Kai mamai baigiasi kantrybė..

na as gal nepasisakysiu...nes bijau but uzsipulta

su jumis.man net juokas ima nebe pyktis kad cia visos tokios sventos ir nesmurtancios,nereikia teisti tu kurios pasisako,ir tu kurios aukleja taip kaip nori savo vaiko o ne taip kaip kiti aiskina ar mokina.kaip ir minejo cia visos ateina pasidalinti savo auklejimo budais ir iesko iseiciu,teisti nereikia tikrai
Papildyta:

prasom pasisakyk,nereikia cia nieko bijoti juk visos esam laisvai mastancios ir turincios savo nuomones drasiau

mamka08, ačiū už paaiškinimą, manau, iš esmės jums pritariu, labiausiai man patinka, kad vaiko iki trejų metų lupt negalima O visa kita irgi nelabai ginčytina.
Čia pykot, kad smerkiam mamas, sudavusias vaikams. Tiesiog žiūrim į amžių. Man vaiko lupimas iki trejų metų yra nežmoniškas dalykas. Ten paskui kas vyksta, tai jau kiti reikalai, tai nėra gerai ir nuostabu, bet tai nėra sakykim neįmanomai siaubinga. Vistik kaip sakiau, nėra juoda ir balta, bet iki trejų metų - nu taip labai labai link juodos. O kai žmogus dar sako, kad taip ir turi būti (ateina tikrai ne patarimo ieškot, kaip susitvardyt, o pasireikšt su nuomone, kad tai normalu), nu tai ką tu su juo - pasiekt kad užvanot pačiai per subine su botagu nepasieki, tai bent žodžiais išdėt belieka...

Mano mažiukui pakanka pastovėt kampe, laaaabai didelė čia jam bausmė. O ka daryti su paaugle ? paimt diržą, na negražu jau kažkaip, šauki , o ji apsimeta , kad negirdi, ramiai sakai, tik linkčioja galva ir vel savo Su mažais vaikais daug lengviau, nereikia jų nieko prievarta versti, duoti pasvarstyti, jiems padeti suprasti. O kaip paauglys bus, turbut vel teks išgyvent negirdejimo perioda Nors kita vertus, visi mes suauge skirtingi, o vaikai tuo labiau.
Mane dabar kas nors kažka priverstu daryti ir dar pradetu šaukti, taigi toooli galiu pasiūsti ir akis galėčiau iškabinti.

keistoka reakcija
šiaip fizinių bausmių net jei darot ką nedora jums niekas nepritaikys, o jei tuo ką darot esat tikra, tai ko jum nepasisakius? niekas nemuš

pralinksminai. priminsiu sita sakini po 2 metu

oho kokios diskusijos.
Atsakysiu tiesiogaii i temos pavadinime esanti klausima - ka daryti, kai mamai baigaisi kantrybe. Mano vyresnele daznai pabando viska gauti balsu, asaromsi ir oziu. Buna minuciu, kai tikrai noretusi gerai papurtyti, kad atsikvosetu. Taciau nei purtau, nei musu. Blogiausiu atveju uzrekiu, del ko paskui tirkai labai gailiuosi. Buna momentu, kai tiesiog iseinu i kita kambari, kad nepasakyciau vaikams kazko negrazaus, blogo. Man net ir "nenrvuok manes" atrodo netinkami zodziai vaikui. Visalaik tokaiis momentais prisimenu neurologes zodzius - ka i vaika idesim, toks jis ir bus. Jei ant jo rekiam, nereik noret, kad jis su mumis kalbetu graziuoju, jei ji musam, nesitikekim, kad ateis ir apsikabins. Vaikai mokosi is musu.
Zinoma, buna situaciju, kai negalima nusileisti, pasiduoti oziui, tokiais atvejais stengiuosi "deretis" su vaiku, paaiskinti. Daznai paklausiu "ar tu noretum, kad mamyte su tavim taip elgtusi?". Idomiausia, kad mano dvimete susimasto po situ zodziu ir dazniausiai pasitaiso.
Kai isterikuoja ir klykia del beleko, riktelnu "nustok" , nors kur kas geresnis sprendimas ir bent jau mums labiau pasiteisnantis - pasakau, labai noriu suprast, ka man sakai, labai noriu tau padeti, pagelbeti, bet kai tu taip reki, nieko nesuprantu. nusiramink". dazniausiai suveikia:))

