Prognozė - vaikiukas gims neįgalus.

Aišku, kad niekas nelinki neįgalumo niekam - nei sau, nei savo vaikams, bet jeigu jau taip yra, tai reikia išmokti su tuo susigyventi ir pasistengti gyvenimą nugyventi ko prasmingiau. Laimės Jums

Nesigiriu nei savo vaiko neįgalumu, nei tuo, kad jis vienintelis... bet noriu pasigirti juo, kaip žmogum. Jam 10, bet jeigu paklaustumėte jo ar jis laimingas, jis atsakytu, kad taip. Klausiau jo, bendravau ir galiu tai garantuoti. Kodėl? Todėl, kad jis turi draugų, mylinčią šeimą ir brolį, begalę užsiėmimų ir pomėgių, labai labai daug žmonių, tiek "savų", tiek ir "svetimų", kurie jį palaiko, bet ne užjaučia... sąrašas gali tęstis ir toliau... Ir visa tai neatėjo pas jį savaime... ieškojom mes, ieškojo jis - ir tai buvo duota. Ačiū Dievui, kad jis nemato aplink savę tiek pesimizmo. Ačiū Dievui, kad jis gyvena kitomis nuotaikomis, kitoje psichologinėje "atmosferoje" nei tavo, melodija, mergaite. Vaikai jautrūs mamų nuotaikai, tad pasaugokime juos... Atsiprašau, jei įžeidžiau.
Papildyta:

Kodel sitaip kalbate , atmosferoje, nei jus zinot nei ka kokia jin pas mane namie, mano gyvenime su aplinkiniais. Ir si tema ne apie (atmosfera) o apie neigalaus kudikio gyvenima tokio kuris nesugeba pats savimi pasirupinti savo buitimi, ir neina kalba apie motinu sazine....

Atsiprašau, čia tikriausiai buvo Jūsų tema, o aš "ne čia pataikiau" su savo komentarais. Atsiprašau.

Man atrodo, kad mamytės turinčios neįgalius vaikelius, yra nepaprastai stiprios. Tą stiprybę joms dovanoja motiniškas instinktas. Meilė... Žaviuosi mamomis, kurios savo gyvenimą pašvenčia vaikeliui, kuris pats negali savimi pasirūpinti.
Tačiau. Aš manau, kad jei yra žinoma, kad vaikelis, kuris gims, bus apsigimęs - negalės vaikščioti, neprotaus, o tik gulės kaip daržovė... jam bus reikalinga nuolatinė priežiūra.. tai jau yra žiaurumas, leisti tokiam padarėliui ateiti į pasaulį. Tikrai žinau, kad šiuolaikinės priemonės, papildomi tyrimai leidžia nustatyti kiek pažeistas vaisius, koks bus apsigimimas. Manau, motiniškas instinktas, iš dalies egoizmas (nors taip pavadinti būtų gal ir per grubu), verčia tikėtis stebuklo... tačiau, jei viskas yra pagrįsta nuodugniais tyrimais ir kitko tikėtis neįmanoma... nereikėtų pasmerkti kančioms nekalto vaikelio.
Manau, kad vaikiukai su lengvesniais nukrypimais tikrai galėtų gyventi laimingą ir iš dalies pilnavertį gyvenimą. tačiau ne dabar. Tiesiog visuomenė turi tam subręsti. Manau, kuo toliau, tuo labiau žmonės ima suvokti neįgalių žmonių padėtį, siekia jiems padėti. Daug kas priklauso ir nuo tėvų, giminaičių.
Vaikams kurie negali savimi pasirūpinti, yra protiškai atsilikę yra labai sunku gyventi. Net jei tas atsilikimas nėra toks ryškus... Pati pažinojau šeimą, kuri turėjo šiek tiek lėtesnio mąstymo dukrą. Kiek ji prisikentėjo... kieme ją vaikai vaikydavo akmenimis, ji vaikščiodavo visuomet viena ir neturėjo nei vieno draugo..... skaudu buvo matyti mažylę visų atstumtą. Nereikia kalbėti, kad būtent jūsų vaikas yra pats laimingiausias, turi daug draugų ir panašiai. Manau tokio likimo žmonėms yra neišvengiama susidurti su nesupratingais, nejautriais, kvailais žmonėmis, kurie juos įskaudins. Tad randai vis tiek liks. O dar pagalvojus, kad toks žmogus negalės (gal būt) susikurti savos šeimos, bus pasmerktas gyventi vienas, kai tėvai mirs. Juk tėvai amžinai negyvena... taigi dilema visiems aiški.
Mamos kalba iš savo pozicijų, jos nori savo vaikams tik gero... tačiau. Reikia daug padaryti, kad gyventi neįgaliems žmonėms būtų lengviau ir jie nebūti izoliuoti bei paniekinti.

ir as uz tai kad jei zinai kad tas vaikelis gims ne toks kaip visi, ir jis kankinsis, tad geriau jam negimti ..........................

Nesavarankiska zmoguti yra sunku auginti ypac kai tenka augint ji vienai tu esi priristas prie jo be jokiu iseiginiu atostogu ir pramogu. Nes jo niekas nenori kitas nors savaicikei pasiimt globai, kad ir kaip ji myletum vistiek teks ji palikt nesavarankiska gyvent viena atiduot i valdiskus namus, ir nesuprantu situ mamu kurios saukia mes laimingos kad jie gyvena,(gal tik tie keli litai vilioja) kad sitokie reikalingi kitu zmoniu poziurio keitimui Atsiranda socei invalidu gyvenimui begant lai keicia zmones poziuri su jais.
Ar pasiima kas nors ir isivaikina neigalu zmoguti?
Nesuprantu kai sako dievo dovana, dievas yra pasakes kad nevaisinga medi reikia israut gi dievas tik geri linki zmogui o gal as klystu?

