Įkraunama...
Įkraunama...

išėjo sūnelis. ar ieškoti kaltų?

Ermita, kokie teisingi žodžiai...
Atsakyti
QUOTE(*ermita* @ 2010 10 16, 00:05)
Mano draugė tapo naktis...Laukiu,kol visi sumigs.Tada galiu likti viena.Patyliukais einu į tuščią kambarį.Tada nebūna klausiančių žvilgsnių.Ir tų žvilgsnių,kurie stebi,ką aš veikiu,kai aplink visi linksminasi.Tada nieko netrikdo mano ašaros,pasirodę ne laiku ir ne vietoj.Tada nieko nesutinku,ir neturiu atsakyti į klausimą kaip laikausi.Arba dar kartą pasakyti,kad širdis kraujuoja...Aplinkui taip tylu,kad galėčiau išgirsti Angelo sparnų šiurenimą.Gaudau kiekvieną garsą spengiančioj tyloj,bet kaskart tai būna ne tai,ko laukiu ir tikuosi,paslėpusi giliausioj širdies kertėj.Sūnelis negrįžta......O aš vis dar jaučiu jį savo glėbyje,jaučiu jo plaukučių švelnumą ir rankyčių šilumą.Ir žudantis ilgesys,kad jau niekada...niekada...Gyvenimas šalia manęs skuba,bėga...Keista,kad galiu džiaugtis svetima laime.Kam vaikelis gimė,kas darbą rado,kas buitį susitvarkė.Bet negaliu džiaugtis savo gyvenimu.O gal ir nenoriu.Nes viską matuoju,kiek laiko praėjo nuo tos baisios dienos.Ir kai mažasis paklausia,kada prasideda žiema,aš vos nepasakau,kad tą dieną,kai netekai boliuko.Kurį laiką nesilankiau čia.Maniau,gal bus lengviau,jei neaitrinsiu žaizdos.Bet atvirkščiai.Skausmas kaupiasi.Jis duoda apie save žinoti tada,kai mažiausiai to tikiuosi.Negydo manęs laikas.Sielvartas nepagydomas...


ax tikrai teisingi žodžiai ,niekada nebus taip kaip buvo verysad.gif
Atsakyti
...jau seniai su vyru taip neraudojome...
vakar Ernestas ištraukė video kamerą.senokai jos į rankas neėmėme.pakrovėme ir įjungėme pažiūrėti,kas ten likę.o dieve...kambarys ėmė skambėti nuo Markučio juoko, dainelių, kurias dainavo darželyje per išleistuves.rankos nutirpo,laikant kamerą.šluosčiau ašaras,kad tik nepraleisčiau nė vienos akimirkos,kur Markutis...širdis plyšo,bet išjungti negalėjome...pabuvome vėl visi keturi...kaip kadaise...
...jau seniai taip neverkėme...
Atsakyti
verysad.gif verysad.gif stiprybes jums
Atsakyti