Aš ir mano anyta

sveiki, naujai as cia prisiregistraves, kaip ir apskritai naujai iskeptas vyras ir tetis paskaitinejau keleta kartu is salies, manau cia galima tikrai gauti naudingu patarimu, kurie pravercia gyvenime ir buityje taigi tiek izangai, gal as iskart pasiguosiu nebelysdamas i labai ilgas izangas...

esame vede dar visai neseniai (sia vasara), neseniai susilaukeme grazutes fainutes dukrytes , draugavom su zmona apie metus, tada apie metus kartu pagyvenom ir tada susituokem man 25eri jau, zmonai 22... nu va neiseina man vis prie reikalo izanga, dabar prisitatymas trumpas, nu bet manau kad gal tada iseis jums tiksliau pakomentuoti mano situacija

zodziu beda tokia, kad zmona nelabai su mano mama sutaria/nori sutart... seip zinau suprantu visus tuos niuansius kad ir neturi buti kisimosi mociuciu/seneliu i seimos reikalus (siuo atveju - i musu), taciau toli grazu taip ir nera.. mano mama pati puikiai supranta kas ir kaip, niekada neaiskina, nesikisa, jei kazka ir pataria tai tikrai neniurzga, jei nepaklausom, o dazniausiai ir nepaklausom (vien jau as pats kartais is principo nemegstu taryt kaip sako tarkim mama) ir tariuos su zmona... zodziu neverkslenu del neva "nuskriaustos savo mamytes", bet tiesiog negerai jauciuos kai matau kaip viskas gaunas, pradedu jausti pats diskomforta kai atvaziuoja mano mama aplankyti musu (gyvename atskirai, kitame mieste), nes matau kad ji mato kad mano zmonyte nelabai jaucia jai simpatija, tai viena karta ir pasiguode man telefonu kad pergyvena kaip bus nori matyt kaip anuke auga, nori aplankyt, nori kad mes aplankytumem, bet pergyvena kad kaip pati issireiske "martele nesilta ir nenuosirdi"...

seip mano zmona man pati geriausia, visko buna, bet ji man tikrai gera, beda gal tame kad pas ja yra sioks toks nzn kaip pavadint.. bendravimo su aplinikiniais kompleksas... jei grubiai nupiesius yra taip:

pati geriausia ir viska labai gerai zino ir visada laukiama sveciuose ir visada pas ja norima vaziuoti tai - jos mama - mano uosviene (as isvis toks daugiau maziau zmogus ramus ir plaukiantis pasroviui todel ir man labai gera mano uosviene, randam bendru kalbu, as jai irgi labai gera zentas, bent jau kiek jauciu tai...);

jos tevas irgi geras artimas zmogus, kuri myli, nepasisnekesi apie viska kaip su mama, bet irgi geras, man velgi - mano uosvis liuks maladec susitinkam pastoviai ir alaus atsigeriam ir juokaujam ir tt zodziu perfect....

jos brolis(mazumele jaunesnis uz ja) - kai neuzknisa normos ribose, kai uzknisa gaidys, blogas ne brolis ir tt... man velgi normaliai svogeris kaip svogeris... pabendraujam, pasilinksminam ir tiek...

jos bendradarbiai - visi gaidziai, ir visokie kitokie *&%^*&, ta anokia, ta sioka, ta ana pasake ta ana padare.... seip gal ten pas ja darbe ir nera viskas gerai, yra keistu tu bendradarbiu kurie gal ir gali nepatikt, bet esu tikras jei as ten dirbciau man nebutu taip ziauriai suknistai blogai, kaip zmonai (anyway) ji nebedirba ten

jos grupiokai - is pradziu buvo labai faini, geri, dabar kazkaip gavesi kad visi gaidziai...

draugiu zmona irgi nelabai turi.. t.y. visai neturi nes per vestuves buvo tik mano artimiausi draugai ir musu abieju gimines, jos draugu ir draugiu nebuvo....

