Autistukai

Na mus irgi kazkaip panasiai kaip Cezi sake moke. Kad 8*4 t.y. 8 kartai po keturis, t.y. 4 4 4 4 4 4 4 4



Super!!! Aciu tau labai. Eisiu pas neuro musu su siais popieriais. Kisiu snukin. Juokauju. Kai eisiu del EEG ir doplerio tartis tai paimsiu siuos sttraipsnius.
O siaip, va matai, juk gydoma kazkas. Ten sakau tokius sunkius atvejus normalizuoja Rusijoje su medikamentais kad patikekit merginos.
Mano drauges vienos vaikas tikras autikas buvo, su virvutem begiojo ir t.t. vienzo, vadovelinis. dabar jam 5 metai, visiskai normalus berniukas, ciut gal hyperaktyvus. Sbeka puikiai, zaidiza pagal amziu, nera beveik jokiu AB like. Todel kad ji gyde. Ataipva.


Метод Домана — серия восстанавливающих и обучающих методик для умственно отсталых детей и для детей с полноценным развитием, разработанных Гленном Доманом и основанным им Институтом Развития Человеческого Потенциала.

В сороковые года XX века молодой физиотерапевт Гленн Доман начал разработку программы реабилитации детей с тяжелыми поражениями нервной системы. В своей системе он использовал карточки с красными точками, картинками и словами. Эти карточки показывались ребенку на короткое время, но много раз за день. Постепенно количество карточек увеличивалось. Карточки являлись раздражителями, которые стимулировали резервные здоровые клетки мозга. Уходили месяцы кропотливой работы, прежде чем больные дети начинали развиваться, двигаться, говорить. Умственно отсталые дети, в своем развитии, догоняли своих сверстников. Больные дети начинали ранее положенного срока говорить, считать, писать. Впоследствии методику Домана стали применять как развивающую для обучения здоровых детей.

В Институте Развития Человеческого Потенциала под руководством Гленн Домана были разработаны различные восстанавливающие методики для умственно отсталых детей, и обучающие, развивающие методики для обычных детей. В серию методик входит необычно раннее (с первого года жизни) обучение чтению и математике, а так же методики физического развития.

Исследования, проведенные учеными, показывают, что ребенок в первые 6 лет жизни получают больше знаний, чем за остальную долгую жизнь. По методикам Домана рекомендуется начинать обучение уже в 3-6 месяцев. Гленн Доман говорил, что в 6-7 лет у детей начинается Обучения, а Познание — идет с самого рождения.

Pas mus rytoj svente, nu nafig as jau kratausi visa.
As tai paleisiu saviski su aukletoja ir tegu zygiuoja, pati pasislepsiu ten saleje, kad nematytu manes. Tadu adekvatesnis bus.
Papildyta:
Biufka, tiesa, norejau pasakyt del ko klausiau kas jums DISC dare, na paaiskinti, kodel klausiau...
Nes kazkaip man regis kiek apmazinti jusu rezultatai. Kalbos israiska man regis ne pyragine , turi buti bent metuku amzius. Juk jis pas tave ne be reikalo tuos skiemenis sako, jie reiskia kazka???!!!

deja, bet mūsų situacija irgi iš šios serijos. Mūsų šventė buvo penktadienį ir, nors ir pasiuvau jam stulbinamai gražų žirniuko kostiumą, ir buvo dovanos, ir šokiai, ir kalėdų senelis, bet...
........................ bet tai vis dar ne mūsų Kalėdos buvo.................................

Aš dar sunkiai tramdau ašaras. Ypač tas skaudulys aštrus, nes skirtumas labai stiprus, nes esame sveikų vaikų darželyje... Na, dirbsim ir kantriai lauksim. Tik štai jau penktosios Kalėdos ir pradedu galvoti, kad joks lavinimas nepadės iškrapštyti jo iš "kito pasaulio", matyt jis įkalintas ten amžiams
Šiaip penktadienį buvau persunkta pykčio ir nevilties ir norėjau ateiti čia su visomis detalėmis papasakoti, kaip viskas atrodė, bet nesurezgu nė žodžio, per daug skaudu prisimint...

Mano sūnus ketvirtokas, tai vos prikalbinau, kad su klase į eglutės šventę važiuotų, kartu važiavo ir močiutė.Sekančią dieną jautėsi siaubingai- buvo neramus, įsitempęs, net į mokyklą nėjo. Mums pačios geriausios šventės namuose .Aš su tuo jau susitaikiau ir net nebelyginu jo su kitais vaikais ir kitų vaikų pasiekimais, gaila, kad mokytojai nesupranta, kad jis ne toks kaip visi. Kažkodėl, kai žmogus neturi kojų, jam niekas neliepia bėgti o mano vaikui liepia svetimoje aplinkoje deklamuoti eilėraščius o paskui stebisi, kodėl jis nei žodelio nepasakė.

