Santuoka bažnyčioje-

Bet tie tavo balto aukso ziedai 2-3k lt Spekit kas tures finansuoti? Ai bendrai cia smulkmena Na kadangi cia smulkmena, tai nusileisim Baznycia labai svarbu, tad irgi darom pagal ja. Suknele cia jau mirtina tema, mums isvis grieztai negalima kistis ir t.t.
Siaip man beveik dzin, galeciau be problemu nusileisti visur, bet kai prasau tai, kas man labai labai svarbu ir ko man gyvenime truksta, jog buciau laimingas ji nepasiruosusi man padeti. Aisku tas sudetinga ir komplikuota, bet...
Sorry uz offtopic. Baigiu

O gryztant prie temos tai keista, kad daugiau niekam tokiu nesutarimu nebuvo

Susidaro įspūdis, kad tavo mergytė dar labai jauna gal ne daugiau 22, arba jūs abu dar jauni labai, tai ir tie norai-kaprizai truputį vaikiški. Neatskiriate jūs kas svarbu, o ginčijatės dėl žiedų, tortų, suknelių ir visokių kitokių bla bla bla....

nu musėt vyras savo praktiškom akimis nemato reikalo leisti pinigus niekučiams,o mergina nooori pabūti princese bo juk vestuvės-limuzinas,žiedai brangiausi,tortas triaukštis ir skraidantys balandžiai

mimuke, schade, biziukas...

tikėkit kaip norit, tiek procentų-kiek norit.
bet šiaip sakramentai veda mus į daug giliau ir radikaliau. komunija yra sakramentas. išpažintis. ir santuoka taip pat. tai jei , kaip sakot, neinat į baž sekmadieniais, vadinas ir komunijos - ne, vadinas išpažinties - gal tik sykį metuose...valio, tai jūsų pasirinkimas... bet tuomet ko norėt santuokos sakramento - nes jis VIENAS - NESIKARTOJA - ir jums atrodo išklimingesnis...?? nei pvz, komunija, kurios sekmadieniais atsisakot? kažkuri čia pasakė, nesu tikinti, turbut schade, bet palaiminimas dievo man svarbus, taigi šliūbą imčiau dėl palaiminimo. o tai komunijos metu, dievas, įėjęs į širdį ir kūną, nelaimina?? tai, ko vieną sakramentą sumenkint, pvz, komuniją, o šliūbo būtinai norėt?? vat tą ir vadinu žaidimais...todėl ir sakyčiau, kad šliūbą sąmoningai priima tas, kuris sąmoningai dažnai naudojasi ir nevengia - kitų sakramentų. jie jam brangūs, o ne šiaip sąžinės nuraminimui. sąmoningas žmogus ras laiko sekmadienį, suderins tai su savo išvykom į sodybą, žvejybą ar kt pomėgiais.

aš tai siūlyčiau taip (nors, aišku, jūs gi padarysit, kaip jūs norit)...tiksliau, pati elgčiaus, jei nebūčiau apsisprendus katalikė; gyva katalikė, o ne "tradicinė", taip sakant...taigi, daryčiau taip: zakse santuoka, o kai tikėjimas su laiku man bus reikšmingas ir kasdienybėje, beje, ir vyrui mano - priimsim ir tą šliūbą. juk daug kam gyvenime reikia pribręsti. ar taip nemanot? tuomet ir priėmimas įgyja visai kitokią prasmę.o juk daugkas dabar karštligiškai daroma, skubama. kad ir šliūbas. nu, bus tas šliūbas suteiktas, nu ir ką. ir vėl užmigsim, nes pliusiukas bus uždėtas, vaikai bus - tai krikštas - vėl pliusiukas, komunijos privesim, (nors šeimoj nei meldžiamasi kartu, nei giedama, nei apie Dievą šiaip pasikalbama), ir vėl tikėjimas miega kažkur nnnn toj vietoj mūsų gyvenime...

aš rašau tam, gal čia ir ne vieta, kad labai keista yra vienas dalykas: žmonės taip rimtai deda pastangas į daugelį kitų dalykų savo gyvenime, o tikėjimui skiria....varganiausią vietą. žiūrėkit, šiam laisvės, lygybės ir psichologijų amžiuje, juk tiek kruopščiai domimasi, savimi, savo dvasiniu gerbūviu, jogos, ir visa kita...žmonės studijuoja savo charakterius, temperamentus. nepagaili knistis, pirkti, ieškoti, rekomenduoti literatūrą. vienokią ir kitokią. po to tarkim, mokslas: žmonės atsideda studijoms iki išprakaitavimo...po to namai. žiūrėkit kaip žmonės šlifuoja dailina namus, tariasi dėl interjerų...gražu pažiūrėti...žiūrėkit, kaip jie nenumoja rankų į savo kūną. ima skaityt etiketes, nekimšt šlamšto, netiki aklai gydytojais...žodžiu, visose srityse tobulėja...apart tikėjimo. nes tikėjimas ...ai, tai šliūbas, malda kai kada ne kada, kai nelaimė prispiria, maldos gyvenimas - negyvas, į bažn- tik tris- šetis kart į metus užsuku...ir apskritai, stengiuos dievo netrukdyt, juk ir šiaip esu, geras, doras žmogus...to pakanka...vat ir visos mūsų žinios apie tikėjimą...pradinės klasės katekizmo lygio.

visa tai rašau nepiktai. forume sunku pajust intonaciją. dalinuosi tiesiog.

