Prognozė - vaikiukas gims neįgalus.

Kam leidzia gimt kitokiam , tam kad mes tokie tobuli suprastume kas yra atjauta ,meile ,pasiaukojimas .Kam leidzia gimt vaikuciui kuris negyvens , gal jo teveliai gymusi priglaus o organus paaukos vaikuciui kitam kad nenumirtu . Kazkada ziurejau kina pagal tikrus faktus kur pagimde kudikeli kuris negyvens , bet mama atrado ryzto jo organus padovanot kitiems . Ir gyvenakudikelis ( kokia prasme paklausit , cia jau kaip paziuresi i gyvenima )
Jei ziuret i gyvenima kaip kad mirsti ir nebegzistuoji tada taip ( bet tada nekaltinkit dievo nes jus tada netikite ) , jei i gyvenima kaip i tam tikra isbandymu tarp ,tada viska primt galima naturaliai .Nors lengva man sakyt susidurus tik su mazais isbandymais , jei tektu sunki nasta gal kazka ir kitaip sakyciau . Tam kad vertintumem gyvenima , dziaugsma but kad ir kitokiam ,svarbu suprastam artimuju .

Pritariu tavo nuomonei.Manu aš irgi pasirinkčiau valymą,jei žinočiau ,kad tikrai vaikutis bus apsigimęs ar neįgalus.

na,as tikrai zinau,jog daryciausi valyma jei zonociau,kkad vaikas gims kitoks.Daugybe sveiku galimu busimu kudikiu tokiu budu iskeliauja i dangu,manau tiems,kuriu cia lauktu tik egzistencija,TEN yra geriau

"Ar niekada nepagalvojote, kaip išrenkamos neįgalių vaikų mamos? Bandau įsivaizduoti Dievą, duodantį nurodymus angelams, besižymintiems pastabas didžiuliame žurnale. Rodydamas angelui užrašytą vardą, šypteli:
- Šitai padovanosime neįgalų kūdikį.
Nustebęs angelas pakelia akis:
- Kodėl jai? Ji atrodo laiminga.
- Teisingai, - šypsodamasis sako Dievas. - Ar galėčiau padovanoti neįgalų vaiką moteriai, kuri nežino, kas yra džiaugsmas? Būtų žiauru.
- Ar jai pakaks kantrybės? - teiraujasi angelas.
- Nenoriu, kad ji būtų pernelyg kantri, nes paskęs sielograužoje ir skausme. Kai įveiks pirmąjį šoką ir nusivylimą, ji sugebės atlikti visa, ko reikia.
- Bet, Viešpatie, man regis, toji moteris nėra giliai tikinti.
Dievas vėl šypsosi:
- Nesvarbu. Viskas bus gerai. Ta moteris - tobula. Ir apdovanota pakankamu kiekiu egoizmo.
Angelas lieka be žado:
- Egoizmo? Ar tai dorybė?
Dievas linkteli galva:
- Jei ji nesugebėtų nė minutei atsitraukti nuo savo vaiko, neišgyventų. Taip, tai moteris, kurią palaiminsiu netobulu kūdikiu. Ji apie tai nenutuokia, tačiau jai bus ko pavydėti. Ji niekada nebus tikra, ar teisingai nugirdo ištartą žodį. Jai niekada neatrodys, kad žengti pirmą žingsnį - įprasta ir lengva. Kai vaikas pirmą kartą ištars "mama", ji suvoks, jog tapo stebuklo liudininke. Kai aklam vaikui bandys nupasakoti medį ar saulėlydį, pati regės mano kūriniją kaip retas kitas asmuo. Jai aš leisiu aiškiai matyti tai, ką matau aš - nežinojimą, žiaurumą, išankstines nuostatas - ir išmokysiu ją pakilti virš viso to, ji niekada nesijaus vieniša. Kiekvieną jos akimirką būsiu šalia, nes ji be klaidų atliks mano darbą taip, lyg pati stovėtų man prie šono.
- O kurį šventąjį paskirsime globėju? - klausia angelas, iškėlęs rašale pamirkytą plunksną.
Dievas šypsosi:
- Pakaks ir veidrodžio....."




