Tėvų karšinimas (4)

Geria dviejų rūšių raminamuosius

Taigi matau kad kalbat apie skirtingus dalykus Slaugos namai - tai ir yra pensionatas, kuris gali būti skirtingo tipo. O slaugos ligoninėse tikrai nieko neduoda. Dar taip nutinka, kad ir pokas sauskelnių pasibaigia per dvi dienas ir paskui pirmam aukšte tau siūlo jas nusipirkit pigiau

Dėl pensionatų, tai jei nėra apribotas veiksnumas, žmogus turi PATS pasirašyti visus dokumentus, kad nori gyventi pensionate, kad leidžia tikrinti kiek ir kokio nekilnojamo turto turi ir t.t. Kažką girdėjau, kad mokesčiai už turtą dabar jau didesni nei 1 proc., bet aš galbūt klystu Ir siūlo rinktis iš tų slaugos namų, kurie yra tavo rajone. Jeigu reikiamo profilio ten nėra - tuomet apskrityje. Dabar didelė bėda yra apskričių reforma, nes daug tų pensionatų pakimba ore - turi būti paskiriamas naujas valdytojas.


Mūsų bočius šį pavasarį geresnis, kažkaip net pasikalbėt yra pavykę. Bet kita pusė labai nemaloni - atsiranda kažkokių nepažįstamų „giminių“, kurie kažko tikisi, važinėja pas jį ir trikdo ramybę Kaimynai jau „pamiršo“, kaip jis ten paklaikęs lakstydavo apie namus, tad dabar jau mudvi su mama esame pačios blogiausios, nes „galėjo gi tėvą pasiimti pas save, o tai matot kaip dabar susitvarkė“. Tai va, esame skalbiamos. Aš tai dar kaip nors, bet mamai, kuri iš paskutiniųjų organizavo konsultacijas Santariškėse pas Sirvydį, kojų venų operacijas, geriausią gydymą nuo prostatos vėžio, konsultacijas pas geriausius Vilniaus psichiatrus, klausos aparatus ir t.t.,, Sunku, kartais nežinau net, ką jai pasakyti. Jau ir su širdele yra problemų, nuo tų pergyvenimų būna kad ir naktimis nemiega


Papildyta:

Kokius? Didelė dalis raminamųjų, tokie kaip Haloperidol, Lorafen yra SLOPINANTYS. Antidepresantai skatina tam tikrų cheminių medžiagų sintezę smegenyse, jų poveikis būna visai kitas

Jetus kaip skaudu, kai šitaip

Geria Xanaxą ir Lexotanilį.

Na mums slopinamųjų tik extra atveju paskyrė, kada labai prireiktų. Šiaip tiapridalį dukart dienoj naudojam. Ir va mėnuo kaip anidepresantą paskyrė - buronilį. Kol kas nesuprantu jo poveikio, sako, kad neturi slopinti, tačiau labai apsnūdus, apatiška tada būna, nenori nei į lauką, nei kalbėt nebepavyksta. Aišku gal tai ne nuo vaistų, gal šiaip liga taip reiškiasi... Tai ir nebežinau kaip su tais antidepresantais daryti...

Čia, kad geriau miegotų? Juk jinai ir taip apatiška, kodėl jai net dveji raminamieji reikalingi, čia šeimos gydytojas skiria? Turėjau pavyzdį su mama, kai įtikinus, kad reikalingi antidepresantai (išrašė Remeron), ji per mėnesį pradėjo vaikščiot, išeit į lauką, kai prieš tai pusę metų atsikeldavo tik pavalgyt ir į tualetą. Beje, to remerono ji gerdavo tik po pusę tabletės, nors gyd. sakė, kad pradėjus nuo ketvirčio, reikės didinti iki visos, nieko nesakiau, nes poveikis buvo akivaizdus ir tokios mažos dozės. Maniškė neleisdavo tėčiui įsijungt radijo, kankindavosi, kol veikdavo televizorius, prašydavo užtraukt langus ir visos tos prablemos baigėsi, kai pradėjo vartot vaistus. Pasikalbėkit su gydytoju apie jos būseną, gal galima ką pakeisti.

