Kai mamai baigiasi kantrybė..

bet kokios bausmes skatina baime, o ypac pasakymas "as tau ne drauge", nes tai reiskia pati baisiausia vaikui dalyka - mamos nemeile, atstumima... taip kad...

Kaip tik dar karta perskaiciaus psichologes komentarus ir pagalvojau apie sita savo teigini teks daugiau taip nedaryti.

O del bausmiu, tai skaiciau labai gera straipsni "Bausti negalima pasigaileti. Kur deti kableli?" Tik ten "bausme" buvo siejama daugiau su fizinem nuobaudom. Mano nuomone yra atveju, kai vaikas samoningai elgiasi neteisingai. Manau, vaikas turi zinoti, kad uz savo netinkama elgesi reikia atsakyti, kad jisai suprastu svori tu zodziu "tu pasielgei negerai". Net tik santykiuose su tevais, bet viso gyvenimo metu, reikia prisiimti atsakomybe uz savo veiksmus. Ir ta atsakomybes jausma as stengiuosi iskiepyti vaikui nuo mazu dienu.

gal tai ne bausme, gal tam yra kitas tinkamesnis zodis, bet pas mus namie yra taip: jei piesdama akverele, nusprendzia nusispalvinti drabuzius (o zino, kad piesti galima tik ant lapo), sodinu i vonia ir duodu muila skalbt, tik jai tai daugiau ne bausme, o pramoga. pripleso sereveteliu - pati surenka ir t.t.

bet tai, mano akimis, ir nera bausme - tai galimybe vaikui atitaisyti padaryta zala. "istepei drabuzius, jie nesvarus - reikia isskalbti". tokie dalykai naudingi - kartu ir moko suvokti savo veiksmu pasekmes, ir padeda islaikyti (ar atstatyti) savigarba.

MAMA1, dėl to jūsų "aš ne draugė". Daugybė santykių patiria problemų būtent todėl, kad žmonės velniai žino dėl kokių priežasčių manipuliuoja, nesako tiesos ir pan. Tad kodėl, kai jums baigiasi kantrybė, jums tiesiog nenaudojus to paties principo - užsidaryti kitam kambary, tik užuot slėpus savo silpnumą po gan šiurkščia fraze, elementariai mestelėti "man baigėsi kantrybė"? Nieko blogo, vaikas nepagalvos, kad jūs silpna ir neims nuo to negerbti - greičiausiai jai augant, jei būsite nuoširdi net ir tokiose smulkmenose, kaip tik užsitarnausite pagarbą

Prie to pačio yra man tokia patikusi istorija. Žmona visą gyvenimą mėgo labiausiai duonos papadę, kietąją plutą, ir labai mylėjo savo vyrą, tad atpjaudavo jam tą papadę, kai saka, ištraukdavo mylimą kąsnelį sau iš burnos. O vyras labai mylėjo žmoną, tad visą gyvenimą nesakė, jog jį nuo tos papadės tąso, kad mėgsta minkštimą, ir "su džiaugsmu" valgydavo žmonos paduotą duoną. O viską išsiaiškino chebrytė prieš kažkuriam mirštant

Superlaiminga čia pakomentavo, kad visos mamos gali reaguot kaip aš, jei pasistengs, o aš manau, kad tikrai negali. Mano elgesį įtakoja aplinka - tėvas yra iš keturių vaikų šeimos, mama iš penkių, ir visose tose šeimose ir jau ir mano pusbrolių pusseserių šeimose vaikai yra gerbiami ir nemušami - kalbu maždaug apie +/- 60-70 žmonių gyvenimus mano aplinkoje, būtent todėl man pvz. galvoje netelpa, kaip galima suduoti-lupti-negerbti metinuko-trimečio, o kitam, augusiam su diržu, galvoj netelpa, kaip galima išauklėti vaiką be to... Tai užburtas ratas, man atrodo, kaip bebūtų gaila... Nu gal kokie 5 proc. muštų ir pasidaro išvadas, nežinau
Papildyta:
Pvz. mano vyras yra kartais ir gan smarkiai muštas vaikystėje. Tai jis sakykim dukros nemuša, bet: kai ji "nusikalsta", "neklauso", jis automatiškai plekšnoja jai per užpakaliuką, užtikrintai neskaudžiai, juokais - bet - tai yra automatinė reakcija, kurią aš išsyk fiksuoju kaip puolimą ir keliu skandalą, o jis manęs nesupranta. O aš tiesiog negaliu garantuot, kad kai bus vyresnė ir išties įsiutins, kad jis mokės susivaldyti, kad neužsimanys jau ne juokais suduot, stipriau... Va, gi mažylei dabar pirmoji "paauglystė", ne periodas, tai klausia - ar ji tik pas mus vienus tokia priešgina (suprask, neišauklėta), sakau, ne - pacitavau Vingrą tuo klausimu, ir paskui juokauju, kad taip, tik pas mus, Vingras specialiai apie mus parašė, nu ir žinokit akimirką patikėjo
O aš esu gavusi per užpakalį iš tėvo, delnu, per drabužius, gal sumoj tris keturis kartus už tai , kad nevalgydavau, būdama trejų metų. Tai nežinau, ar tai galėjo suįtakot mano turimus valgymo sutrikimus, gal čia jau per daug būtų, bet - tėvo už tokį pažeminimą nekenčiau ilgus ilgus metus, iš tikrųjų KO GERO už tai atleidau (pati nežinau, gal dar ne visai) gal prieš kokius trejus ketverius metus... Čia tiem, kurie galvoja, kad vaikai mažiukai ir nieko neatsimena ar neatsimins