Įsigilinkite į šiuos žodžius, gal kai ką suprasite ir pasikeis kai kurių nuomonė....

Mano dukružė irgi buvo su defektais, JOS nebėra.....
Kad kas man JĄ gražintų, visą gyvenimą nešiočiau JĄ ant rankų, kad tik galėčiau JĄ laikyti, apkabinti ir Tvirtai tvirtai prispausti prie dabar, jau be JOS, suledėjusios širdies....

Kai buvau nescia ir kvaila visu perspejau, kad jei gims neigalus vaikutis as juo nesirupinsiu (kaip galejau taip galvoti)...gime dukryte, nors labai norejau sunaus ir dar priedo po menesio susirgo atopiniu dermatitu, tai nedidelis "defektas", bet ji irgi negales gyventi pilnavercio gyvenimo..taip pat jai yra daug liekamuju reiskiniu, pradedant psichologiniais (neispasakytas jautrumas, nuolatinis kasymasis), baigiant fiziologiniais (kaip astma, atskiras maistas, astma pasireiskia nuo ivairiu maisto produktu, nuo ivairiu kvapu, tad reikia nuo visko saugoti, negalima susirgti plauciu ligomis, nes tai pasunkina ligos eiga), kurie temdo jos dar trumpa gyvenima...kai ji susirgo pamirsau viska pasaulyje, man niekas neegzistavo tik ji.. iki siol negaila naktu praleistu su ja ant ranku, negaila asaru isverktu jai nematant, negaila praleistu vakareliu, negaila praleistu kelioniu, negaila nieko negaila, tik gaila laiko praleisto be jos, net ir dabar kai zinau kad ji namie as kiekviena kuno lastele noriu buti su ja...negaliu palikti tevams, nes kai jos nematau as negyvenu, as tik egzistuoju, per naujus metus porai paru ja buvom palike mano tevams ir is to laiko nieko nepamenu, atrodo kad buvo nusileidusi juoda uzuolaida...
Tad dabar drasiai galiu pasakyti gimdyciau bet kokiu atveju ir visa save atiduociau vaikui, mano pasaukimas pirmiausia buti mama, o paskui visa kita...ir dar galiu pasakyti savo minti, kuria kartoju visiems kai jie paklausia ar nesunku auginti toki vaikuti - tai dovana is dievo, kad suprasciau gyvenimo prasme, kad sugebeciau gyuventi ne sau o kitam, kad sugebeciau myleti ir jausti, kad suprasciau ka reiskia kai sirdis plaka atskirai nuo kuno...
Jenifer 27, todel Tave suprantu, nes elgiuosi taip, tarsi kiekviena diena su mano dukra butu paskutine, kai ji gime as pajutau kad ilgai jos neturesiu ir ta nuojauta manes neapleidzia iki siol, tikiuosi kad taip nebus, bet rengiuosi tam ir kasdiena ja buciuoju ir stengiuosi kiekviena akimirka buti su ja, kad niekada nesigaileciau kazko nepadariusi

Tu tikra šaunuolė, nepalik JOS nė akimirkai, to tikrai niekada niekada nesigailėsi.... Ir labai daug atrasi, bet kokiu atveju turėsi ką prisiminti, nors gal kai kuriais atvejais tai ir nėra gerai, ką aš čia nusišneku...... Nepaleisk jos iš savo glėbio ir akių...
Aš negaliu atleisti sau, kad palikdavau JĄ uošvienei ir eidavau į darbą, ne tam, kad išeiti iš namų, o tam, kad pinigėlių daugiau būtų, kad JAI daugiau galėtume kažką nupirkti ir patys vien kruopų ir makaronų nevalgytumėm, bet jau geriau būčiau badavusi, bet buvusi šalia JOS, dabar nesigailėčiau kiekvienos praleistos ir prarastos akimirkos be JOS...