mano draugai - praktiskai visi gaidziai su neididelem isimtim (beje ju kaip ir nebelike nes nzn ar tai zmona prilaiko ir as apsiduodu, nors dabar ir noro ir laiko neber kai darbas, vaikutis, namai...) bet toks jausmas kad ir tie keli draugai yra jai NORMALUS tik todel kad nebebendraujam su jais, nes jei butu palaikomi santykiai pasidarytu visi blogieciai nes padarytu ta ar ana pasakytu kazka ar paziuretu netaip....

kas liecia mano mama ji irgi neaisku kodel (visada galvojau jau kas kas bet ta tai sutars labai gerai su mano kazkada busima kazkokia zmona) nes augau labai gerai sutarem, buvo puikus santykiai, visiems draugams patinkdavo ji, ir isvis ji panasi i mane, viskas jai gerai ir visi geri, tik va pasirodo mano zmonai ir ji pasidare bloga... bandem sneket, kodel, argumentu nelabai rasta.. tiesiog nepatinka pas tavo mama nuvaziuot nes ten nejauku... jus ten savo snekom uzsieme... ir t.t.

seip atsikraustem naujai gyvent dabar, tai ziuriu ir kaimynai tas blogas anas vel negeras nu zodziu visi yra blogi tik ne as kol nesusipykstam ir ne jos mama

issipleciau belekaip ir nieko doro neparasiau, reziumuojant: man truputi nepatinka situacija esanti dabar ir nzn kaip bus veliau, kad mano zmona nenori sutarti su mano mama, tiesiog kazkiek gaila mamos, juk ji nenusipelne tokio elgesio, nes pas ja keslai tik geri.. ir puikiai suprantu kad man svarbiausia zmona ir vaikas, ir tebunie as ir susitaikysiu, teks susitaikyt ir mano mamai kad ji matys anuke labai retai, ir seip netures marteles su kuria galima siltai pabendraut (kaip ji to labai noretu) as susitaikysiu nes seima man svarbiausia, bet sakau gal nereikia iskart taip paimt ir taikytis, o gal as igalus kazkaip pakeisti i geraja puse ta situacija esama?

tokie patarimai kaip - man nebendraut su jos tevais, kol jis neprades bendraut su manaisiais nelabai tinka, nes juk nelaukiniai esam ir nepradesim dabar gyvent nerodydami seneliams anukes, ir kitaip rodyt principus.... ir tikrai neiseitis, jei su zmona pastoviai vaziuosim pas mano tevus (o jie gyvena prie juros) o zmona tures jausti diskomforta per prievarta sypsodamasi mano mamai...

tai va tikiuos mazdaug bent jau pagavot kur problema... ar darytina is mano puses kazkas sitoj vietoj ar nelabai?...

aciu uz patarimus

su jos mama pakalbek,gal jos abi pasikalba jai jau ji draugiu neturi, su kazkuo tai kalbasi ir issikalba.mama gal zino kas jos dukrai yra.sekmes ir kantrybes

As tai siulyciau su zmona pasikalbeti, nu paprasciausiai pasakyti, kad man mama brangi ir as labai noreciau, kad jus bendrautumet, nenoriu pas mama vaziuoti vienas, nes mes seima.... Paprasciausiai susitarti palaikyti pakankamus santykius.
Nors kai mama aiskina, kad martele (nu mane iskart uzmustu perdaug saldus kreipinys) nera silta, tai irgi biski inesa nesutarimo. Mes su anyta pakankamai sutariam (nu bent jau pas juos nuvaziuoti tai as vyra turiu kalbinti, nes jam pakaktu karta per men. pasikalbeti telefonu), bet jokio lipsnumo ar meilumo tarp musu nera ir nebus. Paprasciausiai as juos vertinu kaip vyrui ir vaikams artimus zmones ir bandau panom parodyti, kad anukai seneliams yra labai svarbus ir nereikia smarkiai reaguoti i ju pasakymus.
Pabandyk ir tu su zmona panasiai sutarti, o per kelis metus tai taps iprociu (ia patirties sakau ), jei tik anyta per daug nelis i "dusia".

Nors siaip ir tavo poziuris i zmona turetu keistis, nes dabar ji kalta del visu santykiu. Juk kol nebuvo problemos su mama zmonos charakteris tiko...

