nerimas

[quote=Supersmile,2009 11 17, 16:25]Sveikos
Pradedu galvoti, kad mano savijauta galbut yra jau problema... Pabandysiu papasakoti situacija, gal padesite susivokti, ar man jau reiketu del to susirupinti ar neieskoti problemu 

Sakyciau, mano gyvenimas emocine prasme labai persiverte pries 7-8 metus, kai suzinojau apie ex vyro neistikimybe po 2 metu santuokos. Ziauriai pazeminta jauciausi, sutrypta ir t.t., bet nusprendziau atleisti... Tapau kaip paranojike- jam veluojant truputi gryzti, as jau prisigalvoju visokiausiu situaciju, kad jis vel su kita ir ka veikia. Nebepasitikejau nei juo, nei savimi kaip moterimi. Gyvenau pastovioje itampoje suprasdama, kad taip negerai, krito svoris, tapau neidomi net pati sau... Kuo toliau, tuo labiau keliausi ir guliausi su mintimi, kad reikia skirtis. Taip praejo 1,5 metu, kol suzinojusi apie dar viena jo posuki i kaire tikraja ta zodzio prasme ismeciau ji is namu. Tik tada man palengvejo, kaip akmuo nuo sirdies nukrito, nei asaros nenubraukiau... Daugumos nuostabai po skyrybu prazydau, taciau liko kazkur uzsleptas nepasitikejimas savimi, savo moteriskumu, seksualumu...
Beveik po metu sutikau nauja vyra, dabar jau 5 metai, kaip gyvename kartu. Juo pasitikiu, bet daznai aplanko baimes kad  jis gali nuklysti i sona, negaleciau to atleisti, nonoreciau issiskirti, bet zinau, kad butu per sunku toliau gyventi kartu.
Taip ir gyvenu su dazna viesnia baime ir itampa, kad atsitiks kas nors blogo - ar tai namuose, ar darbe ar dar kur nors.
:

sutinku    as lygiai tokia pati

AREANA, realiai tu jauti ta pati? Tokie pat simptomai?

Ir kaip ilgai tesiasi? Skausmai kamuoja vis kitose vietose? Atrodo kartais kad ziuri i save is salies ir viska mechaniskai darai?

Gal pavasariui atejus, saulutei pasirodzius, pradejus valgyt vaisius, uogas geriau pasidarys...

Man jau tas tesiasi metus laiko Ir galva, sukasi ir nerealumo jausmas ir alpimo jausmas, kad atrodo tuoj nugriusi ir turi laikytis uz ka nors Nezinau bandysiu kreiptis i specialista

jungiuosi ir as prie jusu, mamytes esu tokia pati nerimautoja, visokiu nesamoniu prisigalvoju..... o viskas prasidejo praejus metams po gimdymo.... oj, tada dar prasidejo nerviniu sakneliu uzdegimas, galvojau kad mirsiu, panikos priepuoliai ir t.t.t jau kiek gyd apvaziavau, visi sake sveika, tik raminanciu pagert.... issimiegot gerai.... lankiausi pas psichologe, israse kazkokius vaistus kurie man netiko, aisq miego nenorejau nuo ju, bet sustreikavo skrandis, nu nlb kaip buvo, tai galiausia nutraukiau ir sake daugiau nieko padet negali, turiu tvarkytis pati nes bus tik blogiau..siule i joga eiti, o man dar galvos skausmai, zodziu.... nlb turejau kaip i ja eiti, vis istikdavo tie priepuoliai, tada mano gyd pasiule i ligonine atsigulti ir issitirti, galiausia nustate kad sprande dar atatugos uzspaudzia, o siaip bedu jokiu daugiau, ejau i masazus, lyg daba geriau jauciuosi, bet vistiek, jai kas kam blogo nutinka labai pergyvenu, nzn aki su tuo tvarkytis.... ir siaip esu per deto jautrumo zmogus, viska giliai savy slepiu, nervinuosi...
Papildyta:

va man tie patys simtomai budavo, sirdies ir echo apdare, nu sako viskas tvarkoj, zodziu visos bedos del nervu ir dfel tokios musu vegetacines sistemos... reikia ismokti valdytis, pagert raminamuju, pailseti ir t.t.t uzsiimti kazkokia veikla, kad maziau galvtoti....