Iš dalies pritariu toms mamoms, kurios rįžtasi auginti vaikelį, kad ir koks jis bebūtų, nors nežinau ar galėčiau dar kadanors išgyventi visą tai naujai...
Kai mano mažytis mane paliko, visi aplink tik ir sakė, kad reik džiaugtis , kad jam ten bus geriau, kad nebus daktarų, kurie daro skaudžias procedūras, kad nereiks kankintis dėl nesveikos širdutės.(Ir net kunigas sakė, kad pas Dievą jam bus kurkas geriau, nei būti medikų eksperimentu, nes mano saulė, mano gyvenimo prasmė buvo vos dviejų mėnesių, o jau teko atkentėti dvi operacijas)
Pradžioj ir aš bandžiau sau įteigti, kad tikrai mažulis nesikankina dabar, o aš tik baisinė egoistė, te žiūrinti savo norų, bet kaip tik taip pagalvodavau, vis iš pasamonės iškildavo vaizdinys, kaip vos mėnesio nubudęs mano lėlytė pamatydavo mamą ir nusišypsodavo, kaip nurimdavo ant mano rankų...
Vadinasi ir jam su manim buvo gerai, o dabar gal ir jam manęs trūksta, lygiai taip kaip ir man jo.Kad kas pasakytų kaip ten yra iš tiesų????

Mano lygiai tokie pat pamąstymai, lygiai lygiai tokie pat.....
Bet mes juk ten nebuvome, nežinome kaip ir kas iš tiesų ten yra, tik guodžiame tuo kad ten geriau save, vėl gi, tai tik žodžiai, mūsų svaičiojimai ir savęs guodimas....

Turiu kaimyne - jos vaikutis nuo pat gimimo serga cebrebriniu paralyzium, po gimimo gulejo ligonineje kelis menesius su gelta, plius kamuoja epilepsijos priepuoliai. Tai sios mamos bvyriausias vaikas - ir kaip gydytojai mamai sake - smegenu trauma gimdymo metu.Du kiti vaikai po jo - sveiki.Dabar tam vaikui - 16 metu. Ar galejo mamatiketis, kad jos vaikas bus TOKS? Ne, lauke sveiko grazaus vaiko. Matydavau, kaip 10 metu kailiniais aprengta vaika ji ziema autobusu ant ranku vezdavo i neigaliuju spec darzeli.Sunku budavo, nes ji pati smulkute, lieknute.Ir dabar vaikas kalba kaip keliu meneiu leliukas. kai negauna ko nors, klykia. Mama jam iki siol keicia pampersus. KAzkada klausiau, kodel jus to vaiko neatsisaket, kodel nepalikot. Oji man paprastai atsake - ar tu galetum atsisakyti SAVO vaiko? Tuo viskas ir pasakyta, manau. KAd ir koks vaikas bebutu, jis butu MANO ir MANO VYRO (nors dazniausiai, vyrai palieka seimas gimus tokiam vaikui;aciu dievui, mano kaimynes vyras nepaliko jos su neigaliuku ant ranku).

Beje, pati taip pat nesu sveika - su klausos sutrikimais, tad kai pagalvoji,juk manes tevai taip pat galejo atsisakyti, bet to nepadare...

Beje, pati taip pat nesu sveika - su klausos sutrikimais, tad kai pagalvoji,juk manes tevai taip pat galejo atsisakyti, bet to nepadare...
[/quote]



