Autistukai

Ne ne ne. Jokių išėjimų. Manau, galim daryti taip: ignoruoti tai, kas mus žeidžia ir bendrauti su tais, kurie yra mums tolerantiški, išklausantys, patariantys, papasakojantys apie savo vaikus, apie save, apie tai, kas yra įdomu, skausminga, bet labai labai reikalinga. Negali vienas atėjęs žmogus išardyti tai, ką sukūrėme.

Sviesioji, kažkodėl dar nė vienas į mūsų temą atėjęs narys nebuvo "varomas". Jeigu jūs taip jaučiatės, tai apsvarstykite rimtai savo pačios poziciją, nes tai yra tik jūsų problema. Nors, ją įvardinti galėčiau. Argi pojūtis, kad jus iš čia kažkas varo, vien dėl to, kad Cezi pasakė savo nuomonę (kurią ji sako jau metus ar daugiau šioje temoje ir būna ir ginčų, ir draugysčių, visko, bet niekas kažkodėl nesijaučia varomas ir tuo labiau - niekas nieko dar niekada čia neįžeidinėjo ir to tikrai nebus) ar kad ištryniau jūsų sakinį apie tai, kad "mūsų vaikų lavinimas yra dulkinimasis (šis žodis yra pakeistas, vietoj jo buvo keiksmažodis) diena dienon" (asmeniškai mane jis tikrai užgavo ir aš jūsų minčių neskaitau, ponia, nežinau kada jūs čia apie save rašot, o kada apie visus), nėra tas pats, kaip ir jūsų visi pasisakymai apie mūsų specialistus, valstybę ir t.t.? Ir aš nesu patenkinta ta tvarka, ir dauguma čia, bet dovanokit, tokių aštrių postų jau seniai nebuvo. Apmastykit tai prašau

O dabar asmeniškai jums. Kokią dovaną turit? Įtaigos? Ponia, o jūs nesusimąstėt, kodėl aš jums daugiau nebeperskambinau? Ir kodėl sukūriau, kad mano vyras atėjo ir negaliu kalbėti? Aš buvau šokiruota jūsų elgesio su jūsų vaiku! Daugiau nieko nesakysiu, nes tai peržengia taisyklių ribas, negaliu viešinti to, kas mane taip šokiravo jūmyse, kai buvom susitikusios dėl žaislų atidavimo. Gal pati suprasit Bet, tik būkit gera, nebekalbėkit daugiau apie jokias dovanas. Juk nė viena iš šios temos dar nėra jūsų ir jūsų elgesio mačiusi, tai sakau, dar ims ir patikės

Atleiskit, dar niekad nedariau to, bet suprantu, kad turiu tai padaryti.
Paviesinu Sviesiosios rasyta man a.z., kad nebutu kazkokiu nesusipratimu.
As nezaidziu jokiu uzkulisiniu zaidimu, neturiu tam pagrindo, noro ar dar kazko.
Taskas.

Sviesioji, maniau, kad aiskiai Jums per a.z. issakiau savo nuomone, kodel nutariau pasitraukti is sios temos, kaip Jus kreipetes i mane per a.z.

As nezaidziu tokiu vaiku darzelio zaidimu. Jus izeidziat mane kaip zmogu, kaip mama ir kaip specialista.

"Sveiki. Mano siame forume izeide "cezi", o ponia moderatore *Rita* pasielge labai "etiskai" ir uzblokavo mano teises siame forume kaip siuo niku, taip ir kitu niku. Nors apie kita nika as jai pati pasakiau per AZ jau senokai, kaip ir kodel as sioje temoje noriu bendrauti kitu niku. "Aciu" jai uz tai. Taip pat "aciu" ir jums kaip dalyviui, kuri as nepazinojau, bet kuriam tokiu nesaziningu pagrindu padet grizti i foruma norejo padet jusu forumieciai-draugai. "

Atleiskit, cia renkasi mamos, auginacios vaikus, kuriems itariamas ar yra nustatytas sutrikimas is autizmo spektro. Intrigu cia nereik.

Negadinkim svenciu vienos kitai.

Sviesioji, jeigu jūs būtumėt užblokuota, miela ponia, jūs negalėtumėt rašyti. Tai, gal jau gana erezijų ar visgi reikia imtis kraštutinių priemonių? Aš nesuprantu, kas čia darosi, niekada nemaniau, kad tai nutiks čia, šioje temoje. Dėl Dievo...

Įsijungiau trumpam forumą ir vos neapakau, kokios čia nesąmomnės dedasi Tingiu jas net skaityti...



