sveikos visos mamukės ir ne tik:)
prisijungiu ir aš prie jūsų, noriu trumpai papasakoti savo istoriją. Žodžiu visai neseniai rado pas mane akmenukus tulžies pūslėje, tiksliau sakė, kad jų labai daug ir pūslė praktiškai nefunkcionuoja. Kai išgirdau - sujungiau visus galus ir supratau, kad tie akmenukai matyt prasidėjo seniai (įtariu pries kokius 3 metus).
Taigi seniau paskaudėdavo man nugarą (gydytoja antakalny sakė, kad čia nuo stuburo iškrypimo, nors neurologas pažiūrėjęs stuburo nuotrauką pakraipė galvą ir teigė, kad nuo tokio mažo iškrypimo tikrai neturi skaudėt...) nu ką, aš gi mankšteles visokias darydavau namie, šiek tiek padėdavo, bet trumpam. Vėliau prasidėjo bėdos su virškinimu, mano gydytoja vėl gi sako - nuo nugaros (tipo skauda nugarą, dėl to ir skrandį ir todėl nevirškina). Nu aš gi neturiu tiek medicininių žinių, neprieštaravau. Jaučiau kad viduriai labai užkietėje, kartais karstelėdavo burnoj, vėlgi gydytoja sako: tu kažką blogai valgai,gal mažai skysčių geri, bandyk keist mitybą... nors negaliu teigti,kad nesveikai gyvenu... na gal nepagalvojo dėl mano jauno amžiaus (tada buvau apie 20), bet net neskirdavo jokių tyrimų, tik pati vieną kart išsiprašiau bendro kraujo... iš tikrųjų kartais nesuprasdavau ką man skauda, lygtai skrandį, lyg tai nugarą, o gal visus vidurius...tas skausmelis vaikščiojo visur kur norėjo. ir tik dabar man skausmas aiškiai lokalizavosi dėšiniame pašonkaulyje ir tiesiai į nugarą. Kiekvieną dieną paskauda. Na žinot, ačiū Dievuliui jis suteikė man proto persirašyti į kitą polikliniką (neteigiu, kad visi daktarai antakalnyje blogi, bet tikrai ne maniškė "specialistė"), čia pradėjo man daryti tyrimus ir viską atrado. Dabar laukiu tik vizito pas savo daktarę, kitą savaitę, matyt duos siuntimą operacijai. Žinokit, mergaitės jau labai jos laukiu, nes atsibodo ta kankynė... o dabar ir galvą pradėjo skaudėti kiekvieną dieną, aš pagalvojau kad turbūt vis tiek organizmas nuodijasi dėl visų tų užkietėjimų ir panašiai, kaip manot ar gali skaudėti dėl to?
Ir dabar vaikštau kaip kiaušinis, nes bijau, kad nebūtų kokio stipraus priepuolio, valgau labai nedaug ir virtą, troškintą... na va išsipasakojau, nors žadėjau trumpai, bet nelabai gavosi

šiek tiek bijau operacijos, bet taip gyventi tai irgi ne pyragai, tuo labiau kad artėja laikas mąstyti ir apie
dar galvoju, į kurią čia ligoninę gultis Vilniuje...gal turit ką pasiūlyt?