Kada pasakote apie vaiką

Na nieko tie vyrai nebijo svetimu vaiku!!! Gal pradzioj siek tiek issigasta,bet jai protingas vyras,ir tu ji sudominai,niekad vaikas nesutrukdys!!! O ir kam toks vyras tada kuris bijo vaiku,juk anksciau ar veliau visvien suzinos,tad geriau pasakyt iskarto!!!
Pabegs tai pabegs-vadinas ne tau skirtas buvo!!

Ma 24 ir as turiu 6 metu beveik suneli.Ir zinot ka?Niekada dar nebuvo,kad as nepasakyciau,jog jis pas mane yra.Visada ir visada per pirmaji pasimatyma;)Ir nesutikau dar tokio,kuris pabugtu.Priema mane su juo,o jeigu jo nepriimtu,pamojuociau ranka Dabartinis draugas myli ji kaip savo sunu,nors pats turi dukra is pirmos santuokos.Ir kas idomiausia,prie manes labai prisiriso ta mergaite.Jai 9metukai ir jau rodo oziukus,kad nenori gyvent su savo mama.

As auginau sunu, viena. Užmegsdama pazintį neslėpdavau, kad esu vieniša mama, aisku nesiafišuodavau. Bet dazniausiai pasimatymuose dalyvaudavo ir mano mazasis. O vyru, reakcijos buvo pacios įvairiausios, bet tai nesutrukdė bendrauti.
Papildyta:
Pratesiu pasisakymą
beje kas liečia vyrus, tai kuris pamils moterį, pamils ir jos atžalą
Kas ir nutiko man
Jau treti metai esama puiki šeima ir mano vyresnelis turi sesutę

Man net temos pavadinimas skamba kvailai. "Kada pasakote apie vaiką?" - lyg kokia baisi gėda būtų turėti vaiką. Net į galvą neateitų tokio dalyko slėpti - kaip galima gėdytis, kad turi vaiką?

Kai po skirybu pradejau vaikscioti vel i pasimatymus apie vaika pasakau iskarto nematau jokio reikalo slepti, beto nesazininga tam vyrukui su kuriuo susitinku, jug iprastai tai islenda per paty pirma pasimatyma, nesijauciu nei nepatogei nejauciu ir jokio noro ar reikalo to slepti, didziuojuosi tuom kad turiu sunu o jaigu tai kam nors netinka tai cia ju problema, bet iki siol jokiu problemu neturejau

As bet kam nesiafisuodavau del savo sunelio, nors beveik visur buname kartu, tai nereikedavo net sakyti. O jei kazkur uzsimegzdavo nauja pazintis, kai budavau viena, is karto pasakydavau, nes man paciai uzknisa bendraut su , kuriems vaikai yra kazkas nesuprantamo. As tokiems akis galiu iskabinti Nors siaip retai tokiu kvailiu pasitaiko Siaip niekad sunaus nesivesdavau kartu i pasimatymus, nes buvau tos nuomones, kad tik kai pati busiu tikra del naujo zmogaus, supazindinsiu su sunumi, kad nebutu nereikalingu blogu jausmu vaiko sirdeleje.
Nauja drauga is tiesu radau greitai. Nemoku net apsakyti kaip jis rupinasi mano sunumi, pagal mano draugiu pasakyma, mano sunelis gauna daugiau demesio is mano draugo , nei ju vaikai is tikruju teveliu. Buvo toks momentas , kad man uzeidavo pavydas del demesio pasidalinimo Na jis apskritai myli vaikus, bet jam smagu ne tik su sunumi pazaisti, bet jis ji ir slaugo , kai serga, veza pas daktarus vienas, nes man is darbo niekad negalima iseiti, ir daro viska , kaip tikras geras tetis

Saunu grieti.
Papildyta:



Kaip saunu, kai viskas gerai klojasi, puiku jog naujasis draugas rupinasi sitaip tavo suneliu. O kaip sunelio tetis, geras, susitinka su berniuku, o ir labai idomu , kaip vyrai, t.y. draugas ir buves, jie bendrauja, sutaria, nera taip, kad nemegsta vienas kito? Sekmes jums.