Vat tas perdetas jautrumas daug bedu pridaro man net yra lyg sake kad perdetas jautrumas ir sukelia ta nerima , reik keist charakteri mastyma poziuri

Sveikos nerimautojos
Matau, kad musu gretos dideja, o tas nedziugina visai taip noretusi, kad tas prakeiktas nerimas dingtu amzinai. galvojau su juo draugauti, bet jau vel jis virsta mano didziausiu priesu vakar nusipikrau knyga apie pasamones galia, pasiskaiciau intere, bandysiu skaityti, gal pades nors aisku juokingai man paciai tas skamba, bet viltis turi buti.
Lucero sveikute, koks grazus tavo avataras
Papildyta:



mastyma, poziuri galima pakeisti, bet charakterio deja jau nebe.

Lopke, man ir taip kaip tau . zinai emiau mastyt KODEL , pamegink atsakyt sau i tokius kls :
1. kodel bijai susirgti?2. juk bijai susirgt nes bijai mirt?3.kodel ta baime numirt tapo tokia didele ?
as kiek galus sau vesciau tiek viskas atsitrenkia i NESAUGUMO JAUSMA IR BAIME MIRTI.

Tu visiskai teisi! Vienintele didele baime, net sakyciau fobija - yra mirtis. Kodel bijau mirt? Nes tikrai dar nenoriu, jauna, noriu dar tiek spet, tiek isgyvent, pasidziaugt. Zinau kad ne mes sprendziam kiek gyvent, bet kai toks jaunas tai dar laikaisi uz gyvenimo kaip uz didziausia brangenybe. Apsaugodama taip savo gyvenima einu tiesiai i paranoja, nes visur matau gresme savo sveikatai: aukstis, rizika, greitis, slidi danga baseine, gylis, vaistai (jau net paprasti validolis, korvalolis), maistas, alkoholis - as visame matau gresme savo sveikatai ir gyvybei Pradedi visko bijot, gyvent baimeje, tampi nelabai adekvatus, isigylini i savo pojucius po maziausio skausmelio kune ar suvalgyto maisto (gal buvo blogas, gal bus nevirskinimas, gal velai vakare suvalgiau ir atsikelsiu vidury nakties). Tai nera gerai ir anksciau tokio nebuvo, bet dabar yra ir tai visai nedziugina Ir prasideda uzdaras ratas - kuo blogiau as jauciuosi, tuo labiau nervinuos ir galvoju kad sergu, nuo nervu dar labiau kazkas skauda, kamuoja ir as dar labiau nervinuos. Patikrinau daug ka ir dabar vel grizau prie to, nuo ko pradejau - sirdies ir plauciu Jau apie savaite skauda sirdi (bent man taip atrodo) tai is priekio, tai po pazastim, tai is nugaros, spaudzia kaklo apacioj, siek tiek paeinu, paveikiu ka nors namuose pradeda sirdis plakt ne tiek greitai kiek smarkiai, rodos per toki sunkuma, per tokia jega bah bah bah. Kai tik atsikeliu is lovos viskas kaip per migla, rodos ir nesiguliau, mieguistumas, silpnumas, svaigimas, baime staigios mirties... rodos tuoj ar sirdis sustos ar smegenys atsijungs. Del tokios savijautos ir nera nei nuotaikos nei ramybes Vat ir kankinuos, bandydama save itikint, paimt i rankas, nusiramint, bet iseina toli grazu ne visada...

Labas rytas man ir taop pat, pasidariau plauciu nuotrauku israse kazko prirase nu ir as jau maniau plauciai o daktarei nunesus atsakyma ji man aiskina kad ner nieko o man vistiek skaud desine puse kazkaip ta nugara sonkaulius tai vel ji tipo tarpsonkaulinis, jo man jau jis tris men nepraeina , tai nei plauciai nei tarpsonkaulinis jau pagal ja arba ikvepiant suduria desines puses priekio sonkaulius nu ir dabar jau virsune emiau galvot kad gydytoja mane negydo kad gal ji tycia taip nu jau ryski hipochondrija, nes atsirado jau netikejimas daktare jau dabar as meginu jai isaiskinti kad tu nezinai as zinau kad as sergu

Kaip gyvuojates paneles?