deje vaikysteje as nei karto nebuvau musma uzaugau nemusta taip kad bloga nuomone tu kurie cia aiskina sakydami jog vaikus aukleja dazniausiai musimu tie kurie patys vaikysteje gaudavo dirzo apsurdas kazkoks...
man pikta skaityti kai rasot mano vaikas vargsas as savo vaikui esu viskas ji niekada manes nepaleidzia is akiu ,niekada nera man pasakius kad as negera,ar kad nemyli manes,kad jai ir pliauksteliu per uzpakali tai nesudaro jai apykantos man kiekviena seima turi savo auklejimo butu ir as tame nematau nieko blogo,as juk nedauzau to vaiko,nesmurtauju,o paprasciausiai aukleju,nes kitaip mums neiseina susitarti,aisku padzioje aiskinu kad taip negali,kad tas ar anas yra blogai bet ji nesupranta kartais ir daro vistiek ta pati,rekia,verkia,uzdarau i kambari kad apsiramintu tai rekia kaip skerdziama butu,o tik atsinesu dirziuka namuose ramybe ir niekas jos nemusa,karta gavus daugiau nebe nori

ispanija650, jei ne paslaptis, kokius būtent dalykus vaikui draudžiate daryti, dėl kurių tenka grasinti diržiuku ir kurių taip nori, kad rėkia kaip skerdžiama?

kandziojasi buna,nesitvarko zaislu,atsikalbineja kaip buna jai sakoma viena o ji specialiai daro kita ima daiktus jai draudziamus jei atimu is ranku jai ar paprasau kad atiduotu pradeda rekti klykti

Ispanija650,

Visi mazi vaikai myli savo tevus besalygiskai, tik kai kurie tevai tuo paciu atsakyti nesugeba, o gaila. Ir vaikai su laiku ismoksta is savo tevu ju paciu nekesti. Vaikas myli savo akoholike mama, narkomane mama, smurtaujancia mama, prostitute mama, jie nesuvokia , kad tai kas aplink vyksta, yra negerai. Mama vaikui yra brangiausias zmogus pasaulyje, bet ji sugeba sita idile sugriauti pries vaika keldama ranka, nes turbut per skurdus zodynas paaiskinti vaikui tai zodziais ir per trumpa kantrybe. Dirziuku nereikia aukleti vaiku. Tai yra labai zema.

bet tikiuosi, suprantate, kad toks elgesys yra absoliučiai normalus vaiko elgesys tokiame amžiuje, būtinas tam, kad vaikas išmoktų savarankiškumo? Jei labai realiai esate tą įsisąmoninusi ir vistiek griebiatės grasinimų smurtu, ką gi, tada tai jau jūsų pasirinkimas, nors ir keistokas iš šalies žvelgiant...

patarkit nebezinau ka daryt ?turiu namie ir as maza neklauzada jau tiek isveda is kantrybes kad net pati verkiu.pavyzdziui uzeina jam is sio nei to kandziojasi isbandziau jau viska is pat pradziu sakiau kad negalima kalbejau,paskui kandau pati kad suprastu jog skauda vistiek daro savo .o dar labiausiai isveda is kantrybes zodzio ne nesupratimas ,toks jausmas jog negirdi ,jei griesciau pasakiau ne tada verksmas ir pykcio protrukis metimas musimas ir pan.jau nebezinau kaip susitvarkyt su savo vaik...