Na sunus savo tevo nemates jau net nepamenu nuo kada, berods nuo 2005m. rudenio. O issiskyreme mes, kai sunui tebuvo vos 8men. Per ta laika pasirode, gal 3 kartus, kai jam paciam pasisviesdavo Jis aiskina, kad as neleidau, bet kai taip "ziauriai" skyremes, jis mus tikraja ta zodzio prasme ismete is namu, mano bandymas issaugoti seima jam atrode mano ikyrus kabinejimasis prie jo ir vaiko brukimas per prievarta Na zodziu po tokiu jo "akciju" , as is pradziu vengiau bendrauti (nes tekdavo maitinti sunu krutimi ir tuo pat metu verkti), o jam tai pasirode labai patogu ir paskelbe, kad as neleidziu. Na tebunie, mano nuomone tokia, kad geriau jokio "tevo" nei toks ir dar pasirodantis viena karta metuose Be to jam visada atrodo, kad jis tiek "daug" moka alimentu, ir kokia as "kale" visus jo pinigus SAU isleidziu Tai itariu del tos priezasties vaiko nei su gimino diena , nei kaledu proga nebesveikina,gal kad dovaneliu nereiktu nesti (nors tai tebuvo po viena karta, viena syk su kaledom pasveikno, kita - su 2 metuku proga, o su 1m ir 3 m. pamirsta ). Oi galeciau daug pasakoti, syki is pykcio buvau pasiuliusi atsisakyt tu alimentu, jei jis atsisako bet kokiu teisiu i sunu, tai pasake ruosk dokumentus
Tai vat mano draugas nera jo mates, o buves apie naujaji turbut net ir nezino. Mano draugui is viso sunku suprasti, o apie pateisinima nera net kalbos, toki "tevo" elgesi ir mastyma. Stengiames tos temos ir neliesti, ji jau pamirsta, nes man kraujas uzverda ir pikta ant saves , kad pati nemaciau su kokiu buvau susidejus. Nors atrodo 5 metus zmogus kaip zmogus buvo, o tik susituokem ir vaikelis gime "issikrauste is proto"
Dekui uz linkejimus

na ir patirtis, labai gaila, kad tau reikejo visa tai isgyventi. O del visu tu konfliktu su buvusiuoju po skyrybu, galiu is savo patirties pasakyti, kad kartais mes, suauge, taip ambicijas i virsu iskeliam, kad nebematom nieko grazaus ir sviesaus, manau, kad ir tavyje suveike ambicijos, jam palikus jus, juk labai skaudu, o kad visa tai praeitu, reikia laiko, o jis...manau irgi ambicingas, netikiu, kad tikrai issizadetu vaiko, gal is pykcio, kad tu jam taip pasiulei . Beje, o su tais neleidimais matyti sunu, tai kai atvaziuodavo aplankyti, jus bendravote? Keista, kad kelis kart sveikino, o po to atseit pamirso, labai jau idomiai...jei jus nebendraujate, gal nezinai, galbut kur dirba uzsienyje. O ir sunaus seneliai, jei nieko nepaskoja apie buvusiji, nesako kur sunus? Nelengvas tas kelias, sunku surasti bendra kalba, po kazkiek metu pradedi galvoti, kad gal nereikejo viso sito, galejome kitip, nieko nepadarysi, gyvename ir mokomes... Svarbiausia, kad tavo vaikutis laimingas.

Na sutariame tik su seneliu, bet jis niekad nekalba apie savo sunu (manau nesmagu jam), o as ir neklausiu. Uosviene ir savu laiku negraziai su mumis elgesi, tik gal ne tiek atvirai nei sunus. Tiesiog ne ambiciju vedama nenoriu tevo sunui, o del to, kad nenoriu prileisti tokiu zmoniu i vaiko gyvenima (del to, kad buvo metas, kai jis vartojo narkotikus; ar normalus zmogus nescia zmona vestusi pas meiluze(su kuria jau dabar susituoke) svesti naujuju metu ir tt.). Nemanau, kad toks zmogus galetu butu atsakingas ir saugus vaiko atzvilgiu.
Na dabar i tema Man asmeniskai nebuvo visiskai sunku pasakyti apie vaikuti draugui, kaip jau ir minejau. O kazkaip labai bijojau naujuju uosviu nuomones del to. Nes jei nuo pat pradziu draugui tai butu nepatike, tai is karto buciau jam pasakius ate be jokiu nuoskaudu. O kai jau zinojau, kad draugas nuostabus, labai norejau, kad ir jo tevai nebutu priesiski mano sunui. Tai dabar net nepamenu kaip ten jie ji pirma syki sutiko (pradzioje del mano "kuklumo" , jis nusivezdavo mano suneli viena pas tevus), bet savaime viskas buvo gerai, jie labai nesikisa, bet visada randa proga mano vaika palepinti, pazaisti su juo ir tt. )

Saunu, kad tokie supratingi zmones (kalbu apie naujuosius uosvius ), gerai, kad nepastato sienos, kol nepazysta zmogaus, o tai buna tokiu, kurie labai kreivai ziuri ir atstumia zmogu, nors jo dar net nepazista. Matau, kad tikrai geri zmones supa ir tai puiku.

Dar prisiminiau vieno vyro pasakyma apie mamytes , kai ta karta tikrai bandziau ji pagasdinti sunumi, kad atsikabintu O jis man labai ramiai atsake, visu pirma, kad jam tai nera kazkokia kliutis pazinciai, o antra - kad tokios moterys yra daug rimtesnes, ismintingesnes ir zinancios, ko nori is gyvenimo nei kazkokios jaunos aikstingos "vistos" Na kalbejo jis apie mano amziaus mamytes (~25), nes siaip vyresnes moterys, mano manymu, ir taip protingos
Ir tikrai nenoredamas mane "pakabinti" leptelejo, velesnis bendravimas tai parode