As bandau vis rast sau uzsiemimu, darbu, kad tik maziau apie ka galvot. Bet jau savaite maudzia sirdele, spaudzia sonkaulius (ar plaucius) ir spaudzia kaklo apacioje, tarsi apykakle Cia ne baimes priepolis, nes nealpu, bet visvien labai nemalonus jausmas. Ar jum buna kad uzeina tokie simptomai? Rodos ir nesinervinu ir negalvuoju, bet visvien.

Na ir mieguistumas su silpnumu ir nerealybes jausmu tesiasi.

Mergaites jungiuos as prie jusu

Viskas prasidejo kai man pries 3 metus isoperavo krutyje fibroadenoma. Toliau seke kojos skausmas, kuris mane lydi iki siandien, apvaiksciojau n gydytoju : ir sirdy tyriau , nes buvo sirdies permusinejimai , koja svieciau gal 3 kartus,pas neurologus lankiausi ir dar aibe gydytoju , kuriu diagnoze buvo tu SVEIKA. Laikui begant seke nugaros skausmas, rankos tirpimai, galvos skausmas ,pusiausvyros netekimas, migla akyse,pykinimas net nemoku nupasakoti zodziais kas vyksta su manim.
Mane labai sukrete vyro tevo mirtis nuo vezio pries kelis metus. Ta liga lydi mane....as nuolat apie ja galvoju...mastau, kad man vezys ,kad as mirsiu. Galiausiai visa sita vainikavo apsilankymas pas psichoterapeuta ir psichologa. Geriu vaistukus, bet nejauciu pagerejimo. Pries svaite pradejo kamuoti galvos skausmai ir nezmoniskas pykinimas, prisiskaiciau kad gali buti auglys , uzsirasiau pas savo apylinkes gydytoja, prasysiu kad siustu persviesti galva. Nebegaliu as jau taip gyvent, viskas nusibodo....nebezinau kur kreiptis pagalbos.

Labukas, sweetheart

Nu jau visus mano simptomus nupasakojei: vaikstantis po visa kuna skausmas (per diena gal 10 vietu paskaudes), buna stiprus pilvo putimas, zarnyne digciojimas, spaudzia krutine, kaklo apacioje, svaigsta ir kartais labai stipriai po keleta dienu skauda galva, silpnumas, mieguistumas, jasmas kad tuoj issijungsiu, sirdies skausmai, persokojimai arba labai smarkus sunkus duziai, leta reakcija, irgi nekokia pusiausvyra buna, pykinimas kartais uzeina be priezasties, kartais kankina nemiga, ismusantis prakaitas

Irgi labai bijau vezio. Pradejau jo bijot kai dar 6 klasej mano geriauses drauges mama mire nuo jo. Buvo baisu, vaikas liko su serganciu teciu, o 12 klasej liko visisku naslaiciu... Po to is visu pusiu tik girdejau mire nuo vezio, nuo vezio mire... rudieni suzinojau kad milimam seneliui 4 stadija paluciu vezys. Tas ismuse mane is veziu, buvo nervinis priepolis, senelis mirdavo baisiai, greitai ir skausmingai. Nuo tada paastrejo mano baimes ir nervai. Pradejau begiot po daktarus - pradejau nuo pasitikrinimo del krutu vezio, uzbaigiau mintim apie skranzio, gerkles, zarnyno vezi... jauciuosi nekaip, tai tik labiau mane itikina ir as vel ir vel einu pas specialistus, kurie kartoja - TU sveika! Nueik vaikeli pas psihoterapeuta. Nuejau, lankausi, net kazkiek padeda, geriu antidepresantus lengviausius ir bandau kontroliuot save baimes, bet iseina ne visada. Tad suprantu ka tu jauti, sweetheart. Galiu pasakyt tik tiek, kad kompiuterine tamografija man dare, buvau tikra, kad ten kazkas yra, nes skausmai nesiliaudavo po puse savaites ir daugiau, svaigimas ziaurus. Atsakymas (aciu Dievuj) - viskas OK. Tad visai gali but, kad pas mane, kaip ir pas tave, ir daugeli cia bendraujanciu merginu kencia del savo baimiu, del baimes tapusios musu gyvenimo dalimi, apsedusia visas musu mintis ir laisva laika.

O is kurio tu miesto? Kiek tau metu? Jei ka, rasyk i asmenini pasta. Susipazinsim, pabendrausim.