Dar darasysiu mano broliene panasi buvo (nors ji nevengdavo ir konflikta padaryti ar siaip uzmesti ka nors), o dabar po 10m. jau pora kartu buvom be progos susitike . Visi su metais apsilauzo

na vat kas yra kad jos abi pasikalba apie visus kitus kokie visi kiti siokie anokie ar kitokie speju tenka ir mano mamai, ta prasme jos mama bet kokiu atveju ja uzstos, ir niekada nepabandys paaiskint kad gal tas ar anas ir ner toks blogas gal negalima taip apie kitus galvoti, bet ji greiciau paistebes ir papletkins dar kartu kaip tikrai cia taip ar anaip o ir mama ten idomus zmogus, ta prasme darbe direktore pati blogiausia, sunaus marti isvis niekam tikus, ir t.t.

ir seip zmonai nieko nera, tiesiog toks zmogaus budas, bet jei moka su savo artimaisiais buti maloni tai klausimas gal daugiau butu itekti kad ir jos anyta jai nori tik gero ir irgi turetu buti kaip mama na bent jau as priimu jos tevus kaip savo, tai noretus ir is jos puses to paties...

ir seip dar delto manau su jos mama nera tikslo kalbet apie tai , kad mes ir patys pasisnekam atvirai tarpusavyje su zmona, tik sakau kiek stengiaus ta tema paliest tai jos argumentai kad tiesiog jai nejauku, pas mano tevus nuvaziuot nes jai jauku tik jos namie, jai nepatinka kad mes ten pradedam apie kanors sneket prie stalo vakarodami o jai reikia klausyt "kaip daiktui", nors is esmes panasiai ir buna gal kartais, bet velgi delto kad kai bunam visi kartu ji sedi ir atrodo tarsi supykus, ir ja reikia pavadinkim uz liezuvio traukt, ir netgi pastebiu kartais kad mano mama stengias tarsi ir per daug itikt bet vistiek veltui viskas o vat kai bunam pas jos tevus sveciuose tai bendraujam isgeriam alaus ir ne tik kai buna proga visi kartu ir tada viskas gerai, nes visa tai vyksta pas jos tevus

nu ir dar nesinori pvz sneket su jos mama apie jos dukra, kuri mano zmona, nes is esmes taigi tik musu reikalas...
Papildyta:


ne ne ne jauciu netaip suprastas buvau ta prasme zmona tiko, tinka ir dabar ir netgi minejau, jei reikes susitaikysiu su tuo kad tarkim jokiu ten santykiu ir but negali, nes zmona ir vaikas man svarbiausia. tiesiog noras yra kad butu viskas zmoniskai ir grazu kaip normaliose seimose, as sutariu su savo uosviais, zmona sutaria su savaisiais, nuvaziuojam prie juros vasara pabunam pas manuosius graziai, kita karta nulekiam i kaima pas josios pabunam velgi, viskas grazu ir normalu, bent jau man taip atrodo kad turetu buti, o jei ir neturetu tai taip noreciau o dabar is esmes yra taip kad pas manuosius nuvaziuot tik is reikalo atkentet ir dar gerai jei spetumem nuvaziuodami ir grizdami pas josios uzsukt aplankyt... pas manuosius uztektu nuvaryt i pusmeti karta, o dar geriau isvis niekada, o pas savuosius butu faina kas menesi )) aisku as cia patirstinu bet kazkas tokio....

o del to aiskinimo tai neinesa nesutarimo, nes ji tik traukiama uz liezuvio kazkaip gavos taip kad pasake, ir tik man telefonu ir gyvenime to nepasakytu zmonai mano, jokiu prasymu kad as pasikalbeciau su zmona is mano mamos puses ir nieko panasaus, ji tiesiog taip prasitare kaip jaucias ir susimasciau kad gal tikrai nekaip ten jai...

beje apie vaziavima atskirai irgi negali buti ne kalbos nes mes visur ir visada kartu