Mano mažius sirguliuoja, geriam antibus, tai žinokit elgesys baisus pasidarė lipa visur be perstojo ir ŠOKINĖJA be jokio pasilaikymo - nuo kėdės, nuo sofos, jei nenužiūrėčiau, tai nušoktų ir nuo stalo Toks vaizdas - kad visai nebejaučioa jokios baimės nei skausmo. Bėgioja po kambarius didžiuliu greičiu, įsibėgėja, griūna ant kelių ir čiuožia grindimis Nuo tų šokinėjimų man širdis baigia nusibaigti
Dar gal vaikas jaučia kažkokį nerimą - nes mes kraustomės į naują butą, vaikas pas močiutę miega, aš dažnai pasirodau bet taip pat ir dažnai dingstu, laimei, kad nors šiame reikale tapo supratingesnis, labai gražiai atsibučiuojam, atsisveikiname ir palieku jį be jokių ašarų

Aj, tiesa, kaip gi pamiršau parašyti: per šv. Kalėdas išmokiau mažių atsakyti įklausymą "Kiek tau metų?" Pasako: "tjys"
Žinoma, kitą dieną vėl iš naujo tenka mokinti , bet tikiu, kad kuo toliau, tuo geriau jis šitą klausimą atsimins

Su sventemis jus visas ir jusu vaikucius ir seimas.

tai ka as dabar cia per paskutiniuose puslapiuose skaitau, . jdar nebuvau skaicius turbut. nezianu nei kas nei del ko cia kas ivyko, bet nemanau kad tai tinkama vieta tokiems pykciams ir santykiu aiskinimuisi.

AteneV, uzjauciu, isivaizduoju kiek jums streso buvo. Maniske kai pradejo suprasti, kad nezinos kur pareiti niekur nebebega. Jei ja subaram, tai eina paskui bumbedama " pikta mama" " jinai visada mane bara". Nesvrabu, ka as pasakiau, gal tk pasakiau, kad susitvarkytu savo daiktus, vistiek bumbes ta pati Apsisukus vel bus meili.

Dėl reakcijos į barimą. Pamiršau dar pridėt, nes čia per tuos karščiavimusis visai mintys kitur išsilakstė
Parašiau, kaip jis reaguoja į barimą. Tačiau gerų savo emocijų jis lygiai taip pat išreikšti nemoka. Man tai primena mano mažojo sūnaus elgesį. Jam dabar virš metų. Buvome išvykę kelioms dienoms ir palikome su močiute. Aišku, jis neliūdėjo, nes dar suvokimas menkas, tačiau kai po dviejų dienų išdygome tarpdury, jo akutės taip užsidegė, matėsi, kad kvapą vaikui užgniaužė ir ... ir jis puolė taip gailiai raudoti. Matyt tas džiaugsmas taip spustelėjo, kad gavosi atvirkštinė reakcija. Tai štai, vyresnėlis nemoka emocijų valdyt ir adekvačiai reaguot taip pat. Šiandien situacija tai dar kartą parodė. Šiaip mūsų gyvenime labai retos akimirkos, kai vaiką užplūsta toks džiaugsmas, kad jam net sunku su juo tvarkytis, mat pradžiuginti jį gali labai neeiliniai dalykai (kurie dažniausiai būna paprastučiai, tik mūsų galvos neišneša kaip tuos džiaugsmelius vaikui suorganizuot, įsivaizduojam tik klasikinius vaikų mėgstamus siužetus, o jam tai visiškai netinka, na žodžiu...). Jis buvo prekybos centre su močiute. Ten buvo pramogos vaikams - pingvinai, ledo pilis, galima buvo mėtyti dirbtines sniego gniūžtes. Jam buvo labai daug džiaugsmo. Tiek daug, kad jis lakstė isteriškai, tampė mamą už žandų, save daužė per galvytę. To pasekmėj žinoma jis susilaukė aplinkinių dėmesio - ir pašaipų, ir atlaidžių šypsenų (na, gal žmonės kurie nors kažkiek gaudosi vaikuose galėjo suprasti, kad jis nepaprastas). Bet kaip gi jį išmokyti, kad galima šokinėti, ploti, juoktis? Jis isteriškai ir visiškai chaotiškai elgiasi, nes užkluptas džiaugsmo, tiesiog nežino kaip jį išreikšti

As manau kad autistai prastai reguoja i betkoki situacijos pakeitima. Jie nesaugiai jauciasi mokykloje ar ligonineje ,del to ir verkia ten daugiau. Reakcija i barima cia toks pats nesaugumo jausmas ( maniskis irgi taip pat begiojo is namu ,ir kas idomiausiai pasirinkdavo irgi nesaugias vietas,ilipt ant stogo ,medzio ) As visad stengiausi kad vaikas is anksto zinotu kas ,kur ir kada viks.Jokiu staigmenu. Mes visa mokykla apeidavom dar vasara,apziuredavom visus kabinetus,sedejom uz suolo,paisem ant lentos .Gal kam prireiks O siaip autistukai saugiai jauciasi tik su iprastais daiktais ir jiems iprastoje situacijoje .

