Kai mamai baigiasi kantrybė..

Na žinot, man ši diskusija nepatiko. Nepatiko dėl svaidymosi kaltinimais. Tema yra "ką daryti, kai baigiasi kantrybė". Manau čia turėtų būti patarimų skyrelis, o ne "sveiki įstoję į smurtautojų prieš vaikus klubą", o mes "teisinguoliai" čia tuojau pat jus pasmerksim.
Mano manymu, mamos gailisi netekusios kantrybės ir pykčio proveržio metu pliaukštelėjusios savo atžalėlėms. Dėl to ir varto tokias ir panašias temas, ieškodamos patarimų ir pamokymų, kaip išmokti tvardytis, nepasiduot pykčiui ir panašiai. Manau kiekviena mama, jei žinotų, kaip susitvarkyt su vaiku be pykčio, riksmų ir pliaukštelėjimų, tai rinktųsi būtent šį būdą, o ne kitokį.
Mamos (ypač auginančios pirmąjį vaikutį) juk irgi mokosi būti mamomis ir kiekviena nori būti labai gera mama. Tokia mamytė, suprasdama, kad elgiasi netinkamai ir norėdama išmokti auklėti vaikutį be diržiuko, paskaito tokią temelę, su "pagerintais" kai kuriais komentarais ir randa ten ne ne argumentuotus patarimus ir pamokymus, o pasmerkimą ir būna išvadinta smurtautoja.
Žinot, tas pats žodis žmogų veikia skirtingai. Vieną mamytę tai paveiks teigiamai, ji paskaitys, pasidarys išvadas, kad gal netinkami jos auklėjimo metodai ir ieškos kitų.
O kitai dėja padarysit meškos paslaugą. Ir ne tik jai, bet ir jos vaikeliui. Juk naujai iškeptos mamytės yra tokios jautrios, jos taip stengiasi būti tobulos ir viską daryti teisingai, o jūs joms kakton "tu negera mama, tu smurtautoja".
Įvarysit mamai kompleksą ir pabloginsit padėtį dar labiau. O juk kiekvienas vaikutis nusipelno laimingos mamos!!!
Nesmerkit ir nekaltinkit. Tiesiog pasidalinkim patirtim, patarkim ir pamokykim vieni kitus.
Sekmės!

perskaiciau idemiai tema. auginu metuku mergyte. dar mazge mazute, dideliu ir neissprendziamu kaprizu neturim, tad kazkokiu ypatingu auklejimo metodu dar netaikem. bet jau oziukai po trupuciuka galanda ragelius. labai noreciau sugebeti auginti savo vaikuti be dirzo. labai. cia man atrodo mamos kantrybes ir brandos virsune. isties juk taip daznai norisi is piktumo pliauksteleti vyrui - kai maximaliai isveda is kantrybes. bet niekada nesu to dariusi, nes vyras gali .. nzn, supykt, issiskirt, isizeist, apsigint ir pan. o vaikas? juk pliauksim jam lygiai taip pat neteke kantrybes. nezinodami kitu auklejimo budu ir metodu. nesakau kad niekada nesuduosiu savo dukrai. pati gaudavau dirzeliu. nors siandien vertinu tai kaip tevu bejegiskuma ir nersusitvardyma. tad ir as nemoku auklet kitaip. bet daug skaitau, mokaus.. duok die pavyktu..

Sveikos mielos visos mamytės,

Mano nuomone yra visokių vaikų- ir gerų ir blogų. Vieni vaikai užauga be diržiuko, o deja kitiems jo reikia, o baisiausia tas, kad retais atvejais jo reikia iki pilnametystės.
Aš nesu gera mama. Aš esu griežta ir reikli.
Niekada prieš savo vaikus nesu pakėlusi rankos ar paėmusi diržą tik savo malonumui, ar kad man baigėsi kantrybė.
Diržą aš imu tik tada kai kitų priemonių tiesiog nėra. turiu du vaikus: dukrai diržą imu retaii, labai retai, bet ji žino, kad jis yra mano stalčiuje. Sūnui, dar anksti, reikia palaukti, kol sugebės pasiteisinti. vaikų nemušu ir nemušiau iki trijų metu, nes jie nežino visu savo pareigų, namų taisyklių ir nesugeba tinkamai pasiaiškinti kodėl pasielgė blogai.

