M.K. Čiurlionio menų gimnazija

tikra teisybe

Man jau nelaiko nervai, skaitant tokias išvadas. Kodėl "mečiau", iš kur ištraukėt? Kur aš taip rašiau?

Aš vis dėlto lieku prie turimos nuomonės, kad ta daugybe kelių negali kompensuoti neišsipildžiusių lūkesčių. Kad dažnai įdėtas triūsas yra visiškai neadekvatus rezultatui. Ir dar - labai neprognozuojama karjera. Ima kokiame vaikeliuke ir atsiskleidžia charizma. O koks daug žadantis tik "ant mokytojo" tepatempia.

Jūs muzikantė? Ar čia irgi, teoriniai paamąstymai?
Ir beje, kodėl taip nuvertinate pedagogus? Juk geras pedagogas - irgi talentas.
Papildyta:


"Aš tai nesijaučiu nusivylus. Tiesiog manau, kad vienas iš mano teisingų gyvenimo sprendimų buvo nesirinkti muzikanto kelio. Ir ačiū susiklosčiusioms aplinkybėms, kad mokiausi vidurinėje mokykloje, tas leido "iššokt iš riedančio traukinio" tada, kai tik sugalvojau. Nebuvo "per vėlu"."

A, jeigu ta prasme, tai tada - atsiprašau. Ne taip jus supratau. Ne, aš ne muzikantė. Praėjau, vadinkim, "vieną etapą" ir nesijaučiu nieko metusi, kaip tik - pabaigusi (turiu dokumentą ). Todėl taip ir pasipiktinau. Tiesiog to nesirinkau kaip profesijos.
Bet manau, kad turiu teisę jaustis išmanančia virtuvę.
Jokiu būdu nenuvertinu. Jokiu būdu. Tik kiek vaikų trokšta būti pedagogais? Ir kiek save įsivaizduoja solistais arba bent koncertuojančiais muzikantais?
Apie tai visą laiką ir kalbu. Apie lūkesčių, įdedamo darbo ir (dažnai) rezultato neatitikimą. Be to, ne kiekvienas adekvačiai reaguoja į laukto rezultatų nebuvimą. Vieni sugeba, kaip jūs sakot "rasti nišą" arba vietą gyvenime, kitiems tai - gyvenimo tragedija.
Ir prisiminiau momentą, kuris dabar neaktualus, bet manau turėjo nemažą reikšmę LT pabėgus iš Sąjungos. Tarybiniais laikais sportininkai, muzikantai turėjo šansų bent pasaulio pamatyti. Ir dirbti ne "ot zvonka, do zvonka". Dėl to muzikanto profesija buvo tokia lyg "pagerinta". O mano bendraamžiams vietoj lauktos ir jau užtarnautos "pagerintos profesijos" teko pabūt labai skurdžioj pozicijoj (lyginant su Gariūnų publika).

Galvoju - o ar negali būti taip, kad tie, kurie galėjo, bet nesirinko to, kaip profesijos, visgi jaučia kažkur giliai nuoskaudą ir abejonę, todėl tas kategoriškas "žinojimas", kaip gyvena muzikantai?


Galiu parašyti iš savos varpinės. Nemanau, kad esu išimtis iš taisyklės, kaip tik priešingai.

Darbo valandos ne nuo 8 iki 17, ir nereikia jų "atsėdėti". Didelė dalis darbo padaroma individualiai, t.y. sau patogiu, priimtinu laiku. Lieka laiko ir vaikams suvežioti po mokyklas/būrelius, ir knygoms, filmams, kitai saviugdai - kokiai pilną darbo dieną sėdinčiai ofise informatikei vargu ar jo tiek liktų.
Daug keliaujama, pamatoma pasaulio, kartais į tokias šalis, į kurias pats vargu ar nuvyktum. Darbas įdomus, nerutininis, kūrybiškas. Nuolat bendraujama su geriausiais pasaulinio lygio profesionalais, tai labai įdomu ir augina. Yra galimybės pasireikšti labiau, "pasoliuoti". Šalia oficialaus etatinio darbo, yra visos galimybės papildomoms veikloms - muzikai organizuojasi koncertus, gauna paramas projektams, festivaliams, ciklams. Pasirenkamos sau įdomios, viliojančios ar iššūkiais tampančios programos, kažkas tave pakviečia, kažką tu pakvieti, kažkur prireikia tavęs koncerte - visa tai nuolat vyksta. Kadangi muzikos žanrų, laikmečių įvairovė yra didžiulė, tai niekad nenusibosta, atsiranda vis naujų sričių, į kurias norisi pasigilinti, nėra reikalavimo būti tik siauruose kurio nors savo įvaldyto stiliaus rėmuose. Kartais vyksta menų sintezės, bendraujama su dalininkais, aktoriais, videomeno atstovais ir kt. Šalia viso to, dar yra "chaltūros", irgi smagus, ir piniginei malonus reikalas.

Dabar apie pedagogus. Nežinau, kokias ten varšges Mititėja pažįsta. Aš pvz, pažįstu kitokius pedagogus, viena jų organizuoja edukacines programas vaikams, o kaip mokytoją, vaikai ją dievina, žinau, kad kai kurie pas ją atėjo jau praradę norą muzikuoti, o dabar iš naujo pamilo muziką. Tiesa, ji mokinių skaičių laba dozuoja ir patekti bet kam - beveik be šansų. Beje, ir ji pati yra pakoncertuojanti, kai jai būna ūpas ir nuotaika Žinau ir daugiau tokių, kurie išties jaučiasi savo vietoje. Ne kiekvienas svajoja būti solistu. Nereikėtų muzikoje imti pavyzdžiu nenusisekusių, o kitose srityse - mokslininkų.