nu va, aš pralinksminau, tu sudominai kurį sakinį, pirmą ar antrą?
apie nelupimą ar apie kitus auklėjimo būdus a la mamka08?

nes jei apie nelupimą, tai turėjau galvoj, jog mamka08, nors ir prisistato kaip griežta moteris, labai teisingai paaiškina, kodėl negalima lupt vaikų iki trijų metų... aš tai bent iki aštuoniolikos ketinu nelupt tai tada man tą sakinį kasmet galima primint... O pati manai, kad nesusilaikysiu ir prilupsiu? Per tuos dvejus metus?

o jei apie ką kita, tai kuo tiksliai pralinksminau?

Ka jusu nuomone reiskia "sventos"? Kurios vietoj dirziuko vaikui zodziais aiskina, ir mokina? O nesventos tai tos mamos kurios yra labai cool ir isitikine, kad vaikui daro tik gera, juos luosina dirzu? As neteisiu nei vienos, savaip "auklejancios" (luosinancios) savo vaika, man tiesiog tokiu vaiku gaila ir tiek. Ir galit irodinet iki uzkimimo, kad fizine bausme neluosina vaiko psichikos, as savo kailiu tai patyriau ir zinau, ka tai reiskia.

Jau minejau, kad "aukleju savo vaika kaip noriu" yra, mano nuomone, visiskai neteisingas poziuris. Dar pries vaikui gimstant reikia susivokti, kad gims zmogus, asmenybe, musu visuomenes, kurioje norim gerai jaustis, dalis. O kokia visuomene sukuriam , taip joje ir jauciames, ar ne?
Galu gale yra vaiko teises. Gaila, kad jus to nesuprantat. Vaiko lupimas yra jo teisiu pazeidimas. Juk jums nepatiktu, jei jusu teises imtu pazeidineti ir jas ignoruoti? Galit neatsakyt, klausimas retorinis.




Mano mintys...

kiekvienos turim i savo nuomoniu isreiskima laisvai,ir nereikia cia musu smerkti teisti ar aiskinti kaip blogai ar gerai aukleti,kiekviena mitina savo vaika pazysta geriau nei kas kitas ir zino kaip ji aukleti ir ko jam reikia sudrausminimui,taip kad jus galit iki pamelynavimu mums cia aiskinti apie vaiku teises ju luosinimo poveiki ir kitus dalykus,bet mes vistiek liksim savo pozicijoj
ir dar karta sakau cia yra nesamone kad musamo vaiko psichika yra luosinama-NESAMONE nebent tas luosinimas tai jau vaiko dauzymas ziauriu budu,o kad pliaukstelsi vaikui per uzpakali tai koks cia jo luosinimas?vaikas nevaiksto su melynemis gi,ir nekrupcioja nuo garsesnio tono ar stipriau trenkus duris,apie kokia cia dar gali buti trauma tada sneka...

o as cia toki retorini klausima turi, gal ne visai i tema, bet jis kylo man butent del to, kad neturiu kantrybes su vaiku. literaturoje ieskojau visokiu atsakymu ir jus cia pasakot kartais auksinius zodzius. bet klausimas toks, gal mums baigiasi kantrybe del to, kad mes jauciame, kad nesame vaikui autoritetas? pasirodo autoritetas - tai sugebejimas paveikti zmogu, nenaudojant smurto, fizines jegos.
tai mano tas retorinis klausimas - tai ka daryti, jeigu as nesu autoritetas ir vaikas manes neklauso? ar nevienintele tada isietis - imtis dirzo?

