QUOTE(vilmuke3 @ 2009 12 10, 23:59)
ir mes su puske panašiai darydavom, tik šis bajeris būdavo kaime. Žodž, su puske skirėmės 4mėn, augom kaip dvynės, netgi apie 6m viename name. Žodžiu, buvom kaime, jos mama leisdavo į šokius, o mano kaip ožys užsispyrusi, ne ir viskas. Kad jūs žinotumėt kiek mes dirbdavom kaime, ad tik leistų, o vakare ne

Tai iš vakaro, prisinešdavome prie namo kopėčias , pastatydavom prie verandos, o vakare, prie žvakių šviesos išsimaliavodavom (įsivaizduoju kiek ir kaip

) ir, per langą ant stogelio, nuo stogelio per kopėčias žemyn ir tiu tiu

Pamenu bėgam, kulniukai kaukšt kaukš asfaltu, kojos susipynė bac ant žemės, megztinio rankovė ir prakirsta

Žinot kokie deficitai anais laikais buvo rūbai
Buvo tekę kaime į šokius pabėgti trim pusseserėm iš to paties grįčios kambario, kuriame miegojo tėvai ir mūsų šutvė, nesuprantu iki šiol kaip pavyko

Gerai, kad šokiai už poros namų vykdavo, gaėdavom sulaukti kol tėai užmigs
Oi dar (nepykit , kad ne į temą, kažkaip įstrigęs metas: vasara, kaimas ir šokiai

), grįžtu iš šokių, lipu per langą laiptinės. Tik įsiropščiu, tėvas ateina į koridorių reikalų atlikti

Vietoje to, kad išlaukti užsimerkus (na nematyti ką daro) , aš ūūū

Tas bl kaip šoko išsigandęs, per kuprą

Bet toks užstojantis biski buvo, jauč neįskundė manęs mamai

Tai va pasakot turėčiau daug nuotykių, bet pasilaikysiu sau
Papildyta:
QUOTE(ingace @ 2009 12 11, 09:21)

Net ašaros ištryško
LAbas rytas