Įkraunama...
Įkraunama...

Angeliukų mamos

QUOTE(vaivos juosta @ 2010 01 19, 09:58)
ieva šiąnakt kažką į miegojimą bandė parodyt, tai aš košmarų prisapnavau...

labutis visoms.

pirmiausia su gimtadieniu tavo mergytę 4u.gif

ir mes vėl sapnuojame savo Angeliuką, ir vis neramiai.kas darosi?..
Atsakyti
Vaivos juosta su giumtadieniu tavo panelyte 4u.gif 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
Labutis.

VJ- sveikinimai tavo Miglei ketvirtojo gimtadienio proga happybday.gif .

pasilabinu ir bėgu ruošt baliaus savo jubiliatui smile.gif . laabai jau laukia svečių ir aišku dovanų biggrin.gif .
geros dienelės.
Atsakyti
Ačiū visoms už palaikymą, man dabar jo tikrai reikia, sunkios dienos kaip akmenys ir palengvejimo nesimato...
Vakar pirma diena kaip vyrą į darbą išleidau, iki tol dviese buvom, tai kažkaip lengviau buvo, o dabar viena namie, tai sunkios mintys ir prisiminimai kankina...


QUOTE(*Aniri* @ 2010 01 18, 17:26)
As taippogi labai dziaugiosi kad suradau mergaites is sios temeles. Teisybe sako - kad nelaime geriausiai supranta tas kas tapati patyre. Cia visada randu paguodos ir patarimu  4u.gif Uz ka labai dekoju senbuvems  4u.gif Aisku ir naujoms mrgaitems po  4u.gif


Tas tiesa, kad geriausiai supranta tas, kas patyrė tą patį, man apskritai kažkaip labai sunku su kitais žmonėm šnekėtis, kurie to nepatyrė, atrodo kad nesupras, nesuvoks, gal bandys suprasti, stengsis, bet tikrai nesupras...
Apskritai šiai dienai su kuo galiu kalbėtis tai tik su vyru ir tėvais savo, kitų žmonių vengiu, net bijau į akis pasižiūrėti, bijau jų akyse pamatyti gailestį ar nuostabą... verysad.gif
Atsakyti
Wizija...gaila kad tenka prisijungti prie mūsų su blogomis žiniomis...

VJ ir Kristule su gimtadieniu jūsų atžalas...Tegul neklauso kartais mamų biggrin.gif , būna išlepinti ir pamyluoti... wub.gif Juk jie yra Jūsų vaikai...jūsų užvadėliai... 4u.gif 4u.gif 4u.gif

O aš šiandien pyragą kepu...kažkaip patraukė ant kepimo... ax.gif
Tik gaila kad mažai galėsiu valgyt nes ryt planuoju gliukozės tyrimą važiuot pasidaryt ax.gif
Pietų tai nesugalvoju ką čia padarius...biskį ir tingiu blush2.gif
Atsakyti
Sveikutes 4u.gif

VJ dukruzele su tortadieniu
user posted image

QUOTE(wizija @ 2010 01 19, 11:52)
Ačiū visoms už palaikymą, man dabar jo tikrai reikia, sunkios dienos kaip akmenys ir palengvejimo nesimato...
Vakar pirma diena kaip vyrą į darbą išleidau, iki tol dviese buvom, tai kažkaip lengviau buvo, o dabar viena namie, tai sunkios mintys ir prisiminimai kankina...
Tas tiesa, kad geriausiai supranta tas, kas patyrė tą patį, man apskritai kažkaip labai sunku su kitais žmonėm šnekėtis, kurie to nepatyrė, atrodo kad nesupras, nesuvoks, gal bandys suprasti, stengsis, bet tikrai nesupras...
Apskritai šiai dienai su kuo galiu kalbėtis tai tik su vyru ir tėvais savo, kitų žmonių vengiu, net bijau į akis pasižiūrėti, bijau jų akyse pamatyti gailestį ar nuostabą... verysad.gif


Labai pazystamas jausmas. As irgi ilga laika nebendravau ne su kuo, net telefono nekeldavau. Dar ir dabar privengiu susitikti su zmonem su kuriais dar nebuvau susitikus po nelaimes. Man tai sunkiausias tas pirmas susitikimas, kai zmogus nezino kaip elgtis ir tu nezinai ka pasakyt.
Laikikis... Po truputeli grisi i vezias. Man baisiai sunku buvo grizti i darba, nes nezinojau ir bijojau reakcijos, bet dabar labai dziaugiosi pargrizusi, nes galima sakyt kad priverstinis isejimas is namu pastumejo zengti zingsni i preky. Nes kol dar buvo dekretas, tai bendravau tik su vyru, tevais ir mergaitem is sio skyrelio.
laikykis:console:
Atsakyti
QUOTE(wizija @ 2010 01 19, 11:52)
Ačiū visoms už palaikymą, man dabar jo tikrai reikia, sunkios dienos kaip akmenys ir palengvejimo nesimato...
Vakar pirma diena kaip vyrą į darbą išleidau, iki tol dviese buvom, tai kažkaip lengviau buvo, o dabar viena namie, tai sunkios mintys ir prisiminimai kankina...
Tas tiesa, kad geriausiai supranta tas, kas patyrė tą patį, man apskritai kažkaip labai sunku su kitais žmonėm šnekėtis, kurie to nepatyrė, atrodo kad nesupras, nesuvoks, gal bandys suprasti, stengsis, bet tikrai nesupras...
Apskritai šiai dienai su kuo galiu kalbėtis tai tik su vyru ir tėvais savo, kitų žmonių vengiu, net bijau į akis pasižiūrėti, bijau jų akyse pamatyti gailestį ar nuostabą... verysad.gif