Kaip supratau, jus nesenei vede, zinoma, kad jai norisi namo, ne tik kad pasiilgo, bet ir prisiminimas apie lengvesni gyvenima (be vyro, vaiku ), jautimasis tvirciau nei pas tavo tevus, gal kazkiek pasipriesinimas, kad svetimi (nu nera tavo mama zmonai artimas zmogus) ima vaika... viskas su laiku susitvarkys, jei tik bus noro. Uztat siulau, kad bandytumet susitarti butina bendravima.
Gal as ne taip issireiskiau, tik norejau pasakyti, kad tu viska suvedi i tam tikrus charakterio bruozus, bet pabandyk i tai paziureti kaip i pasikeitusia situacija ir padeti zmonai (tikrai nesakau, kad turi nevaziuoti namo, bent jau man atrodo, kad tai privaloma) ir perkalbeti ja.
As su anyta pirmais metais buvau ziauriai susipykus (bet ir vyras pritare, kad buvo uz ka), bet su vyru po ilgoku pokalbiu nusprendem, kad jei nesikartos nesamones, vaikai turi nepajusti musu nesutarimu. Ir as dabar tikrai tuo patenkinta (aisku, kartais ir pasigincijam, bet praeina. Pati suprantu, kad i savo mamos pasakymus taip nereaguociau).
Uztat esu uzsispyrusi -kalbekit, tarkites. Viskas issprendziama.

Oj kokia pažįstama situacija, jei ne kai kurios nesutampančios detalės, pagalvočiau, kad mano vyras čia rašo
Šiuo atveju aš ta "šaltoji ir nemaloni" martelė anytos akimis Man lygiai taip pat nemalonu važiuot pas anytą, nes kaip ir tavoji sako "jus ten savo snekom uzsieme... ". Nu bet taip ir yra, atrodo, kad tavęs ten net nėra kai nuvažiuoji, šnibždesiai, kai įeini į kambarį nutyla, o kai vyrui tai pasakau, jis sako nesąmonė, taip nėra tikrai, jiems tai įprastas bendravimas O be to tu galbūt ko nors ir nežinai, aš pvz. kartą visai netyčia nugirdau, kai anyta už akių kitai marčiai dėjo mane į šuns dienas, nors dar nė nevedę buvom, o dabar kažkodėl stebisi ko čia ta marti tokia šalta. Sorry, bet šlykstu ir tiek

Jo, situacija ne kokia, paskaicius susidaro, gal ji kokiu kompleksu turi, kad kaip supratau su niekuo apart taves ir mamos bendraut nenori..Pasnekek su ja, kodel jai sunku su kitais bendraut? Reiks tau kazkaip ja pratint prie to kad anukai su abejais seneliais bendraut turi, ir dar norejau duot patarima, kad nepasiduotum ir vistiek su draugais rysi palaikytum, kazkaip pratink kad ji su draugais bendrautu, nes labai lengva susvetimet, o paskui bus labai liudna jum vieniem gyvent. Sekmes tau

Va čia - šventa tiesa. Reikia laiko ir tik....

Bet žinot, man ta jūsų žmona truputį tokia keistoka....Pažįstu ir aš tokių žmonių, kuriems visi blogi, absoliučiai blogi, gaidžiai arba taikosi juos išnaudoti (anyta mano tokia irgi ) Laikui bėgant su jais niekas paprasčiausiai nenori bendrauti. Tokiu atveju, arba jie supranta, kad pasaulis nėra jau toks blogas ir ima keisti savo požiūrį, arba tik dar labiau įsitikina, kad visi aplink svolačiai ir visiškai atsiriboja nuo visko ir visų.
Tavo mama čia visai nekalta, kad ir ką ji bedarytų, tavo žmonai neįtiks vien dėl to, kad ji - yra.
Mamos tavo man tikrai gaila, abejoju, ar ji spėjo užsipelnyti tokią nemalonę. Bet šnekos čia nei su mama, nei su žmona nepadės...Mama, kaip turinti gyvenimiškos patirties, turėtų suprasti, žmonai su laiku, galbūt, irgi ta patirtis ateis, ir viskas apsišlifuos...
Tiesą pasakius, nieko ir nepatariau.... Bet norėjau

na ne jokiu snibzdesiu, gyvenime negaleciau kazka apie savo zmona uz akiu sneketi su kazkuo, juo labiau su savo motina, jei matyciau kad panasia linkme vyksta tikrai net neieskociau iseiciu, nes kaltinciau mama, kad pati kalta, kad neturi akies.... dabar yra visai kitaip, nuo pirmu dienu viskas buvo ok kai pasimatydavo, bet paskui kazkaip po biski po biski ir ziuriu kad visai nekas dabar...
Papildyta:


gal ir kompleksu.. seip buvo bandyta anksciau sneket dar pries vestuves, ypac kai kazkaip gavos kad visi grupiokai su kuriais taip gerai sutardavo pasidare svolaciai... bandziau sakyt gal tu pati kalta kad tau niekas netinka, tai is esmes ji turi argumentu kodel ir kai pasiklausau negaliu gal nesaliskai vertint pradeda atrodyt nu gal tikrai ji teisi... gal tikrai nesiseka ir aplink kazkaip visi blogi pas ja.. beje kiek atsimenu mes netgi susipykom ta kart nes gavos "nu taip kaip visada as kalta.."

del draugu, tai stengiaus pradzioj nesusvetimet, aisku jie savo ruoztu porino man koks as pasidares lievas ir nebetusovnas, nes nebeieinu kiekviena savaitali su jais kazkur, bet as juos supratau man pilnai uztekdavo su zmona prisijungt tik tada kai mums abiems budavo noras.. pvz karteli i menesi, bet is esmes nekarta buvo situacija, kad buni kartu, matai kad zmonai neidomu ir nepatinka, susiraukus, tai kazkaip ir pats pradedi nekaip jaustis, ir paciam pradeda tas bendravimas su kolegom strigt ir uzsimanai namo, galvoji nafik gal reikejo neit isvis dabar kai atsirado vaikutis, bent kolkas tai isvis neber galimybiu iseiti kazkur mums kol visai maziukas
Papildyta:


tai mano mama ir sako, tik tu nieko nesakyk, ir nesidarykit papildomu rupesciu, tikiuos kad laikui begant susitvarkys viskas, gyvensim ir matysim... turbut nieko cia ir neverta daryt, o reikia laiko ir gal tikrai apsislifuos...

mano irgi pirma mintis buvo, kad situacija labai jau panasi i musu su vyru
Na, mes su uosviene irgi nesutariame (net labai) Vyrui sunku, nes tenka pabuti tarp dvieju ugniu Siaip, as labai jau stengiuosi buti kantri ir mandagi su uosviais, bet namuose issilieju su kaupu ir vyrui tenka isklausyti nelabai maloniai skambanciu zodziu adresuotu jo motinai
Turi buti kantrus, nes jeigu vedei tokia moteri, tai vedei jau pazinodamas ir zinodamas jos buda As pries vestuves vyrui pasakiau, kad jo mamos nemylesiu ir nesistengsiu sutarti Vyras tai suprato ir sutiko su tuom, tad nera prasmes skustis
Na, o ir siaip su zmona reiketu pakalbeti, kodel ji tavo mamos nemegsta... Mano vyras puikiai zino kas ir kodel, gal del to ir manes nesmerkia
Be to mazai stebuklu buna, kai marti su uosviene buna draugemis ir gerai sutaria. Savo aplinkoje dar tokio stebuklo nemaciau
Tiesiog tau kantrybes linkiu, nes tikrai situacija ne is maloniuju Sunku sunku, kai buna tokiu nesutarimu

Čia esmė ne tame už ką nemėgsta, o kad merginai visi aplinkiniai blogi. O kai sako, jei visi aplink blogi, tai verta susimastyt kodėl taip yra, ką pats blogai darai.

na, juk buna visiems blogu dienu, kai visi aplink patampa blogi Netikiu, kad tik sios situacijos herojai taip buna As daznai vat apkaltinu visus, kuriuos tik galiu, issisukauju namuos, o paskui vel visi patampa geri ir taip gyvenimas tesiasi Manau, kad vyras apibendrindamas aprase situacija ir taip dabar atrodo, kad zmonai visi zmones blogi ir kad jie blogi 24h per para. Na netikiu, kad taip realiai tragiskai viskas yra, kaip aprasyta
Be to, dar mazas vaikas, gal cia beda ir yra Visgi maza zmogeliuka auginti, priziureti nera lengva, gal zmonai lengva depresija ar pan