Mes projektuojames namą be atskirai izoliuoto tambūro. Jei jau pamatysim kad žiauriai suklydom, kada nors bus galima galvoti apie kokį stiklinį atskyrima.
Pagrindinį apsisprendimą lėmė tai, kad man pati nejaukiausia vieta, kokia tik gali būti name, yra vat tas tamsus belangis šaltas kambariukas, į kurį patekęs svečias apgraibomis turi nusiauti šlapius batus, įlipti į balą ir tada toliau bandyti rasti kaip čia patekus į namo vidų

Na gal ne pas visus taip, bet tambūrai dažniausiai būna tokie mažuliukai, kad vos vienas žmogus telpa. Mano grynai moteriška nuomone, įėjus patogu ne tik vienoj vietoj nusiauti, bet toj pačioj vietoj ir palta nusivilktį, jį pakabinti ir dar į veidrodį žvilgtelti
Namus visi vėdinam net ir žiemą, tad vienas kitas gryno oro gūsis per dieną, ženkliai nenumuš kambarių temperatūros. Čia aišku prieštarauju pasyvaus namo šalininkams, bet kol kas nebijau neturėti tambūro.