Mergaites vilnietes, gal kas galite parduoti ar paskolinti 3 tabletes lorafeno ar klonazepamo?
Pamirsau , kad bus kruva iseiginiu, ir pas gydytoja pateksiu tik vasario 18 d., o vaistai baigiasi sekmadieni. Viena nakti dar kaip nors apsieitume, bet 3 naktis mamai jau bus per sunku be miego.
Jei kas galetumet pagelbet, parasykit AZ, butume labai dekingos.
QUOTE(besika @ 2010 02 10, 16:03)
Kaip gerai, kad atsiranda geresnė išeitis tokioj sunkioj situacijoj
QUOTE(kabarksta @ 2010 02 10, 17:39)
Mergaites vilnietes, gal kas galite parduoti ar paskolinti 3 tabletes lorafeno ar klonazepamo?
Jei neatsiras kas pagelbėtų, pabandyk mažesnėj vaistinėj susitarti, kad po švenčių atneši receptą - kartais pasitaiko supratingų vaistininkių (geriau supranta - pažįstamos
Sveikos, mielosios, šiandien teko ir man ašarų kalnus išverkt ir realybę priimti tokią, kokia jis yra
Šiandien paguldžiau tėtį į Vilkpėdės ligoninės Alzheimerio ir demesijų skyrių, iš MMSE testo surinkom 11 balų.
Daugiausiai laiko su tėčiu praleisdavo mama, nes jie gyvena kitoj miesto pusėj, turi savo ūkį tvarkėsi, dirbo, kol supratom, kad gerėti daugiau niekas nebepagerės
Paklausiau gydytojos koks gydymo planas, atsakymas - raminamieji

Įsivaizduojat, žmogus kuris visą gyvenimą buvo vadovas, protingas žmogus, dabar yra tokios būklės, kad kartais nebeatsimena net mano vardo, nebeištaria ką nori pasakyti. KĄ DARYTI, KAIP PADĖTI???
Šiandien paguldžiau tėtį į Vilkpėdės ligoninės Alzheimerio ir demesijų skyrių, iš MMSE testo surinkom 11 balų.
Daugiausiai laiko su tėčiu praleisdavo mama, nes jie gyvena kitoj miesto pusėj, turi savo ūkį tvarkėsi, dirbo, kol supratom, kad gerėti daugiau niekas nebepagerės
Įsivaizduojat, žmogus kuris visą gyvenimą buvo vadovas, protingas žmogus, dabar yra tokios būklės, kad kartais nebeatsimena net mano vardo, nebeištaria ką nori pasakyti. KĄ DARYTI, KAIP PADĖTI???
QUOTE(Uogiux @ 2010 02 11, 17:45)
Uzjauciu, kad taip atsitiko. Kiek tavo teciui metu?
Siulau paskaitineti cia, turetum rasti reikalingos informacijos:
http://www.alzheimeris.lt/
QUOTE(Uogiux @ 2010 02 11, 16:45)
Deja, geriausia, ką gali padaryti, susitaikyti su tuo, kad tėtis niekada nebebus toks, kokį esi įpratusi matyti. Tai labai sunku, bet tik tuomet, kai nesitikėsi iš jo to, ko jis nebegali, pati turėsi ramybę, kuri tokiam ligoniui reikalinga - nelieka atminties, suvokimo, bet emocijos turi reikšmės. Stiprybės tau
Mielosios, dėkui jums už gerą žodį, už palaikymą
Jam 72, viskas prasidėjo prieš 4 metus, po širdies sustojimų ir kritimų, tada net 4 siūlės galvoje buvo, visas kraujo klane gulėjo, nes krisdavo įsitempęs, tai kaip stovi, visu ūgiu. Tada pradėjo sparčiai blogėt, šiandien palikau jį ligoninėj, jis sėdi šypsosi ir kol kas nesupranta, bet būna ir prašviesėjimų ir kai supras, kad ligoninėj, ką tada darysiu, gal jam tai taip kirs per pasitikėjimą savimi, nežinau...
Planuoju, kad pagulėtų mėnesį, pasižiūrėsiu kaip seksis, mamytė atsipūs, su gydytojais kalbėsiu, sureguliuos širdies stimuliatorių, chirurgas apžiūrės, palankys užsiėmimus, psichologai patikslins dizagnozę, bet taip sunku ant širdies, nemoku ir pasakyti...
