muniuk, o gal neverta, gal galima mylėt save tokią,kokia esi

storuliukas,burbuliukas, bandelė saldi

neaaaaaaaaaaaaa? tai tafai spiri šikinėn sau ir imi mylėt TIK mažas porcijas, ir tik žalios spalvos

juokauju

aš pati pagal save žinau, tas noras toks nepastovus, vat būna, yyyyypač savaitgaliais, nu laikaisi laikaisi visą dieną, o vakare nu atsijungia ta smegenų dalis, ta blaiviai mąstanti, pamiršti tą vaizdą veidrodyje, pamiršti tą baisų norą būt graži kaip kažkada, pamiršti visus bukus žvilgsnius, kai tave sunkiai pažino po ilgo laiko nematymo seni pažįstami, ir tiesiog imi tą medžiotojo dešrelę, antrą...tfu, nu ir trečią, saują riešutų....ir poto jau grauuuuužkis nesigraužus,gailėkis, pyk kiek nori, bet vienintelė išeitis, keeeeltis iš balos ir siekt ko siekei...
nepasisekė, toms, kurios linkusios į pilnėjimą, nu nepsisekė, bet tikrai, bent jau aš, nusitarkuot tuos šonus ir subinę, nu ne mano ten riebalai, aš visai kitokia vidui, netinka man tas apkūnumas, negaliu pakęst savęs tokios ir nepasiduosiu, tegu sugriešiju, tegu...žmogus esu, ne robotas, bet visvien aš tokia neliksiu, nukratysiu viską ko nenoriu, aš tai galiu, ir tu tai gali
vo blyn