srities specialistą kreiptis, c) suvokti, kad gydytojas į kurį kreipėmės nekompetetingas d) suvokti, kad po kito gydytojo paskirto gydymo vaikui ėmė gerėti
Ar mano kompetencijos pakako diagnozei ir gydymui? Žinoma ne. Bet mano kompetencijos pakako suvokti kad a) vaikas serga, c) pas kokios srities specialistą kreiptis, c) suvokti, kad gydytojas į kurį kreipėmės nekompetetingas d) suvokti, kad po kito gydytojo paskirto gydymo vaikui ėmė gerėti
įdomu kokiu būdu? Kompetencijos ligai gydyti neturite, bet įvertinti gydytojo kompetenciją galite. Krūta tamsta. Medicinos mokslų ekspertė, ar šiaip mėgstanti eksperimentuoti su žmonėmis?
Alfija - kompetencijai nustatyti didelių medicininių žinių nereikia - pamatai kaip žmogus dirba, ar skiria tyrimus ir ar reaguoja į tyrimų rezultatus.
QUOTE(Karusia @ 2010 03 24, 19:42)
Alfija - kompetencijai nustatyti didelių medicininių žinių nereikia - pamatai kaip žmogus dirba, ar skiria tyrimus ir ar reaguoja į tyrimų rezultatus.
nu ir kaip tu tai pamatai? Aš suprantu, kad dėl klestinčios korupcijos
, gali pamatyt , kad į kažką reaguoja ne taip, kad kažko nori iš tavęs, ta prasme žmogaus. Bet tai nėra profesinis gydytojo įvertinimas. Tai yra žmogiškųjų , asmenybinių savybių vertinimas. A žmonių, kaip sakant visur ir visokių pasitaiko. Tai, kad vienoks gydymas nepadėjo, ir išlėkė kito daktaro ieškot- nereiškia kad šitas buvo prastas, ir jau juo labiau lieka neaiškūs sekantys jo žingsniai. Kai nuleki pas septynioliktą ir jam išdėstai jg ja tau buvo skyrę tą, tą ir dar tą. Tai paprastai jis jau paskiria vienintelį galimą gydymo ursą, ir kadangi daugiau nulėkt nebėra paską- tas gydymas kaip tyčia tinka. Tiesa pasakius neaišku ar būtų taip netikę ir visi kiti- tiesiog žmogus nesugeba išlaukt tam skirto laiko. Netolimas pavyzdys su mano mama, gatvėj galva susisuko, nuvirto- prasiskėlė lūpą, galvą užsigavo. Pas gydytoją balandį- galvos tomografijai. Baisus stresas, aip taip- ji gi gali ir numirt, ir dar kaži kas atsitikt. Iš tos savo pensijos puolėsi privačiai pinigus sumokėjo, nieko nerado, nu ir rast negalėjo. Vis vien visa panikoj pinigus paėmė blogai ištyrė
. Dabar balandžio laukia.
QUOTE(alfija @ 2010 03 24, 09:53)
ty? sakykim bibliotekininkė gali spręsti tuos ar ne tuos medikamentus gydytojas paskyrė? Jai kompetencijos pakanka? Gal? Bet manęs jau nebestebina aukštas vaikų mirtingumo procentas Lietuvoje.
Sri lanka gerai pastebejo - bibliotekininkė labai apsiskaičius galėtų būti, siuvėja geresnis pvz. galėtų būti
Panašu, kad pati nepatyrei ar iš artimų pažįstamų negirdėjai istorijų. Ir tikrai nelinkėčiau patirti labai skausmingų nusivylimų gydytojais. Iš mano rato patirtys visokios: 1. sakoma - reikia operuoti, kitaip mirtis po +/- 1 metų; nesutikus, po 10 metų sako - nesiulom, nes jei nesiskundžiat savijauta, tai po operacijos dar daugiau bėdų bus (mat sunki operacija). 2. peršalimo atveju vienas gydytojas iš karto rašo antibiotikus, kitas - paracetamolį. 3. Viena vaiką gydo vaistais 5 metus, kita (po 5 metu) tam pačiam vaikui pasako, kad šitokių ligų paprastai negydoma - išauga vaikai (pasirodo pirmoji rašė daktarinę ta tema ir jai atrodė, kad reikia gydyt). 4. kelis metus gydomas tas pats organas, viena dalis, o kad už kelių cm yra įgimtas sutrikimas (pamatomas elementariu echoskopu) net nepastebima. 5. vaikui astmos priepolio atveju duodami antibiotikai nuo velniai žino ko ir tik mamai (kuri mato, kad tikrai astmos priepolis) pakėlus balsą duodami reikalingi vaistai. Ir t.t.t. Čia tik iš mano aplinkos. Kai ką pati patyriau, kai ką pasakojo artimi žmonės, kuriais tikrai tikiu.Su visa pagarba, keliu kepurę prieš tą profesiją, tačiau bet kokiu rimtesniu atveju ar abejotina rekomendacija - pasitikrinu ir visiems rekomenduoju.
O ką daryti ir kaip gydyti(s) ar nesigydyti sprendžia ne gydytojas, o pacientas arba jį globojantis, nes atsakomybę "išgyventi" ir tikrus negalavimus vis tik pacientas ar globėjas jaučia/mato dažnu atveju geriau...
Sorry, negalėjau susilaikyti, pyktelėjusi esu truputuką.
QUOTE(Pippi @ 2010 03 24, 12:22)
Nuo to karto po dešimt kartų tikrinu visus receptus ir vaisto pakuotės lapelius.
Vat vat, kai savo kailiu patiri - tik tada ir pradedi skaityti, domėtis ir pan. Man ir tik per patirtį skepticizmas atsirado.
