QUOTE(Egle C @ 2010 01 13, 14:52)
Sveikos. Jūs apie gimtadienius, ir aš apie tą patį...
Keistų nuotaikų šiuo metu esu užvaldyta. Tarsi viskas, kas atsitiko, atsitiko ne man. Tarsi tiesiog pažinočiau kažkokį žmogų, kuris palaidojo dukrą, ir tarsi tik dėl jo man būtų skaudu. Tarsi ir liūdžiu, bet kažkoks atitolęs tas liūdesys... Užsimanau verkt, o tada turiu priminti sau, dėl ko
Žinau, kodėl taip yra. Pamažu artėja vasario 4, kada mano mergytė būtų šventusi savo pirmą gimtadienį. Žinau, kad negalima apie tai galvot, Žinau, kad be prasmės tai.
Bet juk niekas neištrins iš kalendoriaus to dienos. Turėsiu tą rytą atsibust, atsikelt, išeit į darbą. Turėsiu pragyvent tą dieną. Turėsiu tą vakarą užmigt.
Ir dabar dėl tos priežasties kasdien vyniojuosi tarsi į kokią apsauginę plėvelę. Tarsi stiklinį indą į seną laikraštį vynioju kiekvieną savo emociją, mintį, prisiminimą. Kiekvieną kodėl?, kaip?, už ką?, kas būtų, jei
?. Kiekvieną nežengtą žingsį, netartą žodį, nepamatytą šypseną, nepajaustą prisilietimą, nepadovanotą dovaną
Kad nesudužtų.
Kad nesupjaustytų.
Kad atrodytų, tarsi tai atsitiko ne man
Uždeki žvakę, pažvelk į ugnį
Stebėk jos šokį, kai bus tau liūdna.
Žiūrėk į šviesą matyk mane,
Aš visad šalia, naktis ar diena
Žvakės liepsnelė netrukus išblės,
Tik aš neišnyksiu iš tavo širdies
....perskaitai ir neturi ka pasakyti, nes viskas taip atvira, taip gryna...sirdi tik suspaudzia ir ateina ta mintis, kelianti siurpa, kad gyvenimas keistas, kad jis nevaldomas, kad nera jame atsakymu tik iliuzija, visi pojuciai, visos musu mintys tai iliuzija. Kartais geriau suvynioti save i ta simta sluoksniu popieriaus, kad nesuduztum, kartais norisi suduzti... nes pasimeti praeityje , ateityje, pasimeti savyje ir gyvenime...Kyla tada klausimu audra... Suduzes tikiesi atsakymo...ar cia tu pasirinkai toki gyvenima, ar cia gyvenimas tave... Kas esi? tiesiog dar viena gyvuno rusis, kuri per ilga evoliucija igyjo "prota"-baisiausia evoliucijos prakeisma, ar esi kazkas realiai sukurtas ivykdyti misija....Tikriausiai vis delto saugiau save suvynioti, kad nesuduztum...Saugiau neatsakyti sau i kai kuriuos klausimus, kad neisprotetum...
Suteikiam mes datom reiksmes , ar ne, jos ateina, jos praeina....Zmogus laika sugalvojo, jis gali ji " sustabdyti", persikelti i beribe, belaike erdve.... ta diena kai ten persikelsi, kai ten perkelsi savo Neringiuka...ten nebus metu, nebus skaudziu sukakciu, ten bus jinai ir ja mylintys zmones, mintyse, sirdyse... ten galbut galesi istarti zodzius, kuriu neistarei ir jausi, kad juos isgirdo....ten busi mama, kuri zinos, kad tai atsitiko jai, bet nuo to nebereikes begti...
Gal tam prireiks viso gyvenimo, o gal gerokai maziau laiko, pasirinkimo nera, eiti reikia....saugios tau keliones EgleC