O aš iš savo varpinės galiu paantrinti - nė vienas iš mano draugų rato, baigusių MKČ nesigaili, kad baigė šią mokyklą. Nė vienas. Pasirinko tą kelią ar ne.
Tik jau žvelgdami į savo vaikus kiekvienas žvelgia kitaip - su patirtimi ir žinojimu, tinka saviškiui ta kalvė ar ne - va čia jau manau privalumas Aš savo vyresnėlės neleidau. Su maže dar bus matyti

Žinokit, laukiau šitos minties. Be abejo, jums paprasčiau galvoti, kad aš tiesiog pavyyyyydžiu.
Ir turbūt vis tiek nepatikėsit, kad - anei kiek. Jūs turbūt nė neįsivaizduojat, kad galima 5 metus vaikščioti niekaip neatitokstant nuo jausmo, kad neturi nuolatinio "kablio nugaroj" - reikia pagroti. Neužmirštamas jaumas liko po pirmo kurso, kai (turbūt pirmą kartą gyvenime) iš tiesų atostogavau.
Kadangi žinau "kainą" ir numanau realias savo galimybes, tai manau, kad ta kaina man - per didelė. Ypač, kai turėjau pasirinkimą, muzika nebuvo vienintelis įmanomas išsigelbėjimas (kaip buvo kai kuriems, kurie vidurinėje buvo visiški lapuchai). Bet jeigu jūs norite manyti, kad aš pavydžiu, tai galvokit, kodėl ne.

Nesupykit, bet visai nenutuokiat, koks yra informatikės darbas. Geri specialistai tai jau tikrai nuo 8 iki 17 nesėdi ofise. Ir saviugdai, ir savišvietai, ir vaikų būreliams laiko - į valias. O kur dar galimybė beveik visus darbus daryti distanciniu būdu.
Gal jūs painiojat su kokiu "IT administratorium" po PTM, kuris vadinasi "IT specialistu", bet realiai yra laidų sujungėjas, jeigu koks didelės įmonės darbuotojas tingi pats tuos laidus sujungti. Lygiai tą patį galima pasakyti apie mūsų aptariamą hipotetinį programuotoją. Tik jums įdomu pabendrauti su pasaulinio lygio muzikantais, o jam - su programuotojais. Kaip tame anekdote apie smuikininkų Paganinio konkursą.
Labai gražiai parašėt, bet jeigu esi kūrybiškas žmogus, tokių (tiksliau - analogiškų, tik atitinkančių kiekvieną profesiją) galimybių yra visur. Tik reikia norėti ir ieškoti. Žinoma, jeigu žmogus nieko nenori ir jam užtenka vieną vinį prie konvejerio kalt, tai toks ir muzikantu būdamas tą savo vinį "kals". Aš nepažįstu, aš matau muzikos mokyklų koridoriuose. Pilna susiraukusių ir amžiais viskuo nepatenkintų. Kaip ir visur kitur. O juk turėtų spindėti ir švytėti. Tiesa. Tik kitoms profesijoms (ne menams ir sportui) mažiau būdingas "žvaigždiškumas". T.y. nebūtina būt megažvaigžde, kad būtum "išsipildęs". Nu nepavydžiu, tikrai nepavydžiu.
Matau, kad ir jūs vietoj skaitymo pamokų grojot. Taigi aiškiai rašiau - aš irgi nesigailiu, kad mokiausi. Profesija - kita, bet nesigailiu.

O apie ką aš kalbu? Savus gi irgi leidžiu lavintis, bet apie muzikanto kelią - jokių kalbų. Ir mane nervina, nes vienas vaikas svaigsta ta tema. Bet nieko, dar turiu daug laiko - tikiuosi, pasiseks atvesti į protą.

Flight, tokių kaip tu, va kaip surašei, yra ne didžiuma. Imant visas muzikų teritorijas, ir choristus taip pat. Ir baleto skyrių. Yra ne vienas depresiją keliantis pavyzdys.


Tai tavo sėkmė ir gali mėgautis. Aš negroju jau 18 metų, ir tik retkarčiais prisimenu, kad gal reikėtų pagaliau pagroti savo malonumui. Nors savo laiku buvau geresniųjų pusėje.

Aš su jumis visiškai nediskutuoju - kodėl jūs šią temą priimate asmeniškai? aš kalbu iš savo patirties, o jūsų nuomonė su manaja jei nesikerta - tai tik geriau Tokiu atveju jums reikėjo etikos pamokų

Man nepriklausė. Užtai priklausė pamokos, per kurias šaudyti mokė.
Na, jeigu jūs pritariate flight nuomonei, kad aš pavyyyyyydžiu (čia nepilstant iš tuščio į kiaurą), tai piimu asmeniškai. O turėčiau kaip priimti - visuomeniškai?
O su kuo jūs diskutuojate?

Aš panaudojau citatą iš fliht tekstuko, adresuoto daugiskaitai - ar jūs daugiskaitą taip pat asmeniškai taikote sau? Nesikabinėkite ir nesinervuokite - išgerkite alaus - karšta nežmoniškai - gal nervai išgaruos
Aš asmeniškai tikrai neturiu ko jums pavydėti - per savo gyvenimą ir man teko MKČ šaudyti pas Zaicevą

Kadangi flight citavo mane, tai buvo skirta man (taip manau). Ir čia jūs "susidaužėt bokaliukais". Tai supratau, kad pritariate būtent flight išvadom, kad aš pavyyyydžiu (na, kaip ir daugelis SM'e mano, kad kas yra kitos nuomonės, tai tik iš pavydo).
Nei aš nervuojuosi, nei alaus mėgstu.
O velniava, tikėjausi, kad išsigąsit ir nebeprieštarausit man.