Namo apšiltinimas purškiama termovata

hm.. viskas priklauso nuo poreikiu - prekybos centrui kitokie reikalavimai, negu privaciam namui.. tuo labiau izoterminems priekabom.. O del to kas ateitis o kas praeitis - tai laikas parodys Sio metu ateiti siejama su ekologija, prie kuriu termoputu sunku priskirti Beje, zinote kad termoputu galima naudoti tik patalpose, kur temp iki 60 laipsiu? Kaip ir putplasti? vel apribojimas.. is pastato vidaus - man nedrasu del tu galimu isskiru, kaip beje ir putplasti.. ypac gaisro metu gali but itin pavojinga.. o is isores - ant murinuko - irgi ner prasme, putplastis klijojamas zymiai pygiau ir paprasciau..

skaiciai - silumos laidumo liambda

putplastis - 0,039
neoporas - 0,032
paroc vata - 0,037
gamo putos - 0,038

matome - kad gamo putos jokiom ypatingom savybes silumos perdavime nepasizimi..

t.y. sienos varza bus tokia pati praktishkai

pakalbekime apie sandaruma: esant uzsaknadinimui plevele - yra ju sujungimai, kurios galima praklijoti .. bet daleiskim yra kazkiek plysiu.. kiek ju? pabandom ivertinti - stoikes eina kas 0,6m, tai 1 kv m sienos yra vidutinishkai 3 plisiukai, nu 1mm plocio pvz, tai 100 kv. m. plysiu yra 100*3*0,001=0,3 kv.m. cia maximum.. kiek iz ju buna realiai, ne visur gi jie atsiranda? manau nu 30% butu grubus "pagerintas" rezultatas - 0,1kv.m. na ir neamirskime apie plevele - kuri uzdaro is esmes viska nepralaidziu sluokniu - na tebune ne viska o 90%, reishkia virtualia skyle butu kiek - 0,01kv.m. Daug cia ar mazai? Va duru plotas mazdaug 2 kv.. tai 200 kartu dydesnis.. kadangi virtuali skyle pastoviai atidaryta - tai padalinkime 24 val i 200 - gaunasi 7 min.. dar reiktu ivertinti - kad per musu virtalia skyle oras isena gan sudetingu keliu - o pro duris kaip ir zymiai laisviau - tai nesupikite jei sumazinsiu ta laika iki 5 min

tai va visas skirtumas - tai tas pats, kaip karta per diena atidaryti duris 5 min.. aishq kad bendram ventiliacijos porekije tai visishkas niekis, kaip ir bendram silumos praradimo kontekste..

ufff prirasiau nesamoniu

Šiaip ekovatos gamintojai irgi deklaruoja jog užtikrina sandarumą. O šiaip gal tikrai geriau PU putas derinti su ekovata, panaudojus termoputų minimalų sluoksnį? Nesipyksta šių medžiagų derinys tarpusavyje?

a nafig derinti jei galima uzpirksti ekovata lygiai kaip ir tas putas

Gamo- tėra vienas iš gausybės "porūšių". Jei lyginti tik pagal šilumos laidumo koeficientą- tai nėra koks tai stebuklas. Iš "įvežamų"- galima atrasti termoputas su λ= 0,024 W/mK. Iš "neįvežamų"- su λ= 0,019 W/mK. O "žaliųjų" termoputų asortimentas tikrai pakankamas- tik jų charakteristikos (kainos/kokybės santykis) galėtų būti geresnės .

Per gaisrą- termoputos mažiausias rūpestis. Tuo labiau, kad rinkoje masė plokščių "apsiuvimui", kurios tos ugnies iki karkaso (termoputų) nė "neprileis" (iki gaisrininkai prasiblaivę atvažiuos). Per gaisrą žmones "nuodys" tai, kas tokiais atvejais visada dega pirmiausiai: užuolaidos, baldai ir t.t.

Viskas, kas pastatyta "iš medžio"- "gyvas organizmas", kurį atkakliai "klibina" vėjas (nors gal taip ir neatrodo, nes tai "ilgas kelias" iki rimtų problemų). Termoputos namą papildomai "sutvirtina", kai tuo tarpu šiltinime mineraline vata (kaip ir konstrukcijoje)- pamažų "gaminasi" plyšiai. Pats "procesas" aišku ilgas- vatos sėdimas bent dvidešimt kartų "darbštesnis". Tik verta nepamiršti, kad atsirasti problemoms, didelių plyšių visai nereikia. Vis tik "klibinimas" tėra vieni juokai, lyginant su tuo, "ką sugeba" vienintelė rozetė lauko sienoje .

na ir vatu ir putplascio irgi yra ivairiu, bet ko mazesne liambda tuo dydesne kaina..
man asmenishkai gamos pardavejas tvirtino - kad pakanka 10 cm putu.. nors pagal liambda matome kad varza tada bus tik 2,7. Gal plysiu bus maziau, ir pro jas maziau bus ispuciama, bet grynai per siena silumos bus perduota daugiau, negu per 20 cm vatos pvz Idomybe dar ta, kad as pameginau paklausti, ar gali jie uzpurksti 15 cm putu - tokio storio mano karkas sienos - kam palikti tuscia erve - sako ne, negalima o ir nereikia.. GHM!!! pakalbejus, susidare ispudis kad jie tiesiog negali kito storio uzpurkst.. del to tariamo tvirtumo - tai atvirksciai, sukietejusios putos tokiu atveju luzta ir juose susidaro plysiai. o minksta salyginai vata juda kartu.. del sukriinejimo - seniausiai aishq, kad reikia deti tinkama vata, kuri ir nesukrenta ir dulkemis nepasivercia.. ne veltui tu vatu yra begale rusiu..