Turi tik klausos sutrikima aisku jis konforto nekelia, bet gyvent galima, nes rankos sveikos protas dirba pazysti gelyte ir pauksteli, pati savimi pasirupini, savo buitimi, nereikia samdyt sveiku zmoniu, kad tau padetu gyvent. Va sicia ir yra skirtumas. Kuomet zmogus gali pats savimi pasirupint tegu jis gyvena ir be to su klausa ar aklumu manau net ir jokie ehoskopai nenustatys, bet kur dideli apsigimimai ir aiskus manau kad ...... mano dukrytes buvo aiskus apsigimimas nuo pirmo riksmo nuo pirmos minutes sioje zemeja.
Visos kalba tik apie savo jausmus sendien, bet pamastykit kaip jie gyvens po jusu??????????????? Kas jiems vandens paduos, rankyte pamasazuos........... Gi musu vaikai gyvena ilgiau negu mes, aciu dievui ar kam ten, kad jie iseina anksciau uz mus. Mes turetume tuo dziauktis, kad jis pagyveno kaskiek leido mums pasidziaukt suprast daug ka ir isejo, o jei kitam padejo zmoguciui tai isvis valio. Pavyzdziui man netelpa i mano magabaitus kaip man reiks iseit pirmiau ir palikt savo dukryte nemokancia sioje zemeja gyvent, man baisu ir liudna as nenoriu sicia palikt vargui:verysad:

[quote=melodija,2006 01 30, 15:56]
Beje, pati taip pat nesu sveika - su klausos sutrikimais, tad kai pagalvoji,juk manes tevai taip pat galejo atsisakyti, bet to nepadare...
[/quote]
Turi tik klausos sutrikima aisku jis konforto nekelia, bet gyvent galima, nes rankos sveikos protas dirba pazysti gelyte ir pauksteli, pati savimi pasirupini, savo buitimi, nereikia samdyt sveiku zmoniu, kad tau padetu gyvent. Va sicia ir yra skirtumas. Kuomet zmogus gali pats savimi pasirupint tegu jis gyvena ir be to su klausa ar aklumu manau net ir jokie ehoskopai nenustatys, bet kur dideli apsigimimai ir aiskus manau kad ...... mano dukrytes buvo aiskus apsigimimas nuo pirmo riksmo nuo pirmos minutes sioje zemeja.
Visos kalba tik apie savo jausmus sendien, bet pamastykit kaip jie gyvens po jusu??????????????? Kas jiems vandens paduos, rankyte pamasazuos........... Gi musu vaikai gyvena ilgiau negu mes, aciu dievui ar kam ten, kad jie iseina anksciau uz mus. Mes turetume tuo dziauktis, kad jis pagyveno kaskiek leido mums pasidziaukt suprast daug ka ir isejo, o jei kitam padejo zmoguciui tai isvis valio. Pavyzdziui man netelpa i mano magabaitus kaip man reiks iseit pirmiau ir palikt savo dukryte nemokancia sioje zemeja gyvent, man baisu ir liudna as nenoriu sicia palikt vargui:verysad:
[/quote]

Tau atrodo - tik? O ar bent supranti, ka tas reiskia? Tai bet kokiu atveju negalia ir tu jos laipsnio pati negali suvokti, kaip nesuvoks joks kitas sveikas zmogus. Tu nezinai, ka reiskia negirdeti paukscio ciulbejimo, vejo snaresio, peles krebzedjimo... Todel negali spresti, ar galima neleisti neigaliam vaikui gyventi, tai ne tavo teise... Jeigu vaikas toks atejo, vadinasi, jis toks yra ir bus reikalingas... Juk nezinai, kas bus po 10-15 metu, medicina zengia i prieki... As galiu kalbeti tik todel, kad mane tevai ismoke, vaistais siaip taip atstate klausos likucius, nors reikia klausos aparato - jis kainuoja maziausiai tris tukstancius. Ar isivaizduoji bent, kiek mano tevai dejo pastangu, kad as galeciau kalbeti, suprasti, isgirsti kita zmogu. Galvoji gestu kalba kalbu? Nea, baigiau ir normalia vidurine mokykla, ne internata. isivaizduok, kad patenki i avarija (tfu, tfu, zinoma) ir netenki klausos, o juk girdejai... Kaip tada jaustumeis? Izoliuota, nelaiminga, pultu depresija... Gera pvz pateike Jeniffer - apie neigaliuko mamas. Jei jau Dievas dave, turi auginti... As tik del mamos ir tecio bei mociuciu pastangu ismokau kalbeti, o nenorejau... O kas pasakys, kad echoskopo aparatas ar gyd nesuklydo? Mes ne dievai, todel neturim teises spresti, kas turi gyventi, o kas mirti... Man tai prilygtu zmogzudystei... Nes is esmes taip ir yra...

