Neuzmiega maniskis ir naktį prabudes reikalauja papuko. O aš ir duodu, nenoriu kad vaikas rektu. Jau nuo pat gimimo taip 4,5 men. Pradzioj buvo labai patogu, nereik sokinet prie lovytes, be to ir nelabai galėjau po gimdymo. Po to pradėjau deliot į lovyte ir jis man pamiegodavo 1-3 val kaip kada, bet tik imigusi gerai galėjau dėt nes kitaip iškart ieskodavo papo, ziopciodavo ir negaves rekdavo. Tada atgal į lova ir viskas is pradžių 
Kol galų gale nebesikilnojau (mano klaida) ir taip iki siol miegam vienoj lovoj. Dabar pradėjo vaikas naktim spardytis, labai neramus pasidarė. Tik "sventinem" naktim kas buna labai retai, pamiega ilgiau, o taip tai buna ir kas valanda prabudes "prašo" papuko. Einam miegot 8 val., tiksliau visi ritualai prasideda. 8.30 jau lovoj ir su papyciu po 5 min buna luzes. O lygiai po pusvalandžio vėl nubudes ieško papo. Ir taip iki kokios 11 kas pusvalandį. Po to jau rečiau. Anksciau ismiegodavom iki 9-10 ryto o dabar 7.30 jau kokia savaite keliasi kas man yra kančia. O 10 jau reik eit su juo į lauką, nes namie miegas irgi tik 0,5 val trunka. Lauke 10 min pavaikstom ir sminga, tada palieku ant terasos, bet vistiek karts nuo karto reik pasupt nes prabunda, tai šunys tai dar kas prizadina. Taigi mūsų problema irgi nemokejimas pačiam užmigti. Diena besikratanciam vezime uzmiega. O nakčiai tik su papuku. Kartais vaikstau kaip zombis ir tada skaitau forumus ir ieškau kaip ji ismokinti. Bet pati dar nesiryztu vaiko rikdyti
nežinau kada tam pribresiu... Sekmės mums, Mamytes, ir dideles kantrybės!!!
