QUOTE(kristulee @ 2010 01 03, 11:35)
Labutis.
man kazkaip nemiga prasidejus, naktim ziuriu i viena taska ir visokios mintys ramybes neduoda
. ir vietoj to, kad nueiciau pas ginekologe, as jau sau pasirasiau vezio diagnoze ir nuolat bliaunu
.
durna gimiau, tokia ir mirsiu- turbut niekas manes nepakeis.
man kazkaip nemiga prasidejus, naktim ziuriu i viena taska ir visokios mintys ramybes neduoda


durna gimiau, tokia ir mirsiu- turbut niekas manes nepakeis.
Net nebezinau ka pasakyti....jau kazkada savo nuomone del tavo bukles sakiau, kol kas jos nepakeiciau. Man jinai atrodo gerokai rimtesne nei tiesiog nuovargis po gimdymo....nemiga, mirties baime,noras isnykti. tau reikia pagalbos Kristule!!!. Tavo gyvenimo niekas nepavydetu... tiek netekciu, nauju bandymu, ir visame tame turejai nuolatos rupintis seima. Vaikstai ant peilio asmenu....Kai esi priversta gyventi nuolatos pasitempusi, viena diena perdegi, zmoguaus kunas nera toks tobulas, akd atlaikytu nevirsyjama kruvi. Zinoma tau reikai poilsio, bet ne tik fizinio, emocinio irgi o tam reikia sudelioti visas mintis i vietas....
TAm , kad ateityje toliau galetum kokybiskai rupintis savo 4 vaikuciais, turi pasirupinti savimi siuo metu, nes siuo metu tavo vaikai rizikuoja tureti issekuse, nerimastinga mama. Ilgai uzsitesusi tokia emocine bukle veda prie invalidumo...