wizija, gal ir nepaguosiu, bet viską reikės išgyvent: ir tą gailestį aplinkinių akyse, ir kartais gal ne vietoj klausimus, ir padidintą smalsumą, ir, atvirkščiai, elgesį, tarsi nieko nebūtų įvykę tavo gyvenime... Bet patikėk, nebus taip blogai, kaip dabar įsivaizduoji... Ir vieną dieną apsiprasi su tuo taip, kad net nebepastebėsi nieko. Ir pati elgsiesi taip, kad kiti nieko nepastebės.

Aš (o ir kitos čia susirinkusios) gyvenu, dirbu, juokiuosi, anekdotus pasakoju, į kirpyklą einu, atostogas planuoju, vyną geriu su draugėm, drabužius perkuosi ir t.t. O kitą pirmadienį bus 5 mėnesiai, kaip mano dukrytė mirė. Ir ką... Ir nieko... Tik aš viena ir žinau, ką reiškia, kai springsti ašaromis, kai ilgesys taip smaugia, kad oro įkvėpt negali, kai sudrimbi kur nors kampe ant grindų kaip maišas, kai niekas nemato, ir atsikelt nenori... Bet atsikeli. Ir nueini tolyn.

Nueisi ir tu. Laikykis. 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(EditaRuckiene @ 2010 01 19, 10:31)


ir mes vėl sapnuojame savo Angeliuką, ir vis neramiai.kas darosi?..


manau, kad dėl to, kad dar pas jus pačius viduj yra didelė sumaištis....juk kaip žaibas ta netektis kirto... išjudinta, įaudrinta viskas...
QUOTE(kristulee @ 2010 01 19, 10:48)

VJ- sveikinimai tavo Miglei ketvirtojo gimtadienio proga  happybday.gif .





bučkis ir tavo Matukui oro_buckis.gif .
Atsakyti
QUOTE(Tina*** @ 2010 01 19, 12:03)

VJ ir Kristule su gimtadieniu jūsų atžalas...

O aš šiandien pyragą kepu...kažkaip patraukė ant kepimo... ax.gif



Ir aš prie gimtadieninių sveikinimų prisidedu. 4u.gif 4u.gif

O koks pyragas? Aš tai rugsėjės spurgų kaip priviriau savaitgalį dvigubą porciją, o pranyko ji skutamuoju skridimu...
Papildyta:
QUOTE(vaivos juosta @ 2010 01 18, 22:00)
aukšta ( 179).


Ale visai kaip aš. smile.gif

Man kai cp darė, tai komanda juokavo, kad nedažnai tokias pjausto ir kad stalas operacinis per trumpas, kojos ore kybo... lotuliukas.gif
Papildyta:
QUOTE(EditaRuckiene @ 2010 01 19, 11:31)

ir mes vėl sapnuojame savo Angeliuką, ir vis neramiai.kas darosi?..


Niekada nesapnuoju savo dukriuko... O taip norėčiau... Nors sapne pamatyt tą šypseną, į mamą tiesiamas rankytes, iš džiaugsmo besispardančias kojytes, išgirst krykštavimą, kuriuo mane pamačiusi pasisveikindavo...

Kiekvieną vakarą prieš miegą prašau, kad aplankytų mane sapne, bet ji turbūt neišgirsta...
Atsakyti
kristule,su gimtadieniu tavo berniuką 4u.gif

wizija, tik iš angelų mamyčių supratau,kaip galima išgyventi vaiko netektį ir,kaip Eglė sako,eiti į darbą,kalbėtis su žmonėmis,vaikščioti į parduotuvę.tiesiog kartu su tavim ir tavo skausmas eina ir eis visą gyvenimą. o dėl aplinkinių,aš ėjau į žmones,ieškojau specialistų pagalbos.bendravo su manimi tie žmonės,kurie galėjo tą daryti.juk patys to nepatyrę gal ir nežino ką pasakyti,gal bijo,nedrįsta.kai po laidotuvių paskambino kolegė,ji valandą atsiprašinėjo už sutrukdymą.o aš jai vėliau valandą dėkojau kad paskambino,pakvietė užeiti.dabar mokausi būti viena,būti namuose.tiesą sakant nesiseka.kamuoja baimė,nerimas.gal todėl ir sapnuojam savo Angeliuką neramų.o galiausiai kiekviena randam savo kelią ir būdus,kaip atsikelti.laikykis ir elkis taip,kaip tau pačiai geriau ir lengviau.ir tu būsi teisi,tavo pasirinktas kelias bus teisingas
Atsakyti
Egle tas pyragas tai ką tyrėjau tą dėjau...sviestas, kiaušiniai, grietinė, cukrus, vanilinis, miltai...viską iškaišiau ir pakepiau...nežinau kas gausis, bet taip visada darau tai suvalgo...nereikia šuniui atiduoti biggrin.gif
Spurgų aš sekmadienį kepiau...tai apsirijau juodai... doh.gif
Atsakyti
VJ Miglute ir kristuko Matuka su gimtadieniais!!!!

user posted image
Atsakyti