labutis visoms

.
puiku,kad kovojat už savo vaikus. dar gerai kad soc.darbuotoja yra ir galima kreiptis.mano patirtis kitokia.prieš šventes turėjau eiti pas pas psichologę.paskambino,kad negali priimti

.kūčios ir kalėdos praėjo klaikiai. tada prieš naujuosius užsirašiau.vėl tas pats,reikalai

.naujieji neduok dieve...pašlijo sveikata,kreipiausi į šeimos daktarę vaistukų,tai ji ir už psichologą man atkalbėjo.nepasisekė man su pagalba.
dar gerai kad vyras mane namuose pakenčia tokią nieko nenorinčią ir negalinčią,tik verkiančią

, palaiko.svoris krenta,į veidrodį pažiūrėt baisu.šiąnakt pas mane mano Angeliukas buvo atėjęs.aiškiai mačiau veiduką.buvo kažko sunerimęs.gal kad aš tiek verkiu ir jam neramu

.
prisižadėjau savaitgalį kepti pyragą,bet apsižiūrėjau,kad pilnos lentynos tai sausainėlių,tai vafliukų.buvau negera mama,liepiau suvalgyti kas yra,o po to pyragą gaus
gerai sugalvojai,miilita,išvažiuoti.būdavo ir man tokių minčių kažkur pabėgti,tiesiog nebūdavo kur.neturime nei kaimo,nei sodo
Papildyta:
QUOTE(*Aniri* @ 2010 01 12, 08:15)
Sveikutes.
Prisiduodu kad esu, kad neisspirtumet is skyrelio

Bet pasakyt nelabai ka turiu... Matyt vis dar po svenciu nekokios nuotaikos
ir man po švenčių ne kas, tiksliau visai prastai. dar kiek darbas gelbsti. bet jau kai uždarau mokyklos duris,tai pasrūvu ašaromis kad ir vidury gatvės. dažnai pasiskaitinėju mamyčių pokalbius,nors ir neparašau.lengviau,kai esi ne vienas skausme