Sveikos mamytės, leiskit ir man įsiterpti. Raimusiuk19, patarčiau tik laukti, kol praeis ir spėt laiku pasitraukti, kai jau matysi,kad gali kąsti . Mums irgi buvo toks etapas su vyresniuoju. Ir aiškinau, ir specialiai kokį daiktą ar žaislą, kurį galėtų kandžioti, duodavau, ir bariau- niekas nepadėjo. Kartais ožiukų atveju, padeda žaidimas "užpuls vabaliukai", t.y. vaikas juokinamas, kutenamas ir visaip kitaip linksminamas. Kandžiojimosi atveju juokai nepadėjo. Išaugo.
Atsiprašau, mamos, bet skaitant kai kurių pasisakymus susidaro įspūdis, kad yra dvi kategorijos mamų, viena- supertobulos ir superlaimingos, kurios, šiukštu, net balso nepakels, kita- smurtautojos, kurios nieko daugiau nedaro, tik savo netinkamu elgesiu trukdo vaikui augti. Aš tikrai nemanau, kad vaikas taip galėtų užfiksuoti mamos pasakymą "aš tau ne draugė".Juk tai trumpam. Ar nesutirštinamos spalvos? Arba išnešant užsiožiavusį vaiką į kita kambarį, nemanau, kad jau padaroma kažkokia nepataisoma žala. Esu prieš mušimą, prieš rėkimą ant vaikų. Bet čia gi ir dalinasi tos mamos, kurioms kartais baigiasi kantrybė. O jų atžvilgiu čia kartais pakvimpa netolerancija ir patyčiomis. Ką turėtų reikšti pasakymas "5.įstojote į smurtaujančių prieš vaikus tėvų klubą " ? Arba pasakyti maždaug, kad kai tik galės, jūsų vaikas pabėgs iš namų. Čia berods akmenukai į superlaimingos daržą. Ironiškas atspalvis pvz.čia"kokia laimė vaikui ir jums" man labiau panašus į neįšspręstas nuosavas problemas nei į nuoširdų norą padėti. Ar galėčiau patikėti, kad šis žmogus nepraranda kantrybės su vaiku realybėje, jei jį taip nervina virtualus pašnekovas?
Kad ir kaip pasireikštų kantrybės pabaiga, nepamiršim, mamos, su vaikiuku susitaikyti. Ir pačios atsiprašyti ir vaikutį to pamokinkim. Manau, reikia mokinti vaikus ir atleisti, kad sulauke 30+ nesinešiotų nuoskaudų tėvams. O auklėjimo klaidos, manau, kad deja neišvengiamos.
na,išsiliejau čia, o įlindau tik pažiūrėti, kaip tos kantrybės neprarasti

pagaliau perskaiciau pasisakyma kuriam tikrai pritariu , kuris is realaus gyvenimo.....mano mazylis ir musasi , kandziojasi ....ir dar taip musasi...kad ojojoj..ir suniuka kuri turim audzia kaip reikalas..suniukas visad pasislepias buna , nei karto nera nei vaikui grybsteleje nei suurgzges ant jo...visad toks geruolis mazylio atzvilgiu...o musa labaiusiai tai mane ...ir as ko tik nedariau ..ir bandziau atgal taip pat trinkteleti kaip jis man , kad pajustu ka padare (mb sis triukas pavyko, man -ne)...ir nereaguoti, ir pasisaugoti ir uzsukti, ir verkti....o verkdavau kartais ne vaidindama o tikrai nes buvo skaudu..ir akiniai jau 3 sudauzyti..leke nuo noses.....ir melyniu kruvos...deja deja...pusmetis buvo baisus..dabar gal jau mazeja toks elgesys.....nors tikrai kartais neviltis apima......o vaikutis ..super judrus , energingas...jo visur pilna ir mes visad kartu ..klausimas nulinis ..nors gali 15 kartu pakartoti o 16-surikti kad isgirstu.....deja deja...MB guodzia is sono matosi kad kaip laukineje gamtoje tarp mus kaip tarp liutes ir jos liutuko.....taigi laukiu kad isaugs..nes niekas kitas nepadeda