QUOTE(kristulee @ 2009 11 24, 12:29)
jau nebezinau, ar ismoksiu kitaip gyvent, o gal kartais tikrai- geriau tyliai, ramiai pastraukt...
nu nu nu, tikrai per šikną plot jau reik...
kam geriau- tavo mažai dukrytei kuriai esi visas gyvenimas? tavo sūneliams esantiems čia - kas jų lauks jei tavęs nebebus, kokiam likimui juos pasmerksi? tavo vyrui- o ką jam tada daryt- belieka sekt tavo pavyzdžiu, jam bus dar sunkiau?
o su sūneliais kurie ten, toli, susitiksi...tik reikia pirma savo misiją ir darbus priskirtus atlikti čia, šioje žemėje, todėl nepyk- gal žiauriai pasakysiu- baik savęs gailėtis, pagalvok apie aplinkinius...apie mažą saulutę savo, apie sūnelius, apie vyrą, artimuosius- o kaip jiems gyvent be tavęs.....
protinga moteris esi- nesusimąstai- o galtau čia jau rimtai rudeninė depresija- gal ir vaistukų jau reik? svarbu sugebėti laiku tai sau prisipažint

nes orai tik tam ir palankūs....
o šiaip aplamai sakau- blin gyvenimas- metus nieko kito negirdėjom- krizė krizė...dabar tik gripas gripas- mirsim net 90, sąrašo neprideda

...kaip žmogus gali nedepresuot kai sąrašo nerodo

na juokas pro ašaras gaunasi...
mano didčkė serga nuo penktadienio, šiandien pirma diena be tempos tik su kosuliu

Pačiai galva skauda jau savaitė- ir nei į priekį nei atgal- tik galva beproto skauda....knyslė neauga...(tfu tfu tfu), ausys nedidėja...
kasdien NElaukiu skambučio iš daržo -ateikit pasiimt mažasis serga...nes kai namuose sesė viruso nešiotoja, tai nei kiek nenustebčiau.... bet ačiū dievui na dar laikosi jaunuolis, tik šiandien daržan eidamas rėkė ant viso miesto- subalamutiną vaiką kai sesė lieka namuose o jam reik eit...jis lekia prie sesės ir tipo būkim abu kartu...kur ten pabus jei sesei vakar 39

pati sėdžiu darbe ir su didčke ištisai "ant telefono (nu gerai kad dar pokalbiai mums nemokami abiems), vyras dirba, pervargau, pati jaučiu nusilpau, baigiu gyvą svorį numest, nes darbe reikia dirbt, namuose vaikai su savo zyzimais, o dar ir buitis faktiškai visa ant mano pečių.... ir tas nelemtas galvos skausmas....pati save laikau kad vat laikykis laikykis- nes jei praskysiu tai žinau kad praskysiu.....

tai vat. tokia kasdienybė. Laukiu kažko geresnio......
Liūdna.