qwerty123 galiu tik pasakyti, kad niekada gyvenime negalima pasakyti savo antrai pusei, kad taip padarei. Jei jau atsitiko, kad nuklydai tai reikia ir elgtis taip kad niekas nesužinotu o tuo labiau tavo mylimas žmogus.
Bet as pasakiau. Ir dabar siekiu ja atgauti esant tokioms salygoms, as zinau, kaip ja iskaudinau, tikrais suprantu ta tustuma sirdyje, bet negaliu sustoti jos siekti, tikiu kad nebus priesingas rezultatas
Bet as pasakiau. Ir dabar siekiu ja atgauti esant tokioms salygoms, as zinau, kaip ja iskaudinau, tikrais suprantu ta tustuma sirdyje, bet negaliu sustoti jos siekti, tikiu kad nebus priesingas rezultatas
na tai ir nesustok, bent tuo irodysi, kad ji tau brangi ir svarbi.
gal po daug metu, kai tures gyvenimo patirties, ji supras, kad padare klaida, kad neatleido ir atleis. nes tik su laiku ateina suvokimas, kad fizine atsitiktine isdavyste neturi praktiskai jokios reiksmes. vat tada, tai tikiu, kad jusu santykiai tures ateiti, nes atleidimas bus nuosirdus...
ir dar... sakei, kad pabijojai rutinos, nuobodulio ir kitu dalyku buvo. jie niekur nedings zinok. dabar ji tau atrodo nezmoniskai mylima ir brangi, nes praradai. bet jei pavyks susigrazinti, po kiek laiko viskas pasidarys kaip ir anksciau - vel atsiras rutina, nuobodulys, nesutarimai.. ir vel atsidursi toje pacioje situacijoje:)
Bet as pasakiau. Ir dabar siekiu ja atgauti esant tokioms salygoms, as zinau, kaip ja iskaudinau, tikrais suprantu ta tustuma sirdyje, bet negaliu sustoti jos siekti, tikiu kad nebus priesingas rezultatas
Atsimink tai visam gyvenimui ir draugus perspėk, kad niekada gyvenime negalima savo antrai pusei tai pasakyti. Būtų buvę daug geriau tau ir tavo draugei jei nebūtum pasakęs.
Taip, ateityje, jeigu taptume vel pora, atsiras ir rutina, ir kasdienybe, taciau as pasiryzes to nekartoti, net ir pries tai buvo viskas gerai, tiesiog paslydau, vedamas smalsumo. o tokia klaida man rodo pirstu ka as turejau, ka as prarandu, kur mano sirdis, ir ka man daryti. daug metu? bandysiu istverti ir siekti, suprantu, kad jai kur kas sunkiau, jezau jezau
O kodel tau dar siandien pat nenupirkus dideles puokstes roziu ir nenusiuntus jai ...Bet tokia didele puokste kokios ji dar niekada nera gavus Ir geriau jei pristatytu koks pasiuntinukas,nes vargu ar apsidziaugtu tave pamacius dabar. Gal but ji ir nepriims geliu,bet tu parodysi jai kad apgailestauji.
Ką aš mąstyčiau tokioje situacijoje, būdama merginos vietoje?
Jei žmogus negali būti ištikimas jau draugystės laikotarpiu, tai ką jau kalbėti apie gyvenimą po vestuvių, kuomet rutiną galima pavadinti tikrai rutiniška (vaikai ir etc.)? Gal tau atrodo, kad tu tikrai daugiau taip nedarysi, bet ji į tavo vidų neįlys, visą vaizdą apie galimus tavo poelgius nupiešia ši tavo neištikimybė.
Jei ji tave tikrai myli, sugebės ir atleisti. Svarbu, nenuleisti rankų, nes pasišventimas, ir rodomas dėmesys tam žmogui, ledus tikrai aplaužo. Bet tavo išdavystės, ji niekuomet gyvenime nepamirš... . Sėkmės
Jei ji tave tikrai myli, sugebės ir atleisti. Svarbu, nenuleisti rankų, nes pasišventimas, ir rodomas dėmesys tam žmogui, ledus tikrai aplaužo. Bet tavo išdavystės, ji niekuomet gyvenime nepamirš... .
