Tėvų karšinimas (4)

Vienas dalykas yra senatvinė demensija, tada gali "durno" nepadaryti, nors ir nelengva, nes įgūdžiai nyksta labai pamažu ir vėliausiai tie, kurie atsirado pirmieji (o jie būtini, kad žmogus būtų bent minimaliai savarankiškas). Su Alzheimeriu yra kitaip ir tas gydymas... Amerikos prezidentas Reiganas buvo tokioj stadijoj, kad nieko nebesugebėjo - manai jam trūko išmanančių gydytojų, vaistų ar pinigų? Tenka pripažint savo bejėgiškumą ir daryti tai, kas įmanoma esamoj situacijoj. Paverk , bet paskui pripažink, kad gyvenimas tęsiasi, nors niekada nebebus toks, kaip anksčiau. Kažkodėl manau, kad ligoniams ta situacija mažiau skausminga negu artimiesiems ...

Uogiux, labai tave suprantu. Skaudu. Dabar turi kaip imanoma susiimti ir padeti teciui. Turiu patirties su Vilkpedes ligonine. Laukiausi dvyniu, grese persileidimas, negalejau rizikuoti vaikuciu gyvybemis, todel 6 men. mamytei teko paguleti toje pacioje Vilkpedeje. Per ta ten praleista laika ji nustojo vaikscioti, labai sukudo, nors kasdien po darbo termusuose vezdavau jai maista, pirkom energetinius kokteikius. Pamaitindavau ja jau beveik miegancia (nezinau gal migdomuju visiems duodavo) ir va taip kaip tu, vaziuodama namo raudodavau. Nestumo metu buvau tokia jautri, o mamos palatoj viena po kitos mire 5 moterys, beje toje pacioje lovoje . Na, bet nesiplesiu.
Vilkpedes pliusai: besisypsancios sesutes.
Minusai: vaistus sugirdydavo ne tuo laiku, kaip buvo skirta psichiatro, o tada, kada joms patogu (po vakarienes). Prastas maistas. Mama pati nepavalgo, todel ja maitindavo. Pamate, kad daug vargo (ji ilgai kramto, sunkiai ryja), skyre zondini maitinima, t.y. kazka panasaus i silta piena susvirksdavo jai i burna. Prasiau, kad bent jau vakarienei nepiltu to tirpalo, nes mama visa gyvenima purtydavosi net nuo salto pieno, o cia siltas! Bet manes nepaklause. Ir dar, paguldem i ligonine priziureta, parsivezem su pragula.

Patarciau tau organizuotis taip, kad kasdien ji kazkas lankytu.
Jau dabar susisiek su Fabijoniskiu pensiono dienos centru (S. Stanevičiaus g. 57, LT- 07104 VILNIUS - (5) 2479141), pasiteirauk, ar yra vietu. Ta centra lanke mama. Ryte ligoniukus is namu paima centro autobusas, vakare visus isvezioja iki duru. Buvau labai patenkinta ju prieziura. Ten dirba patyrusios slaugytojos, kineziterapiautai. Karta per savaite ligonoiukus stebi gydytoja psichiatre. Tame centre ligoniukai ne tik praleidzia diena, bet su jais uzsiima: jie sportuoja, daro rankdarbius, zaidzia zaidimus, ziuri TV, skaito sviezius laikrascius. Kad tik ilgiau issaugotu savo socialinius igudzius. Maciau inteligentisku vyriskiu (inzinierius, ginekologas), kurie i centra lyg i darba su kostiumais atvaziuodavo.
Teti itikintum, kad yra toks darbas...
Norint naudotis šio centro paslaugomis, reikia kreiptis į savo seniūnijos Socialinės paramos centro Paslaugų namuose tarnybą ir užregistruoti savo sergančius artimuosius. Socialiniai darbuotojai padės užpildyti prašymą, informuos apie reikiamus pateikti dokumentus.
Mokestis už dienos centro paslaugas yra nustatomas individualiai, atsižvelgiant į šeimos ar asmens pajamas. Jis gali siekti 20–50 proc. gaunamų sergancio asmens pajamų (mamai kainavo apie 230Lt.)
Jei tik yra galimybe i mano mineta centra, nelaikyk jo ligoninej. Jo paties labui.
Pamatysi, viskas stos i vezias, tiek tetis, tiek jus priprasit prie naujos tvarkos. Nusiraminsi.
Stiprybes, istvermes. Labai visi tave palaikom. Parasyk, kaip sekasi.

Sveikos,

vaje, visos nusiminusios . Belieka tikėtis, kad viskas bus gerai. Kada nors...

Pas mus po senoveik viskas. Tik po truputį pradeda drebėt rankos. Gydytojai sako, kad Parkinsonas pareina. Vėl bus vaistų krūvos.

Labas,

Ar nebuvot susidūrę su odos niežuliu? Dėl prausimosi atmetėm, dėl vaistų taip pat, antihistamininiai be poveikio Gal nuo kepenų? Bet tada turbūt liktų kąsymo žymės (smulkios kraujosrūvos?) Nuo ko dar gali būt? Jūsų ligoniukams taip nebuvo?

na,stai ir viskas...sianakt netekau savo mociutes...
isejo tyliai ir ramiai...miegodama...namuose...
stiprybes visoms...o as jau iseinu is jusu skyrelio....

Toks išėjimas tikra Dievo dovana. Užuojauta tau, bet gera žinoti, kad sugebėjai palydėti iki paskutinės minutės . O mūsų skyrelį aplankyk, gal kam galėsi padėti sunkią minutę.

Prie kepenų ligų gali niežėti oda ir nebūtinai turi būt nukasymai. Dar odos niežulys būdingas diabetui, gal vertėtų padaryt tyrimą?

Besika, mažute... užuojauta tau Pasimelsiu už jos sielą


Va, ačiu, kad priminei buvau pamiršus, o diabetas labai gali būt daug požymių randu

Užuojautos Tau, mieloji Padarei viską, ką galėjai.
O iš skyrelio neišeik suvisam - tavo patirtis gali kam nors praversti. Stiprybės Tau, ramaus amžino poilsio Tavo Močiutei

Tegul džiaugiasi Dievo akivaizda
Papildyta:


Ar ne diatezė? Gal kažką pradėjot kitą valgyt?

Besika, uzuojauta tau. Dabar pasirupink savimi.

Maisto naujo tai ne, o kas ta diatezė? Nelabau supratau, susiję su nervom? Ji baisiai nervuota, jautri be galo Galvojau apie diabetą, bet žaizdelės visokios tai labai gerai gyja Nuo kažko visvien yra, nes niežulys užgožia visus negalavimus ir kitus skausmus, tapo pagrindiniu skundu.

Niežtėjimas gali būt ir nervinis , bet man viena patyrusi med.seselė sakė, kad seniem žmonėm, jei visą gyvenimą gyveno name, kur nebuvo centrinio šildymo ir kur normalus drėgmės balansas, o senatvėj patenka į sausas patalpas /va žiema gal kaip tik ir sutapo/, velniškai išsausėja oda. Reik kuo daugiau skysčių, na maždaug Sachara daros, gal ir viso organizmo dehidratacija vyksta