M.K. Čiurlionio menų gimnazija

Viskas priklauso nuo to, pas ką mokaisi...
O kokie tei baisųūs dalykai pas pradinukus?

Psichologinis teroras, necenzūriniai žodžiai kiekvienos specialybės užsiėmimų metu ir dar priedo visokie papildomi a la renginukai, kurie daugiau mokytojos pasirodymo reikalas, o vaikui reikia papildomai jiems ruoštis, papildomas krūvis, šalia visko, tik niekam tai neįdomu. Ir toliau tokie konkretūs dalykai, na nenoriu rašyti, nes bus identifikuotas vaikas, nes toks netradicinis. Jautrus, šiltas, gležnutis, tik su geležine kantrybės taure. Mama stebisi, iš kur ima jėgų, ryžto, bet ne to buvo tikėtasi.

Toliau apie tą patį http://www.delfi.lt/...s.d?id=59749815

Net nežinau, ką pasakyti...Apie baisius dalykus bent jau savo trečiokės dukros klasėje girdėt neteko ir šiaip, dažnai aš ten maluosi, palydžiu, pasiimu po pamokų, sėdžiu kiekvienoje specialybės pamokoje, vaikštau koridoriuose, nemačiau nei vieno verkiančio ar kokio sugniuždyto vaiko. Žinoma, visokios psichikos mokytojų yra ir pilnai tikiu, kad gali psichologiškai gniuždyti, žinau, kokie tie muzikantai, akademijoj kai kurie profesoriai studentėms tokių dalykų prišnekėdavo... Bet kokiu atveju, reikėjo keisti specialybės mokytoją, tai įmanoma, nieko nėra neįmanomo, žinau.
Dėl visokių papildomų renginukų, tai manau, kad kaip tik jie yra gerai, jei tai eina kalba apie papildomus koncertėlius, kuriuose vaikas apgroja programą, plius kuo daugiau kūrinių groja, tuo gi labiau vystosi. Maniškė šiuo metu turi keturis etiudus, trijų dalių sonatiną, dvi pjeses ir polifoniją, na ir ką, paverkė vieną savaitę, kol tekstą sukišo galvon, po to gi lengviau, nieko nepadarysi.
Beje, du mano dukros klasiokai mokosi pas minėtą blogą mokytoją, ir abu patenkinti rodos, va tėvelis vienos sakė, kad abu ruošiasi kažkokiam ansamblių konkursui ar festivaliui Latvijoje, vasaros gale dalyvavo dar kažkokiam konkurse, patinka ir tinka matyt jiems. Dėl rankų pastatymo pas kitus pedagogus nežinau, bet mums tai tikrai pasisekė kaip aklai vištai, aš net nesiprašiau, papildomai prieš tai nevedžiau savo dukros, o gavom superinę mokytoją, nors ir amžius jos jau virš 70m., na čia mums tiesiog PASISEKĖ
Na, bet kokiu atveju Jūsų vaikų vargai jau pasibaigė ir linkiu jiems tikrai pačio geriausio mokantis kitur, net neabejoju, kad išaugs gerais žmonėmis

Apie Geležiūtę nieko nežinau - pirmą kartą girdžiu šią mokytoją.. Kondrotaitę vertina tėvai ir vaikai dviprasmiškai. Taip, pastaruoju metu ji meno doktorantūroje - labai užimta, susimažinusi krūvį... O va Atamalian tai gerai žinau... būtent pas ją į antrą` klasę patekau, būtent prieš jos pamokas per solfedžio tik verkdavau ir tirtėdavau iš baimės, būtent ji mane daužė per rankas ir rėkdavo be proto........ išbuvau pas ją iki 12 kl., vyresnėse klasėse jau mylimiausia ir geriausia mokinė, puikūs rezultatai per egzaminus, bet į pianiną negaliu net pažiūrėti......Nenoriu jos nei aplankyti, nei apkabinti. Matyt ji paseno, aprimo, bet savo vaiko nė už ką pas ją neleisčiau

Pirmam aukšte dirba, šalia Kondrotaitės kabineto. Gabrielė ir Jelizaveta labai tiko vaikui ir patiko, aptardavo jie kažką, daug bendraudavo- nei psichologiniu, nei fiziniu smurtu nesiskundė, o ir mes tiek su viena, tiek su kita palaikėm labai šiltus santykius. Matyt mums tiesiog pasisekė.