Planuoju, kad pagulėtų mėnesį, pasižiūrėsiu kaip seksis, mamytė atsipūs, su gydytojais kalbėsiu, sureguliuos širdies stimuliatorių, chirurgas apžiūrės, palankys užsiėmimus, psichologai patikslins dizagnozę, bet taip sunku ant širdies, nemoku ir pasakyti...
QUOTE(Uogiux @ 2010 02 11, 18:47)
Jei ir supras, kad ligoninėj, tai nelabai supras kokioj. Gal ir visai normaliai tai priims, kaip gydymą. Iš anksto nesisielok. O va tas sunkumas... jis grįžta ir grįžta... Rodos visai susitaikai su situacija, protas viską suvokia, o užtenka menko kabliuko ir viskas užgriūva iš naujo. Svarbiausia, kad rūpinatės, stengiatės ieškoti geriausios išeities. Mamai irgi reikia pailsėti, nas dažnai būna, kad slaugantysis susibaigia greičiau, nei ligonis. Žinai, apie tas ligonines mes mąstom iš savo, sveiko žmogaus, pozicijų. Ligoniui gal visai kitaip atrodo, o mes perprojektuojam savo jausmus jam.
Una Li, viską dariau, kad galvotų, kad paguldžiau tyrimams, o jei po teisybei, tai jiems ir guldžiau, bet pasirodo, kad nelabai jie tuos tyrimus daro, tik slaugo ir tiek
Taip tikėjausi kažko, gal stebuklo?
, kad sudarys gydymo planą, gal vaistus peržiūrės, patars, o pasirodo - nieko, raminamieji. Kaip jis ten tą pirmą naktį???
Gal tualeto neras, gal blaškysis. Gerai sakai, atrodo jau užsiliūliuoji, nuolat kartoji sau: - juk tik dėl jo, bet mažiausias kabliukas ir vėl širdis apsipila krauju, o akys ašaromis. Sėdėjom, kalbėjom su vaikais, atrodo pradedi kalbėt normaliai, ir vėl, kai pagalvoji... Jis juk pats virš 30 m. vadovavo tokio "profilio" pensionatui, o dabar sėdi, šypsosi. Visada prašė jo "durno" nepadaryti, todėl vis galvoju, ar jis supranta, kad nedarau aš taip, tik nebežinau kaip jam pagelbėti
ui psio...negaliu....
Taip tikėjausi kažko, gal stebuklo?
Uogiux, mieloji, nesisielok taip, pasistenk rasti sioje situacijoje ne pacias blogiausias puses - juk tetis sypsosi, jis nedejuoja nuo nepakeliamu skausmu, jei pats nueina i tualeta - irgi gerai, gal net ir tai gerai, kad nesuvokia savo padeties.
O ar jis buvo pas sios ligos specialistus, ar gauna vaistus sios ligos gydymui?
O ar jis buvo pas sios ligos specialistus, ar gauna vaistus sios ligos gydymui?
QUOTE(kabarksta @ 2010 02 11, 21:27)
Uogiux, mieloji, nesisielok taip, pasistenk rasti sioje situacijoje ne pacias blogiausias puses - juk tetis sypsosi, jis nedejuoja nuo nepakeliamu skausmu, jei pats nueina i tualeta - irgi gerai, gal net ir tai gerai, kad nesuvokia savo padeties.
O ar jis buvo pas sios ligos specialistus, ar gauna vaistus sios ligos gydymui?
O ar jis buvo pas sios ligos specialistus, ar gauna vaistus sios ligos gydymui?
Daug jo draugų buvo šio profilio gydytojai, bet matyt, tik prie butelio, nes kai pradėjom vaikščioti pas neurologus, psichologus, psichiatarus, etc., nesigilindami, "draugai" išrašė Pramistar'ą, Trental'į, žuvies taukus. Gal kai buvo pati pradžia, tada reikėjo susiimti ir staigiai taikyti gydymą, bet pabandyk tu su juo nueiti pas kokį panašaus profilio gydytoją, jis niekada nepripažino ir nepripažins, kad serga. Dabar, tikiuosi, ramiai miega, nes sakė nakčiai duos raminamų
kabarksta, jei butum arciau Panevezio
, padeciau su lorofenu, kuri geria mano mama
bandyk tikrai tartis su vaistininke, arba eik ryt pas seimos daktare recepto
l
Dekoju uz rupesti, del vaistuku jau susitariau. Labai aciu atsiliepusiai likimo draugei