Nereikia sakyti, kad nėra neišauklėjamų vaikų, yra ir labai daug, kitaip nebūtų kalėjimų ir pataisos namų...bet ne apie tai.

Aš auklėdama savo vaikus vadovaujuosi tokiomis taisyklėmis:
1. vaikai negerbia tėvų, kurie negerbia patys savęs.
2. savo namuose aš esu vienintelė šeimininkė ir čia yra mano nuomonė galutinė.
3. man nerūpi, kad mano vaikas mane mylės ar nemylės, dėl mano sprendimų jo atžvilgiu. Aš visada ir viską darau tik savo vaiko gerovei.
4. mano vaikai yra atsakingi ir savarankiški: tvarko savo daiktus, laiku eina miegoti, prausiasi kiekvieną dieną, ruošia namų darbus ir t.t.
5. mano vaikai gerbia kitus vaikus, suaugusius, senus žmones ar invalidus.
6. mano vaikai pilnai atsako už savo elgesį ir pilnai prisiima atsakomybę už savo, bet toli gražu ne už kitų elgesį.
7. mano vaikai nerūko, negeria, nevagia, nevalkatauja ir t.t.
8. namo vaikams draudžiama bendrauti su geriančiais, rūkančiais, vagiančiais, narkotikus vartojančiai-prekiaujančiais, valkataujančiais, smurtaujančiais, nepagarbiais vaikais.
9. mano vaikams draudžiama bendrauti su svetimais suaugusiais be tėvų leidimo.
10. tėvai turi visapusiškai dalyvauti savo vaikų gyvenime: žinoti, ko nori vaikas, kaip jis gyvena, ar turi problemų, pažinoti visus vaiko draugus, remti vaiko gerus tikslus ir siekius, padėti spręsti problemas ir t.t.
11. vaikų problemos turi būti prendžiamos tuoj pat, be atidėliojimo.

visos taisyklės galioja nuo gimimo iki pilnametystės.

12. visos taisyklės nekeičiamos, nes mano namai yra padorūs.
13. geriau laiku diržas, nei kalėjimas ar gydymas nuo narkotinės priklausomybės.

Skaičiau jūsų pasisakymą kelis kartus. Kilo klausimas: ar jūsų vaikai turi teisę priimti sprendimus patys, ar viskas jūsų namuose vykdoma pagal įsakymus? Man priimtiniau ne draudimai, o aiškinimai. Mano tėvai niekada nedraudė bendrauti nei su geriančiais, nei su rūkančiais vaikais. Aiskino kodėl aš neturėčiau taip elgtis, bet jokiu būdu nedraudė bendrauti su taip besielgiančiais. Dar vienas pastebėjimas: kokiu būdu jūs susekate tuos, anot jūsų, nepagarbiai besielgiančius vaikus, su kuriais draudžiate bendrauti savo atžaloms (sunku būtu patikėti, jog visi kieme ar mokykloje esantys vaikai atitinka jūsų reikalavimus)?