Mane tamstytė su kažkuo supainiojusi būsi - aš nesakiau, kad neinu į bažnyčią, o tik susituokti ten noriu. Apskritai apie save, beje, nekalbėjau.
O iš visų pamąstymų su daug kuo sutinku, tik vis tiek to paties laikausi: nei vienam Bažnyčios durys negali būti uždarytos, mes į dūšias neįlįsim ir iš šono nepamatysim, kiek gilus ir gyvas nepažįstamų žmonių tikėjimas, ir dėl viso to negarbinga, nesąžininga ir negražu yra aklai smerkti visus, kurie tuokiasi "dėl mados" - nes mes iš tikrųjų nežinom ir negalim žinot, dėl ko jie tuokiasi.
O dėl tikėjimo ir kasdienybės - smagu, kad nors kažkam tai svarbu. Tik aš vis tiek kratyčiausi smerkiamo tono tų visų anoniminių "žmonių" ar "visuomenės" atžvilgiu. Neproduktyvu tiesiog. Bet čia nukrypimas nuo temos.

Manyciau, kad jus sau priestaraujat. Pati galite vertinti kitu mintis, poziuri, o kitas asmuona negali vertinti kito asmens elgesio motyvacija.

Teisimas netapatu vertinimui. Kiekvienas musu pries tai, kad parasyti savo mintis, privalo ivertinti aptariama situacija, suvokti apie ka raso. Tad...

Esu agnostikas, bet manau, kad nedera baznycios paversti banalia paslaugu tiekeja, rekvizitu, ar viena is scenarijaus epizodu, kad graziau butu. Turi gi buti kazkas sventa. Jei tikintysis jos negerbs, tai kas?

Labai pritariu, taip pat priskirčiau save agnostikams, o ir tekėsiu už mėnesio. Baisiam visų nusivylimui ir nustebimui, neisiu į bažnyčią. Nes nemanau, kad galima naudoti šventus dalykus savo puikybei patenkinti. Deja šitam mano žingsniui nedaug kas pritaria ir santuokos CM net nevadina vestuvėmis.

Nesupratau truputį - ką aš tokio vertinu, ko neleidžiu vertinti kitiems?

Manau, kad kai Bažnyčia IŠ TIKRŲJŲ jaunavedžių yra laikoma paslaugų tiekėja, rekvizitu, gražia sale ar scenarijaus epizodu - tai labai blogai, nepagarbu, ir taip elgtis nederėtų. Tik sakau, kad iš šalies, apibendrintai, apie nepažįstamus žmones kalbant, neįmanoma pasakyti, kaip yra IŠ TIKRŲJŲ. O jei nežinome TIKRŲJŲ tų žmonių motyvų ir širdies nuostatų - kažkaip nesąžininga visus juos suplakti vien į madą ir cinizmą.

Jus gi darotot rasanciuju minciu vertinima, ir rasote, ka daryti vertetu, o kas nedera. Ar jus teisiate tiesiogiai zmones? Ar vis delt to vertinate ju veiksmus? Juk galima ivertinti, bet nenuteisti.

Yra vertinami ne zmones, o ju veiksmai. Kaip jus teisingai pastebejot, i kiekvieno zmogaus siela mes neilisim, to ir nereikia. Bet hipotetiskai iskeltas klausimas, elgesys ir t.t. Ji vertinti galima ir reikia.

schade, neteisiu aš jūsų. žiūriu , visi susigalvojam kažkokį toną prie sm postų.
parašiau, kaip elgčiaus jei būčiua netikinti. gyvenčiau su zaksu kad ir 20-30metų, po to kai tikėjimas man reikš daugiau nei vestuvės ir laidotuvės...nueisim su vyru džiaugsmingai ir šliūbo. juk yra tokia bendražmogiška vertybė - tiek tikintiems , tiek netikintiems - skaidrumas. ar sąžiningumas. juk kasdienybėj darom tai, kuo esame įsitikinę, kad ir klaidingai, tai kodėl tikėjimu naudotis kaip magija ar žaidimu. aš - už sprendimų skaidrumą. motyvacijos skaidrumą. jei dievas man nėra svarbioj vietoj - kam tas šliūbas? jis tikrai manęs nei palaimins nei išgelbės, jei Dievą atsiminsiu tik kiaušinius dauždama per velykas, na kad ir dažniau.

jūs padarysit kaip norėsit - juk tą ir rašiau. aš sakau, man net nemiela būtų eit pas Dievą ir Jį kviestis į savo santuokinį gyvenimą, jei mažai ketinu aš ar vyras su Juo bendrauti.

o čia va tipiškas agnostiko požiūris. Toks tarsi savęs pateisinimas, kodėl nesituokiau, ar nenoriu tuoktis Bažnyčioje. Labai puikus požiūris dėl sąžiningumo. Bet juk negali įlisti į kito kailį ir pažiūrėti, koks jo santykis su Dievu. Tai turbūt pats intymiausias dalykas, kokį žmogus turi. Negali apšaukti jo veidmainiu, nes žinai, kad jis Bažnyčioje lankosi tik per šventes, o išpažinties nebuvo dešimt metų. "Procedūrų kartojimas" dar neparodo žmogaus asmeninio santykio su Dievu.

Klausimai:.

Ar kas asmeniskai koki zmogu priskyre veidmainiui?
Ar negalima hipotetiskai vertini asmens elgesi ir jo motyvacija?
Ar jus manote, kad veidmainiu tokiu susituoksiuju tarpe nera?