Klasikinė situacija, nieko ir nepridursi. Stiprybės jums, kiek įmanoma, neimkit į galvą .

Jai iš nervų pradeda drebėti lūpos, tada prastai jaučiasi, atsiranda baimė, po raminamujų susitvarko

Xanaxą nuolat?.. Prie jo labai įprantama. Poveikis jo geras, bet vystosi priklausomybė.

Radvyle, stiprybės. Tipinė situacija, deja. Laimei, mama turi tave Kartu judvi neveikiamos

Matyt toks gydymas ir tegali būt, bet taip gaila, kai matai, kad žmogus pats save apriboja ir nieko negali pakeist .

RADVYLE, tokie jau tie lietuviai (laimei, ne visi). Labai idomu po svetimus kiemus pasidairyti, pasidaryti sau idomias isvadas. Vargsai zmones. Neisileisk ju I sirdi. Aisku, mamai sunkiau. Nu, kaip nors. Tikiu, kad istversit.

Mano mamai,irgi gydytoja buronili buvo israsiusi.as tai net nezinojau,kad jis priskiriamas antidepresantams.gyd ytoja sake kad tai raminantys.bet poveikis tai kaip ir jusiskei,labai jau slopina,ir nebeprakalba isvis(maniskei ir taip kalba sutrikusi).tai mes metem gert tuos vaistus po kokiu 2dienu.be ju jauciasi geriau.

Ačiū visoms už palaikymą Dar nieko būtų, jeigu iki mūsų tos šnekos neateitų, bet taip jau yra, kad yra kas paskambina ir pradeda varyt savo


Lexotanilis tai toks jau... na prie degeneracinių smegenų ligų negerai, nors dauguma gydytojų jį skiria. Bočiui mūsų jis išprovokuodavo psichozes, o močiutė nuo jo miegodavo iki dviejų parų

Buronilio realiai poveikis atsiranda ilgiau pavartojus, jis taip jau tuos nerimus tvarkyti turi. Močiutei vargom, kol dozę sureguliavom tinkamą, bet paskui beveik metus vartojom ir visai nieko buvo, mažiau visų tų pergyvenimų. Paskui perėjom prie Tiapridalio.
Papildyta:

Įsileisti jie jau seniai, nieko čia nepadarysi. Ne tiek širdyje, kiek prote. Tik reikia kažkaip stengtis nepradėt galvot. Ypač vakarais, kai sunku užmigti. Buvo gi pradėję jau dalintis bočiaus daiktus (jis buvęs meistras, turi visokių obliavimo staklių ir pan.), tai praeitą vasarą susirinkinėjom viską atgal Atklausėm visokių istorijų, kaip ir kiek kas „prisidėjo“ prie senelių įsigytų rakandų ir t.t. Atrodo, negana to, kad kas mėnesį mokėdavom ir dar pensiją savo nuožiūra dalinosi, kol jis namuose gyveno O jau šunelį takso dydžio pašerti tai iš viso, darbas vertas mažiausiai 200lt per mėnesį Juokas per ašaras. Ironiška, prieš gerus penkiolika metų mano močiutė pati žiūrėjo namus kitapus gatvės, šeimininkei mirus. Ir šunelį šėrė. O iš dukters, atvažiuojančios iš Mažeikių, nė lito neėmė, nors ta ir siūlė. Sakė, kad nepadoru - juk su jos tėvais gražiai kaimyniškai gyveno, padėdavo vieni kitiems. Jei kartais ji pažvelgia nuo debesies į tą Dievo užmirštą žemę, turbūt viskas baisiai keistai atrodo. Nei moralės, nei sąžinės. Nieko nebeliko.