Daznai skaitau sio skyrelio temas...tai labai liudnos temos, kuriose man rodos nera vieno teisingo atsakymo, tik nuomones...Manau, kad net tu mamu, kurioms atrodo, kad turi nuomone, ji galetu labai pasikeisti jei is tiesu, realiai susidurtu su tokia situacija...Man atrodo - neleisciau tokiam vaikeliui gyventi, bet tvirtinti to 100 proc. tikrai negaliu. Bet kokiu atveju zinau ,kad laiminga tokioj situacijoj galbut nebebuciau niekada, nei vienu, nei kitu atveju...
Labai suprantu Melodija ir be galo pikta ant tu, kurios zmogu pas psichologa varo. Juk tai skausmas kalba jos lupomis. Skausmas, kad tavo vaikas niekada nepatirs tikru gyvenimo dziaugsmu, kuriuos tu, budama jo mama, zinai, kad jis galetu patirti jeigu butu toks kaip visi. Man skaudu, kai mano vaika kas siaip uzgauna, ar net jei zaisliuko kokio kas pagaili, o cia jei is tavo vaiko tyciojasi, jei jis neturi draugu, jei musa, skriaudzia, o jis nemoka apsiginti? Tai taip ziauru, taip skaudu, kad manau tikrai labai sunku buti laimingam ta isgyvenant nuolat...O tai juk tik viena medalio puse. O kur nuolatine baime, kas bus kai man kas atsitiks, kur vaikas atsidurs, kaip jis tai suvoks ir t.t. O jei dar seimoje pinigu trukumas, jei palieka tete, jei istinka visokios kitokios bedos? Na zodziu, man be galo be galo be galo gaila tokiu mamu ir dar labiau vaiku, nors Melodija nemegsta kai kas taip kalba
Labai dziaugiuosi del Cleo, del jos tikejimo. Pilnai tikiu, kad taip ir yra, kad jie visi yra laimingi!!! Ji is tiesu atrado vilti, kad jos vaikas gali pasveikti, jos berniukas irgi turi vilti, turi draugu. Is tiesu tikiu, kad galima buti laimingiems ir tokioje situacijoje, ypac kai matai, kad tavo vaikui gereja!
Taciau kiekviena negalia yra kitokia. Jei tai susije su protiniu atsilikimu, tada daug kas yra kitaip...Jei tik tikrai isdrisciau, ko gero tokiam vaikuciui neleisciau cia ateiti...

O kaip zinot ? Va niekas man neatsako kaip zinot , man daktarai liepe daryt valyma , nes vaikelio issivystimas netinkamas buvo , apsigimimai riskus ,atrofijos ir panasiai . Cia kaip ? As ta siuntima po siai dienai turiu , na ir , tada ji myriop ?
Gimdymo traumos , ne toks gime irgi myriop ? Kiek cerebralinio paralyziaus gindymo traumu juos myriop ? Ar neprieisim prie fasizmo ,rasizmo , stabizmo ir kitokio genozcido?
Nera tyrimu kurie nustatytu 100 % garantavima , nera visuomenes kuri visus toleruotu . As visada klausiu kodel mes nesustabdom ta akmeni bemetanti , neuzkalbinam to liudinciojo , o tik stebim is pasalies ?

Štai ir auksinis viduriukas, ajb! Tikrai, kad niekada negali žinoti kas geriau ir kaip geriau Ir jei tik galėtume žinoti ar bent numanyti apie tai, manau, daug ką darytume kitaip, geriau, gal net tobulai....

mano draugai turėjo vaikuti kuris gimė neigalus,jis gulėdavo lovoje nieko nevaldydamas net negalėjo pavalgyti,patikėk tai buvo skaudu žiurint ir į tėvus ir į vaiką.Ačiū dievui mano vaikučiai sveiki,to meldžiu kiekvieną dieną,o jei kartais nutiktų nelaimė niekur nedingsi gyvas į žemę neilįsi ir tai nuo manęs nepriklausys.
o tai kas dėl rožinių akinių tiesą visada sunku pripažinti ir norisi apkaltinti kitus kad jie tokie

na as turiu omeny kai tikrai gydytojai istiria, o ne kai tik 5 ar 10 proc apsigimimo kokio tai, jei jau pagimdei tai zinoma gi nezudysi, o auginsi ir mylesi, bet as nesu uz tas mamas kurios zinodamos leidzia vaikuciui gimti ir kenteti

Man aplamai keista tema. Negimusi pas Dievuli. O kaip su jau gimusiu? Koks geresnis, vertas gyventi? Jei suserga jau paaugintas nepagydoma liga, irgi "pas Dievulį" ? Kaip galima svarstyti "žudyti ar nežudyti"? Kažko aš čia nesuprantu .
Kas atsitiko pasauliui, jei mamos auginančios vaikus, svarsto tokį dalyką. Nejau mama nešiojanti vaikelį, jautusi jį gali pasakyti "iškrapštykit, man jis netinka"???
Nesuprantu....