Sveiki,
mudu su vyru susituokeme zakse pries 3,5 metu. Buvo minciu ir del baznycios, vyro mama jau buvo paemusi ir pazyma apie jo kriksta, truko tik mano. bet...
Nusprendziau nesiplesyti, nes:
1. nebutume speje praeiti kursu del vyro vazinejimosi i uzsieni
2. net nezinau, kaip paaiskint... Del tokios santuokos zyze jo mama, nors nesugebejo sunui isugdyti tikejimo Dievu. Mano vyras pakrikstytas, prieme pirma komuniija, bet cia jo mama pasidejo pliusus, kad pareiga atliko, bet kad sunus ne tik kad nesuvokia krikscionisku svenciu prasmes bei ivairiu tikejimo dalyku, nemate. Maciau, kad vyrui santuoka baznycioje ir santuoka zakse vienas ir tas pats. O imti ir nusitempti ji prie altoriaus, kai tai jam apsoliuciai tas pats man pasirode neteisinga. Net ir dabar pvz. kai uzsimenu, kad butu fainiai tik dviese su liudininkais paimti sliuba baznycioj, tai jam ta proga reiketu pirtele uzsakyti, su draugais pabaliavoti ir pan. Kol nematau abipusio vidinio poreikio ir noro isipareigoti baznycioje, nematau prasmes tai daryti del grazesnes cereminijos ir iskilmingumo. Tai is tiesu butu melavimas ir veidmainiavimas.
Cia mano nuomone
Dar norejau pastebeti, kad mano anytai santuoka baznycioje nesutrukde tris kartus zagse susituokti ir issiskirti (jos baznytine santuoka su pirmuoju vis dar galiojanti).

Todel jos zyzimas, kad mes susituoktume baznycioje mane taip pykde. Negalima taip daryti. Jei jau tuokies baznycioje, tai turi buti tikras, kad su tuo zmogumi tikrai ir dziaugsme ir varge gyvensi.
Net nezinau kaip paaiskinti savo pozicija.