mamka08, reik pasakyt, labai optimistiniai teiginiai
Bet tai vistik yra teiginiai, o kokie be diržo yra auklėjimo metodai ,siekiant ten išvardytų tikslų?
Ir dar 8. dalis sudomino - jei vaikai nebendrauja su rūkančiais ir geriančiais iki pilnametystės, tai maždaug nuo 13-os metų (gal šiais laikais nuo anksčiau) jiem duok dieve liks vienas atitinkantis šį kriterijų klasės draugas, o jei dievas neduos, tai neliks... Nes aš savo klasėje trylikos metų (prieš 19 metų, kai dar visos tokio pobūdžio ydos buvo paplitusios jaunimo tarpe drįstu sakyt menkiau nei dabar) buvau iš 24 žmonių vienintelė, kuri negėrė ir nerūkė. (tiesa, buvo tik vienas narkomanas, manau, dabar procentas didesnis). Ir ne dėl to, kad man tai buvo draudžiama, o dėl to, kad tėvai negėrė ir nerūkė ir manimi besąlygiškai pasitikėjo, nepylė draudimų ant galvos ir t. t. Aš tiesiog nenorėjau sugriaut pasitikėjimo. O kas įdomiausia, nė vienas iš gėrusių ir rūkiusių neprasigėrė, visi tapo darbingais visuomenės žmonėmis, kai kurie net garbingais ir išgarsėjusiais, dauguma iš rūkiusių metė rūkyt dar nesulaukę pilnametystės, rodos, liko rūkyt 4 žmonės iš 23 bandžiusių ir tai dariusių...
Tiesiog gyvenimas nėra juodas ir baltas
O atsižvelgiant į šiandienos aktualijas, aš labai džiaugsiuosi, jei mano vaikas iš minėtų ydų rinksis alkoholį. Nes tai nepalieka tokių baisių pasekmių visam gyvenimui, kaip narkomanija. Bet vat kaip su narkotikais ... Tai kaip jūs apsaugote vaiką nuo narkotikų, mamka08? Vien drausdama bendrauti su vartojančiais ir platinančiais? Juk tai nebūtinai daroma atvirai, galima ir į gėrimą įpilti, ir saldainuką pasiūlyti... Žinau, kad ne tokio amžiaus tema, bet netolima - draugė dirba policijoje ir yra mačiusi klijais besisvaiginančių keturmečių

Mielos mamos,

Jūs taip nesinervinkite.

Svetimų vaikų aš neseku.
Aš žinau su kuo ji draugauja, o su kuo ne. kur gyvena jos draugai, ar ji su draugais pykstasi. Kas jos klasėje rūko ir kas geria, beje ji ketvirtokė.
kaip kas pravardžiuoja mokytojas, kas jai patinka ir ne ir t.t. tai paprasta, reikia su vaiku kalbėtis apie viską.
Kiek daug kainuoja draugystė su geriančia drauge ji patyrė savo kailiu prieš metus. todėl tos taisykles jai laikytis tikriausiai lengviausia.
Namuose neuždarau, televizorių leidžiu žiūrėti ir Simpsonus, ir visi kiti laisvalaikio plaleidimo būdai, ji gyvena laisvai, kaip ir visi kiti normalūs vaikai.
Sprendimus ji savo gyvenime priima pati ir atsako už juos PATI. Bet galutinį sprendimą priimu vistiek AŠ. (pvz. kada iš lauko grįžti namo vėliausiai?)
Kuo vaikai vyresni, tuo daugiau klausimų ir kliūčių jiems kyla - tai jau yra.

Aš dar kartą pasikartosiu, YRA VAIKŲ KURIEMS GERAIS ŽMONĖMIS UŽAUGTI diržas yra nereikalingas. O yra vaikų kurių ir auklėti nereikia (pavydžiu jų tėvams).

Nereikia bijoti taisyklių, jos tik padeda. Kuo vyresnis vaikas - tuo daugiau taisyklių.
Savo vaikams taisykles įvedu po truputį, palaipsniui.

PVZ. Sūnui nuo 1m.:
1. pietų miegas privalomas.
2. naktinio miegelio eina lygiai devinta ir ne kitaip. (tiksliau iki 21:30)
3. nesimušam.
4. neskriaudžiam vaikų, suaugusių ir gyvūnų. (tai ypatingai aktualu).
5. padėti mamai, tėčiui ir sesei tvarkytis.

ir ką, ir nieko. Vaikas kuo puikiausiai jaučiasi.
Taisyklės nėra draudimas.