Nu net skaityt bjauru - ar autizmas vis dar "reiškinys iš kosmoso" mūsų visuomenėje, ar kaip čia suprast? Aš tai profilaktiškai visiems, kam reikia ir kam nereikia, kaišioju kasmetinius RC išrašus, prisikopinu krūvom ir išnešioju per visą miestą, kas tik nors mažiausią reikalą turi su mano vaiku ar mano šeima. Jeigu nors 0,1% įsigilina mūsų problemą ir suvokia, kad elgtis reikia kitaip, nei įprastai, tai mano pastangos jau pateisintos

Gal jis tame PPT visai ir nešnekėjo tų lietuviškų žodžių, vis varė savo kalba. Tyrimas truko gal tik valandą, tai ką jau labai galėjo vaikas pasakyt ta tema, kuria jis šneka, jei pvz. nenorėjo nei sisiu nei kaku , jei mamytės (titi) nebuvo ir nebuvo kam sakyt ateikčia, o ačiū jau nebesako kuris laikas, o kartais ima ir pasako, kai ką nors duodu, na, nebent ate galėjo pasakyt išeidamas, jei MB jam priminė.
Taip, jis sako tuos žodelius ne be reikalo, o tada, kai yra atitinkama situacija - ar ant puodo sėdi, ar mane kviečia, ar apkabina mane ir sako titi, ar kai parodau į lempą, kartais pasako lempa taip, kaip jam išeina, o išeina jam baba.
Man ne taip jau ir baisu, kad gal pamažino tuos rezultatus, nes ne viskas gal atitinka tikrovę. Man baisiau, jei vaikas neišmoktų kalbėt. O aš tikiu, kad jį galima išmokyt.

Manyčiau, kad reikės važiuot į VRC tyrimui, bet čia jau kitais metais, pradėsim nuo sausio planuot ir pinigus taupyt.

Kodėl nepasakojai - per skaudu?

Papasakokit kaip ji gyde.
Siaip tai del to Pantogama dar perskaiciau rusu puslapyje paciu tevu atsiliepima. Tai asmeniskai pasidariau tokias isvadas: bandyti galima (ten ta vaista net kudikiams priraso), nes palyginus su analogais cia maziausiai pasaliniu poveikiu turintys vaistai, bet reikia vaika stebet: ar yra pazanga, ar nera kokiu alerginiu reakciju, ar nepadideja hyperjautrumas. Ir geriausiai pagal atsiliepimus yra tabletes, o ne sirupas, nes nuo sirupo sudedamuju dazniau alergija pasireiskia.
Papildyta:
Radau info kaip galima istirti del sunkuju metalu, tai pasidalinsiu info.

Tyria http://www.tmi.lt/tm...aus_skyrius.php

Riomerio teismo medicinos institute. Kainuoja taip: uz pirma metala 78Lt, uz paskesnius po 27.5. tai visiems metalams apie 180. Reikia savo poliklinikoje priduoti krauja is vienos ir jiems atvezti, paros slapima ir plauko gabaliuka priduoda vietoje. Tyrimus dar gan gretai.
Kam idomu, tai smulkesnes detlias galiu i AZ parasyt. Reiks bandyt tirtis, nes yra siokiu tokiu itarimu del sunkiuju metalu. Nes perskaiciau, kad yra procedura, kuri atstato vaika:
http://klaipeda.dien...gyvenima-129774

Apart JAV ir Lenkijos dar ir Rusijoje daro. Jei atizmo priezastis butent sunkiuju metalo organizme padidejimas, tai po sios proceduros vaiko raida gerokai sokteleje (skaiciau Rusijoje tevu atsiliepimus).

Tik neradau info, kur ir kokiom kainom cia Lietuvoje tokia procedura daro? Gal kas zino?

