QUOTE(rencius* @ 2010 01 19, 19:36)
mes Edita savo angelelio netekome grazu pavasari

,tai ant kapeliu vaziuodavom beveik kiekviena diena ,kitaip niekaip negaledavau ,traukdavo beproto vis atrodydavo kad arciau jos ,kad su ja,ir taip budavo ramu

kai pradejo vasara eiti i pabaiga maniau isdurnesiu galvojau kas bus rudeni ,ziema kai taip jau daznai nebegalesiu aplankyti savo meiles

,bet kaskaip po truputi savaime ,o gal naturaliai viskas susitvarke,nebedrasko toks jau didelis skausmas krutines kad negaliu salia jos pabuti

visada namuose prisimenam ,daznai dega zvakute prie nuotraukos

po biskuti ateis ramybe ir i tavo sirdute
tikriausiai tu teisi.reikia laiko.o jis tarsi sustojo.po tų negerų sapnų užsakėme mišias.penktadienį 18 val.kas sukalbės maldelę už mūsų Angelą,dėkoju.dabar negaliu žiūrėti nuotraukėlių,paimti kokio Jo daiktelio,nes žinau kad pratrūksiu.kažkaip baisu,kad stengiuosi tarsi pabėgti.tikuosi,kad tai praeis.visą mėnesį kasdien važiavome į kapus,ir žvakutės degė.paskui jau patys stengėmės save raminti,nes matėme,kad sveikata neatlaiko.spaudimai sukilę,skausmai širdies plote,baimė,nerimas.juk mažąjį turime užauginti,jis mus stebi ir laukia mūsų dėmesio ir šilumos.
kristule,likau sužavėta jūsų močiutės dovana

. o mažajai skanaus