mamka08, reik pasakyt, labai optimistiniai teiginiai
Mes visada tikimės geriausio
Bet tai vistik yra teiginiai, o kokie be diržo yra auklėjimo metodai ,siekiant ten išvardytų tikslų?aš irgi prieš diržą ar vaiko purtymą.
vaikui iki 3m.:
1. vaikas klykia - reikia išlikti kiek tik įmanoma ramiai be emocijų, truputį tyliau ir lėtai vaiką raminti ir glostyti lėtais ir tvirtai (rankytę, kojytę ar nugarą) tol, kol vaikas nusiramins (10-30min.), nereikiai pulti vaiko apkabinti,vaikas gali tai suprasti kaip tramdymą.
TYLIAI paklausiti ar vaikas ko nors nori.
2. vaikas daužo galvytę - perspėti, kad jūs išeisite ir demostratyviai pasišalinti, be emocijų ir papildomų žodžių (jam juk sunku vienu metu klausyti ką jųs sakote ir daužyti galvytę), ar nusisukti.
3. parduotuvių isterija - tuo pat momentu palikti prekes, BE ŽODŽIŲ, tvirtai pakelti vaiką ir išvesti ar išnešti vaiką iš parduotuvęs laukan, laukti kol vaikas nurims (Nr.1). va čia tai turiu atskyrą tooookią patirtį.
4. muštynės - tuoj pat išskirti vaikus į atskiras PATALPAS, jokių būdų neieškoti kaltų, abiems muštis nedera.
5. vaikui iki 3m. tinka 5min. drausmės taisyklė. Jokio kampo nereikia, ant kelių klaupti taip pat nereikia, pakaks kėdės ir laikmačio.
6. Bendravimas, bendravimas ir bendravimas.
7. mėto daiktus ir žaislus - esant galimybei atimti ir daugiau nebeduoti, kitu atveju taisyklėNr.5.
8. nemoka kalbėti, bet moka keiktis - nekreipti dėmesio, laikui bėgant viskas susidėlioja į savo vietas.
9. griežta ir nekeičia dienotvarkė - kada keliamės, prausiamės, valgome, einame į laiką ir t.t. tik patiems elementariausiems darbams visas kitas laikas vaiko džiaugsmui.
10. jei vaikas išpylė ant grindų sultis ar išpiešė sienas, sudaužė važą - pats ir turi sutvarkyti. a)paaiškiti, kad taip daryti yra blogai, b)duoti vaikui kempinytę ar šluotelę, lai tvarko. Be abejo reikia žiūrėti, kad vaikas nesusižalotu, padėti tvarkyti, bet jokiu būdu nedaryti to už patį vaiką.

Ir dar 8. dalis sudomino - jei vaikai nebendrauja su rūkančiais ir geriančiais iki pilnametystės, tai maždaug nuo 13-os metų (gal šiais laikais nuo anksčiau) jiem duok dieve liks vienas atitinkantis šį kriterijų klasės draugas, o jei dievas neduos, tai neliks...tik bendravimas ir kasdieniai pavyzdžiai. Puikiai tinka giminaičiai alkoholikai.

Tiesiog gyvenimas nėra juodas ir baltas
visada reikia elgtis pagal situaciją, o ne taip kaip daro visi.

kaip suprasti "geriantis" dešimties metų neturintis vaikas

Elementariai - tiesiogine...

Aš irgi buvau pakraupus... oi kokių šiai dienai yra vaikų - baisu.

Labai svarbu vaikui nuo mažumės kalt į galvą, kad jūs ne draugė, o jo šeima - tai žymiai daugiau, tai jūs tas žmogus kuriuo vaikas gali pasitikėti BESALYGIŠKAI, nesvarbu kokia bloga mama bebūtumėt.

ta prasme -- girta vaikšto?
čia gal reikėtų atitinkamoms įstaigoms pranešti?

Ne, ištisai girta nevaikšto, ką ten pranešti...ir taip žino..
Mes iš savo pusės pranešėm, o visa kitą jos šeimos reikalas, ne mums gi ją auklėti.

jeigu tokio amžiaus vaikas piktnaudžiauja alkoholiu (o ne kažkada nukniso ir pasivašino tėvuko alaus bonke -- nesiskaito) -- čia yra baisiau negu baisu. ir tą šeimą tarkuot turėtų valdiški namai.