Serga mano mažius Blyn blyn...kosėja baisiausiai, savaitgalį buvo 38'C. Tikiuosi labai, kad iki švenčių pasveiksime...Labai sunku jam suduoti geriamus vaistus, pvz. antibų suspensiją
Maniškis salės triukšmo nelabai bijojo, svarbiausia, kad aš jį laikiau už rankos arba kad buvau šalia . Šiaip džiaugiuosi, kad jis taip elgėsi, nors vienu momentu pamatė praviras duris ir norėjo pabėgti. Bet...buvo ir kitas faktorius...jis nebuvo tą dieną miegojęs pietų miego, pavargo nerealiai labai, tai gal ir trūko vaikui kantrybė. Bet...kai gavo iš Kalėdų Senelio saldainių dėžutę - nuotaika atgijo
Namie paragavome keletą saldainių, o likusius jis surikiavo į ilgą eilę ant sofos

Pernais metais dar pries nustatant diagnoze ejom i paprasta vaiku darzeli. Tai tas lankymas buvo gan tragiskas. Lauke vaikas 2 valandas stovejo laikydamas aukletoja uz rankos ir verke. Jau si pavasari pradejom adaptuoti "Dobilelyje" (i Ciauskuti nepatekom) is pradziu po viena valanda, paskui po keleta. Per menesi vaikas adaptavosi, tik va lanke gan trumpai, nes vis sirgo (jam buvo gal 5,9 metu). Nuo siemet lanko Ciauskuti. Adaptavosi gan greit, jau neblogai jautesi po savaites (nors likdavo 1-2 valandom), nors aukletoja is patirties prognozavo, kad jam teks menesi adaptuotis. Dabar lanko iki pietu, nes po piet nemiega, o ir del prasidejusios epilepsijos pribijom dar ilgai palikti.
Tad nepraraskit vilties.

aga Kai prisimenu, kaip jis krutino lūpytes ("dainavo" su visais), kaip tapeno kojytėm ir stengėsi kiek tik galėjo suspėti su visais šokti - o aš verkiau iš laimės ir pasididžiavimo, ir kaip verkiau kai jis krito, nes nerangumas jam kliudė spėti bėgti rateliu, tikiuosi niekas ant jo nepyko už spektaklio pagadinimą... Ir kaip jis dingo lygiai tada, kai baigėsi repetuota dalis ir prasidėjo "laisvoji" programa - atėjo kalėdų senis ir prasidėjo žaidimai su vaikais... Mano vaikas tiesiog išnyko, o liko... Kas gi liko? Man liko mano vaikutis, o kitiems tebuvo keistuolis, darantis viską atvirkščiai arba nieko nedarantis... Aš stovėjau tarp tėvų ir rėkiau pati sau "eik, padėk jam, paduok jam žibintą, kurį duoda kalėdų senelis visiems vaikams, o jam - ne, nes jis neprieina ir netiesia rankučių, nuvesk jį kur reikia, paprašyk, kad paplotų, patrepsėtų..." Bet tik stovėjau ir žiūrėjau... Hm, gal jo pasaulyje tuo metu irgi vyko karnavalas? Ir jis ten buvo žvaigždė? Tik mes, paprasti mirtingieji, to nematom ir nesuprantam ir niekada nesužinosim...
Na va, ir papasakojau, tik be detalių, nes tikrai nelengva, mintys vyniojasi į plastiliną ir niekas neaišku - gerai ten buvo ar blogai.
Aišku tik tiek, kad aš vis dažniau galvoju, kad mano vaiko laukia arba itin tragiškas likimas arba protu nesuvokiama šlovė, gal jis padarys pasauliui stebuklą, gal kokius vaistus išras nuo vėžio ar ką... O gal bus "runkelių" užtryptas ir sunaikintas. Vidutinybė tikrai nebus

Na mano trečia klasė buvo jau seniai, tai aš neatsimenu kaip ten buvo, atsimenu tik tiek, kad ilgai ir nobodžiai pagaliukus ir klaustukus paišėm , bet dabar (mano autistukas mokosi visiškai integruotas), prieš įvedant daugybą buvo mokomas kartu su visa klase 7+7+7+7+7+7+7 o tik tada 7*7
Papildyta:

Šauni pas jus darbovietė
Papildyta:

užjaučiu Ritute, ir kitas mergaites, galiu tik paguost, kad tai tikrai su laiku pasikeis, apmažės tai, tikrai tikrai, mano jau dabar eina ir net atlieka koki nors vaidmenuką jei jis be žodžių, o šiemet jau išdryso prisistatyti prieš visus (vaidino jie ten talentų šou), aišku miksėdamas ir labai lakoniškai, bet pasakė - Mano vardas Haris, aš mėgstu piešti, ir parodė savo piešinukus. Aišku nepalyginsi su bendraamžiais, o tiksliau su metais jaunesniais, bet vis jau šis tas.
Papildyta:

Dieve kaip suprantu tave, kartais net pavydžiu tiems kurių negalė matosi fiziškai, tu tu tu neprasišnekėjus, bet jiems paprasčiau gyvenime, nioekam nereikia nieko įrodinėt, visi ir taip mato, o čia kariaut reikia su visu pasauliu, lyg ir be to bėdų truktų....
Papildyta:

Oi ir dar kaip iš kosmoso ir kas kad turi visus dok. ir viską mato, bet vaikas tai tik išlepęs kvailas šiknius, o motka tai aplamai nežinia ko norinti ir kaip dar besugalvojanti lepint savo vaiką ragana, nu ar gali isivaizduot - ji dabar namų mokymo užsimanė
Papildyta:

maniškis saldainius rykiuoja į ilga eilę pilve
Papildyta:
Rita, ar jau vedi dienoraštį, nes jei ne, tai aš pradėsiu kolekcionuot tavo postus!!!!!

Siaip tai spec. darzuose tokiems vaikams daugiau demesio aukletojos ir kitas personalas skiria. Jei per svente pvz. mato, kad vaikas isejo is bendros "rikiuotes", tai ima uz rankos ir vedasi rateliu arba kap ten pagal programa priklauso: pasuka kur reikia ir padeda rankom kaip reikia padaryt, jei vaikas nespeja ar nesiorientuoja. Tad mano darzelyje sunkesni vaikai nestipriai issiskiria is bendros "minios". O jei ir issiskiria, tai niekas demesio stipriai nekreipia.
Autizmo plonybiu dauguma gydytoju neismano, tad ko gi noret is paprasto darzelio personalo... Net ir tokiam Ciauskutyje tu autistu kratosi ir daugiau nei po viena i grupe stengesi nekomplektuoti, nes aukletoja nesusitvarkys. Siaip apie savo grupes personala nieko blogo pasakyt negaliu. Zmones stengiasi dirbti kiek priklauso ir suprasti tevus. Issiklausineja apie problemas.

Siaip tai uzsiimti lietuvos bendruomenes svietimu del neigaliuju vaiku, ir del teigiamo ir tolerantisko visuomenes poziurio i tokius vaikus, privalo vyriausybe. Kuri sekmingai tuo stipriai nesirupina. Siokios tokios aprasikos tai yra, nes "ypatingi" vaikai sekmingai integruojami i paprastas mokyklas. Taciau zinau atveju (kitam mazam mieste), kur tevai pareikalavo is mokyklos valdzios, kad ju klaseje nesimokytu vaikas autistas. Jei musu valdzia sviestu zmones, to tikrai neatsitiktu.
Pries kokius 10 metu vienose kursuose teko ziuret filmuka apie ypatingu vaiku adaptacija darzelyje vienoje is ES saliu (kokioje nepamenu). Rode berniuka su Dauno sindromu. Ji adaptavo normaliu vaiku grupeje. Is pradziu tas vaikas skriaude ir net muse kitus savo grupiokus. Ir visi musu kursu lankytojai stebejosi ziuredami si filmuka kaip kantriai normalus vaikai reaguoja i tokius dauniuko ispuolius. Vaikai stengesi issisukti ir isvengti dauniuko priekabu ir "kumsciu". O jei kartais kuriam ir kliudavo, tai jis atgal nesuduodavo, nors is veido atrode labai nuskriaustas (vos asaros nebego).
Taip pat dar tas vienas is pozymiu, kai vaikas yra isiziojes ir liezuvi iskises... Labai sis pozymis i akis krito.
Paskui rode ta pati vaika jau praejus didesniam laiko tarpui. Tai kaip zeme ir dangus... Tas dauniukas nieko nemuse, su vaikais bendravo ir to iskisto is burnos liezuvio ir pravirtos burnos pozymio beveik nesimate.

As tai "nesvieciu". savo aplinkos del savo autistiuko. Nes pasakyti, kad vaikas yra autistas yra tas pats, kas nieko nepasakyti. Dauguma zmoniu nesupranta, kas yra autizmas. O skaityti valandines paskaitas apie autizmo specifika tai sorry... Cia reiktu atskiru etatu dirbti.
Siaip tai niekas is mano kaimynu (apart tu, kuriems as pati pasakiau) niekada ir neitare, kad musu seimoje auga autistas. Net ligonineje dauguma daktaru neitare.
Tik va ka lorui nepavyko apziureti berniuko, isleke kazkada tai is palatos su zodziais "laukinis vaikas".
Svietejiska misija turi atlikti valstybe. Bet sioje srityje Lietuvoje "laukiniai vakarai".