Tau atrodo - tik? O ar bent supranti, ka tas reiskia? Tai bet kokiu atveju negalia ir tu jos laipsnio pati negali suvokti, kaip nesuvoks joks kitas sveikas zmogus. Tu nezinai, ka reiskia negirdeti paukscio ciulbejimo, vejo snaresio, peles krebzedjimo... Todel negali spresti, ar galima neleisti neigaliam vaikui gyventi, tai ne tavo teise... Jeigu vaikas toks atejo, vadinasi, jis toks yra ir bus reikalingas... Juk nezinai, kas bus po 10-15 metu, medicina zengia i prieki... As galiu kalbeti tik todel, kad mane tevai ismoke, vaistais siaip taip atstate klausos likucius, nors reikia klausos aparato - jis kainuoja maziausiai tris tukstancius. Ar isivaizduoji bent, kiek mano tevai dejo pastangu, kad as galeciau kalbeti, suprasti, isgirsti kita zmogu. Galvoji gestu kalba kalbu? Nea, baigiau ir normalia vidurine mokykla, ne internata. isivaizduok, kad patenki i avarija (tfu, tfu, zinoma) ir netenki klausos, o juk girdejai... Kaip tada jaustumeis? Izoliuota, nelaiminga, pultu depresija... Gera pvz pateike Jeniffer - apie neigaliuko mamas. Jei jau Dievas dave, turi auginti... As tik del mamos ir tecio bei mociuciu pastangu ismokau kalbeti, o nenorejau... O kas pasakys, kad echoskopo aparatas ar gyd nesuklydo? Mes ne dievai, todel neturim teises spresti, kas turi gyventi, o kas mirti... Man tai prilygtu zmogzudystei... Nes is esmes taip ir yra...
[/quote]

Mazule kodel supykai ant zodelio tik zinok pas mane tik ranku pirstai pazeisti ir veidukui siek tiek kliuvo tik tik tik nes zinau kad uz mane yra sunkesniu ir uz tave ligoniuku ir zinau ka reiskia negirdet vyturio cirenimo ar geles ziedo nematyt ar pirmo zingsnelio niekad nezenkt, sunkei sagas usisekt, sunkei bulves skust ir t.t. ir as visa tai ne tik protu bet ir sirdimi suprantu ir manau niekas taves nesupras taip kaip as tave suprantu. O tu esi saunuole, kad (nors ne tu bet tavo tevai), tave priverte kopt laiptais vis aukstyn, manes tai niekas neverte kiek kopiau tai pati. Ka as sendien turiu tai tik savo jegom protu norais isigyta
O sendien nei kiek nepykciau ant mamos kad jin man butu nutraukusi gyvybe. Nutraukus gyvybe tik usimezgusiam gemalui mama tiek nesikankina kiek kankinasi augindama neigalu vaikuti, as tai sakau is savo patirties gal sendien nesuprasit sito, bet po kaskiek metu jus man pritarsit as sendien nesiruosiu jusu itikineti ir irodineti savo tiesa.
Sako zmones, kad dievas zmogu myli ir neskriaudzia man kasko nesiderina dievas dave neigalu kudiki........ Ir tiesa, kad mes neturime teises atimt is zmogaus gyvybes, bet ar turime teise leist kankintis zmoguciui savo paciam mylimiausiam ir atimiausiam??????? As kalbu tik apie sunkius kurie saves nesugeba apsiternaut savo buitimi pasirupint.