Nors paprastai tuščiom frazėm nesišvaistau ir savo žodžio laikausi, nusprendžiau paminti savo principus ir niekur nebėgti, nes man labai svarbus šis forumas, kiekviena iš jūsų ir visi mūsų mažyliai, ir tikrai negaliu ir nenoriu atsižadėti to kas man brangiausia - žmonės kurie išgyvena ta patį ką išgyvenu ir aš kiekvieną dieną, minutę, akimirką. Ir dar per Kalėdas...


Tai ir blogiausia, kad nevisada pasiseka perprasti jų norus ir kadangi jiem nesiseka išreikšti žodžiais savo minčių, tai taip ir lieka jie vargšiukai neišgirsti, pamenu koks mano mažius buvo laimingas, kai dėdė ji pavėžino Kauno akropolio 4 aukštų garažu, iš pradžių ilgai sėdėjo be žado ir negalėjo nė pajudėt, atrodė, kad nė nekviepuoja, tik kai užkalbinau emocijos ėmė veržtis garsiai - mama mama tu pažiūrėk, čia kaip filme, mama mes filme!!! Kas galėjo pagalvot, kad paprastas pasivažinėjimas garažu padarys jį tokį laimingą

Mano vyrui labai blogai, gali būti, kad tai sukėlė didžiulis aplinkos pasikeitimas (jis persikraustė į kitą šalį, pasikeitė absoliučiai viskas), nes jis visada labai jautriai reaguodavo į aplinkos pasikeitimus. Vaikystėje tai tiesiogiai pasireikšdavo (verkdavo, priešindavosi pokyčiams), o suaugus - netiesiogiai (pačiam atrodė, kad pasikeitimai yra visai įdomu, bet kažkodėl prasidėdavo nervingumas, nerimas, galvos skausmai, virškinimo sutrikimai). Dabar, nors jam viskas yra geriau kitoje šalyje, persikrausčius jam pasidarė labai blogai, jis susirgo psichikos liga (tokia liga greičiausiai todėl, kad tai buvo jo silpna vieta - yra atvejų jo šeimoje, ir dar jis turėjo psichologinių traumų vaikystėj, paauglystėj). Dabar jam atostogos ir jis su manim, jaučiasi geriau. Bet mums baisu, kaip reikės gyventi, kad pasikeitimai sukelia tokias pasekmes, nes dar bent vieną pasikeitimą teks patirti, kai ieškosis darbo ir kraustysimės į naują butą. Ir dar baisu, kad jam baigsis atostogos ir jis vėl išvažiuos, kaip jis ten gyvens, blogai bus jam, negalėsiu apsikabinti, paguosti, negalėsiu niekuo padėti

Toratora, aš jam panašiai papasakojau, ką jūs sakėt, kad reikėtų po truputį priprasti prie pasikeitimų, ir iš anksto žinoti. Tai jį labai nuramino ir paguodė.

O saviitaiga čia nepadėtų? manau jis mano, kad bus blogai, tai ir būna blogai, o jei pavyktų save įtikint, kad tai tik pasamonės žaidimai, tai gal viskas būtų ok

Nemanau, kad per 2 minutes imanoma pazinti zmogu ir apie ji kazka nuspresti. Tad prasom neskleisti cia ereziju apie mane ir nefantazuoti.
Niekas jus nevercia su manim bendrauti. Ir man visai neidomu del kokiu priezasciu jus man neskambinot. Su vaiku mano seimoje elgiamasi normaliai. O jei jums vaidenasi, tai sias probelmas as spresti nekompetetinga.
Del forumo... tai man neleido atlikti tam tikru funkciju. Tad nezinau, ar cia jau tuo metu forumas grybavo...

Cezi, cia jusu pacios zinute. Tad nereikia apie kitus spresti pagal save.

Neturejau cia tikslo atejus su kuom nors ginciotis, bet nesiruosiu kentet izeidimus ir buti nepagristai puolama cia kiekvieno neturincio ka veikt forumo dalyvio.
Nepatinka mano postai, sutinku su moderatorium: nekomentuokit. Istatymu nepazeidziu, tad neturiu del ko teisintis.
Papildyta:


F, jusu vyrui yra viskas gerai. Ta prasme gerai, kad taip reaguoja daug zmoniu, kurie persikrausto gyvent i kita sali. Yra net sio reiskinio pavadinimas (reikia internete ieskot, dabar nepamenu). Po kiek laiko jusu vyras arba pripras gyvent toje salyje, arba griz atgal.

ne, jis kaip tik mano, kad viskas bus gerai. Čia tik vakar išaiškėjo tokia tendencija, nes jis daugiau papasakojo apie tai, kaip blogai reaguodavo į pasikeitimus, kai buvo vaikas