Pūsti termoputas virš 100 mm- tikrai nėra ekonomiška. Geriau už tuos pinigus "apvilkti" namą "kailiniais" iš ekstrudinio polistireno ar polyisocyanurato plokščių- taip dar ir karkasas saugomas.

Vis tik pasilieku prie nuomonės, kad vienodo storio (kad ir minėto 200 mm) buterbrodas iš kokybiškų termoputų ir "kailinių", "atidirbs" kartais geriau, nei analogas su mineraline vata ir drėgmės (šilumos) "siurbliu". Dėl labai paprastos priežasties: vertikali ir horizontali konvekcija, drėgmė, nesandarumai- visa tai "minkštos", o ne "kietos" izoliacijos "ligos". Ir ne tik todėl, kad "kietoji" net ir projektinėmis vertėmis gerokai lenks "minkštają". Nepakenks prisiminti, kaip "minkštame buterbrode" "pasiautės" rasos taškas.

nepastebejau, kad butu susipyke:) PU sandarumas puikiai derinasi su puikiomis ekovatos termoizoliacinemis savybemis.
Papildyta:

pastaba apie ekvata - jos dregnumas toks pat kaip ir sienos. siena dregna - vata dregna, siena isdziuvo - vata taip pat. nera nei jokiu oro tarpu nei jokiu pleveliu... idomi medziaga... bet ji PU butu pigesne, tai visas sienas buciau siltines sia medziaga...

Cia pliusas i ekovatos darza

Ka tavo nuomon taip sulaiko ta plevele? Siluma ar salti is vienos arba kitos puses. Dregme taip sutinku, veja taip sutinku, taciau cia ir viskas, o gal reiketu paziureti i tai, kas kolkas jus labiausiai aktualu - pleveles silumine varza
taip pat vertetu pasieskoti interete fotografiju kaip atrodo vata po kiek laiko stogo kontrukcijose.
Cia informacija apie KOLKAS jums svarbiausia R reiksme.

plevele sulaiko oro nutekejima, kuri taip smarkiai akcentuoja putu pardavejai.. oras neiseina, kaip is baliono, lieka viduje.. aishq yra silumos perdavimas per ta plysi ir be oro isejimo, bet toki menkneki net skaicioti neidomu.. 100 kv.m sienos - skyle 0,1 kv.m - 1000 kartu maziau.. kokia itaka gali tai padaryti - jokios..

jei viska daryti blogai - tai viskas blogai atrodys.. galu gale pasirinkimas tam ir yra kad rinktis.. as pasirinkau - pas mane tu putu nebus kodel - kaip ir paaishkinau..

Manau, kad pagrindinė problema yra tame, kad mineralinės vatos gamintojai per daug gerai dirba. Gudručiai sugeba pateikti informaciją tokiame formate, kad bet kam galvoje viskas apsivers aukštyn kojom. Svarbiausias jų tikslas, kad apsiribotume "trim banginiais": "λ", "R" ir "U"- ir neduok dieve, kad nepradėtume gilintis (ar dar blogiau- iš tos "puzlės" surinkti visą paveikslą) į ilgą sąrašą kitų parametrų, kuriuos jie priversti skelbti. Kyla įtarimas, kad savo marketingo programą jie nusirašė nuo „Mattel“. Sukūrė tokį savotišką Barbės ir Keno variantą suaugusiems: nieko negalvok, va tau visi atsakymai, va tau visi brėžiniai- tik pirk.

Jokiu būdu netvirtinu, kad mineralinė vata yra šlamštas. Jei su ja protingai- tai ir ji "savo atidirbs". Aišku ne taip "produktyviai", kaip bando įteigti mineralinės vatos gamintojai.

Oficiali "europietiška" karkaso šiltinimo versija visada numato ventiliaciją- savotišką drėgmės/šilumos "siurblį". Viskas ten su tokiu "buterbrodu" tvarkoje, tik kad kiek neatitinka deklaruojamų/projektinių parametrų- juos neblogai "apkramto" "šilumos siurblys".

Problema daugiau tame, kad mūsuose vis dar bandoma eiti keliu, kurį jau seniai stengiasi pamiršti amerikiečiai: "sukišti" vatą į "dėžutes" iš OSB- praleidžiant/nepastebint? "nereikšmingas smulkmenėles" detalėse, tai yra nė nesigilinant į vėliau ten vyksiančius procesus. Kad po kiek laiko tokios svetainės taps "be galo įdomiomis"- kam tai rūpi!

Nepaisant sąlyginai (neįsigilinus į visus šiltinimo niuansus) aukštos kainos, termoputos po truputi "braunasi" ir į mūsų kraštus. Nebejoju, kad termoputų šansai didės proporcingai vienam faktoriui: kiek potencialių vartotojų bandys užduoti sau klausymą- ar viskas ten su ta pigiąja mineraline vata "taip gražu", kaip tai bando pateikti gamintojai savo svetainėse?

Va radau įdomų straipsnį apie PU efektyvumą

čia