Sėkmės
Aciu visoms uz nuomones. Katik grizau is jos, isileido mane pasneketi, atveziau dar daiktu, kurie buvo palikti, antklode, pagalve.... Kazkas rase del puokstes, taip - siandien nupirkau labai didele puokste, ir per jos drauge ja idaviau. Kazkas rase, jog gal gal, po daugelio metu, ji atleis, ir tik tada galesime buti kartu, nes atleidimas bus tikras, o ar po daugelio metu nebusime su kitomis poromis? didelis klaustukas, jei ateiciau su kita moterimi ir atgimtu jausmai pamacus ja. Kazkas nenormalaus, zinoma ir mano poelgis toks pat. Kalbejomes daug, prasiau atleidimo, ne dabar, kad ir veliau, baukime atskirai menesi du tris, nesvarbu, suteik man antra proga, as pasitaisysiu. Bet ji kieto charakterio moteris, as ja suprantu - pasake ar tu sugebetum buti su manimi, jeigu taip atsitiktu is mano puses? jei as tau atleisiu, ir pasiliksiu buti kartu, kiekvienas velavimas, kiekvienas zvilgsnis i kita moteri bus pavydo scenos pradzia, kam tokiu santykiu? kam griauti abieju musu ateiti? ji manes praso nebelysti, nebeskambinti, nerasyti zinuciu, nesiuntineti laisku, viskas sudauzyta, bet kad kazkas viduje yra - tai faktas, matau jos akyse, bet draugystes atkurimas - kazkas labai labai didelio turetu ivykti. Ir tai yra nebent ilgas laiko tarpas. Nezinau ar sugebesiu nelysti, nepasiteirauti ar nesusalai, ar viskas gerai, ar gerai miegojai, gal kokiu problemu kyla... Musu santykiu krize ji ivardijo, kad as jai visa tai pasakiau ne is karto, o tik veliau.. nezinau, kodel apskritai tai padariau su kita mergina, buvau susizavejes ir apmitas aistros, ir se tau.. visa tai isgyvendamas sirdyje jauciu kazkoki nenormaliai stipru smugi, bet isivaizduoju, ka mano moteris jaucia, pasielgiau kaip tikras siuksle, kai dar pries 2 savaites mes bendravome apsikabine ir rinkome butui spalvasd, dabar nebeliko nieko, visiska tustuma. Mano drauge man sako atvirai - gelbek tai ka gali gelbeti, gelbek savo ir tos moters del kurios mane isdavei santykius, nes mane tu praradai, as iesosiu kitu santykiu, ne toks metas kad verkti, reikia judeti pirmyn, tiesiog sedejau sugniuzdytas ir nezinojau ka vapeti.. kartais pasako ji nuosirdesniu balsu kanors, ir man taip uzpuola jausmai, kad net asaros kyla, bet ji praso manes liautis, arba bus priversta kviesti policija... nezinau nezinau. nejaugi viskas baigta. jus raginate nenuleisti ranku, bet po sio pokalbio atrodo viskas taip beviltiska, taip save smerkiu, reikia laiko, tik tada atsigausiu. Kita problema, pasak jos, as esu labai uzdaras, labai laikau savyje viska, ji yra grieztesne, jei uzsauks, as neturesiu noro kazko pasakoti, bet nepagalvokit kad esu visiskas snobas, tiesiog taip yra. Buvo vienas kitas atvejis kai jai nedasakiau kai ko finansiniai klausimais, ji labai buvo supykusi, todel sis "nedasakymas" - turi ypatingai zlugdancios jegos. Jeigu tai butu kazkoks paprastas bendravimas, sako ji, dar butu galima galvoti apie atleidima, dabar mes - sunkiai sugyvnama pora, daug kur nesutareme, bet buvau su tuo susitaikiusi, tiesiog priemiau tave toki, ir buvau pasiryzusi tave matyti savo vaiku tevu, bet dabar - neistikimybe, tiek dvasine (taip as nesakau, nes nieko dvasisko nejutau), tiek fizine, ji man tave nuzude, tu esi man mires, tav atsiminsiu tik graziais prisiminimais, o apskritai tu man nebegyvuosi.... Ka as padariau, net nesuprantu savo poelgio motyvu... aistra? nauja pazintis? naujas kunas? bet juk tai islaukiama!!! o as neislaukiau, nieko nebesinori, nei kazka daryti, nei dirbti. dabar rasau pesimistinimeis nuotaikomis, mane nuteike nelysti prie jos, ka jus manote, ar jos zodziai tik kad atsaldytu mane, nors jausmas stiprus likes, ar visgi as tureciau sudeti ginklus del jos kovos? Vakar ji miegojo su mano draugu (tik miegojo), kadangi pries vakara as ja iskaudinau, ji paprase supratimo, prigere klube, ji man pati pasake, kai pasake, kojos ilinko, tad supratau, kokia as neatitaisoma klaida padariau, kaip ji vargse jauciasi, esu visiskas paslemekas. reikia susikto laiko, svarbiausia kad jai apmazinti kancias, bet taip geriausia matyt butu nelendant prie jos? patarkit dar kanors, parasykit
dabar ji tau neatleis,nebent kazkada veliau. jos elgesys - chaotiskas. sakai prigere klube.kas zino, gal bandys su kuo nors permiegoti,uzsimirsti.. pagalvok,ar tu jai galesi atleisti tokius neapgalvotus santykius su vyrais jei susitaikysit? jei galesi, tada bandyk dar.
o kodėl pasakei? pakankint ir įskaudint norėjai? netikėjai, kad išeis?
...labai kvailai padarei...
už šitą kvailumą aš neatleiščiau. Kas per mylintis vyras, jei net nepasistengė nuslėpt nuo mylimosios to, jog išdavė ją su kita.