Yra sunkesnis kelias, bet diržu mojuodama jūs autoritetu vis tiek netapsite. To kelio preliminarūs žingsniai.
1. Suprasti, kad vaikas neprivalo jūsų klausyti todėl, kad jūs motina, o jis vaikas. Labai aiškiai tai įsisąmoninti. Šis turbūt sunkiausias
Paaiškinimas: jūs ABU privalote sukurti jūsų abiejų teises ir pareigas apimantį bendravimo modelį.
2. Suprasti, kad esate su savo vaiku lygios asmenybės, ir visai nesvarbu, kad jum sakykim 30, o jam sakykim 3. Ir abi turite lygias teises IR pareigas.
3. Suprasti, kad jūsų tikslas ne tik paisyti vaiko teisių, bet ir įdiegti jam pareigų "sąrašėlį". Diegti atsižvelgiant į 1 ir 2 "žingsnius".
4. Vaiko ir suaugusio žmogaus esminės teisės:
I. Niekada nebūti skriaudžiamam fiziniais būdais, kad ir kas nutiktų (suaugusieji už fizinį smurtą prieš suaugusįjį baudžiami administracinėmis baudomis ar sodinami į kalėjimą, deja, kol kas dėl vaikų tokių įstatymų nėra, belieka tikėtis supratingumo).
II. Teisė būti išklausytam (mažesnius vaikus galima suprast ir iš mimikos ar judesių - tai irgi išklausymas).
III. Teisė dalyvauti, priimant sprendimus (pvz., atsižvelgiama į tai, kad dvimetukui akivaizdžiai neskani kuri nors košė arba kad jam akivaizdžiai per anksti eit miegot aštuntą, nors suaugusiajam ir norėtųsi, kad jis eitų miegot aštuntą).
5. Vaiko ir suaugusio žmogaus esminės pareigos:
I. Atlikti visuomenei ir šeimai naudingus darbus (pvz. tvarkyti aplinką ).
II. Laikytis asmeninės higienos ir tam tikros dienotvarkės (miegoti, valgyti, praustis, eiti į darželį-mokyklą-darbą).
III. Suprasti, kad kai ko daryti NEGALIMA ir niekad nebus galima, kad ir kas nutiktų (pvz. narkotikai, gyvūnų kankinimas ir pan. ir net ne pan.).
Poveikio būdai:
asmeninis pavyzdys
pamokančios knygutės
kantrus aiškinimas
atsižvelgimas ne tik į savo norus, bet ir į vaiką - visada savo norus statyti lygiai su vaiko norais, neperspausti nė į vieną pusę - kad vaiko norai svarbesni už jūsų ar kad jūsų norai svarbesni už vaiko. Įsisąmoninus šį atsižvelgimo dalyką galutinai iki pašaknų, diržo griebtis paprasčiausiai nebesinorės Kaip visad pavyzdys. Jūsų norai aukščiau už vaiką: todėl jūs žiūrite televizorių kada tik užsimanote, o vaikui neleidžiate to daryti iš viso, esą jam nesveika. Išlyginimas: arba nežiūrite nė vienas, arba žiūri tiek jis tiek jūs, sakykime, po valandą ir ne daugiau, kiekvienas atsirenka kas ką nori tą valandą žiūrėti. Vaiko norai aukščiau už jūsų: Vaikas drabstosi valgydamas maistu, o jūs laikote, kad jis dar mažiukas, tegu, nieko tokio, kad jums teks šveisti grindis, išmesti sugadintą kilimą ir prarasti už maistą išleistus pinigus. Išlyginimas: kartą kitą paaiškinus, kad taip nedaroma, maistas atimamas, ir pasiūloma pamėtyti kamuolį, paaiškinus, kad mėtymui skirti kamuoliukai.

Gal katra "šventoji" papildys ar pataisys