neverk, o tai ir aš apsiverksiu. Žiemą aš savo atverkiau, kai vaikas buvo atstumtuoju ir klasėj patapęs. Pradinių klasių mokytoja įjungta buvo į tą chorą spaudikų. Reikdavo vis eiti aiškintis, kaip ji taip suskaičiuoja bendruosiuose dalykuose tiek klaidų- kiek jų nepadaryta. Ir sako- o tu tai dvejetukininkas.
Kadangi sprendimą atsiimti jau buvau priėmus, ir atsiremdama į tavo pasakojimus supratau viena- geriau ištylėti, namuose suprasti ir vaiką paguosti, taip ir sakyti kad jis teisus, ir kažkaip iki naujų mokslo metų traukti, nes nebuvo vietos taip staiga ir kur persikelti. Jie mokėsi pagal vienokias programas( Šaltinėliai) ir matematika irgi kitų, čia pagal gyvenamąją vietą- iš kitokių vadovėlių. Pusmečiui ieškoti ir rasti mokyklą irgi ne taip paprasta.
Mane asmeniškai tai, vat man per pamoką sako- pasižiūrėkit, koks jis neestetiškas, kaip jis sudrimba į pabaigą pamokos. Aš atsakau jis man nuostabus, ji vistiek savo. Gal sako, jis kaip globotinis, turi kokių protinių atsilikimų. Tai aš ir atsakiau, kad manęs jau nebestebina kodėl Japonijoj pedagogas po 10 metų darbo laikomas nepakaltinamu. Ko tik aš ten neprisiklausiau, tai o jei taip vienas vaikas. Jei taip reiktų išgyventi vienam. O jei jis dar toks kaip maniškis- į pasaulį žiūrintis plačiom akim ir mylintis visus. Stebiuosi, kad jis tokiu ir išliko, ir džiaugiuosi, aišku.
Papildyta:


taip taip taip. Va tokių ten iš viso nereikia. Ten reikia, kad nuo pirmos klasės vieni kitiems gerkles graužtų. Kad intrigantu būtų, nes jie kitokių nesupranta, ir įtarinėja kažkokiais sąmokslais. Tada taip- geras. Mano mažasis buvo iš tų, tavo aprašytų- netradicinis.
Papildyta:


o aš mačiau kitaip, nuo pirmųjų dienų. Neurotiškus ir depresiškus vaikus. Vienetai išvengia šito, ir labai išsiskiria. Tiems išsiskiriantiems- galvas reik nukirsti. Koks siaubas- vaikas šypsosi. Kodėl jis šypsosi, aha visus pažeminti nori, pasipūtėlis. Vaikas žaidžia- infantilus ne pagal amžių, jis gi negali norėti žaisti- juokiasi kai žaidžia. Aha, tai gal iš mokytojų juokiasi. Negali atsinešti savo natų knygų ir paprašyti jog užduotų- mokytoją įžeis. Viena ką galima- sėdėti bespalve kankinio mina.

hm, o aš tą patį, identiškai, apie Jėzuitų gimnaziją girdėjau

ruošiamės su mažiuku į MKČ, tiek gerai, kad tikiuosi galinti jam padėti, kad nepakliūtų pas atsitiktinius pedagogus, nors yra dalykų, kuriuos reguliuoti sunku. Mūsiškis nėra kovotojas, muzikuojanti širdelė. Į muziką, kaip vabalėlis į šviesą - tiesiogine prasme . Gerai tai, kad mes neblogai žinom visą virtuvę čia Lietuvoje ir ne tik. Matysim, muzikuoti galima ir ne MKČ, tik laabai daug kainuoja.

O kur?

Privačiai ar pusiau privačiai (muzikos mokykla su papildomu samdymu). Svarbu žinoti pas ką. LMTA taip pat yra pedagoginė praktika

Na, jau nepykit, Alfija, kad pasakysiu, bet jau nusišnekat apie tuos depresyvius ir neurotiškus vaikus Bent jau pas pradinukus to nesu mačiusi, išdykauja tie vaikai kaip ir visi normalūs vaikai, ir žaidžia, ir žaislų prisineša, ir mokytoja nedraudžia, per pertraukas tai kaip uraganai laksto, juokiasi, na nežinau, kokia ta jūsų vaiko klasė buvo, bet mūsiškėje viskas normalu, ir paralelėje, beje O kaip jie gali būt kažkokie kitokie, vaikai kaip vaikai, ir mokytojai kaip mokytojai, na nesuprantu aš nieko, ką Jūs čia rašot

girdėjau ir susidūriau. Draugų sūnus lanko. Natūralu.