Sapnų reikšmės

Labai asmeniškas ir labai prasmingas sapnas... sunku kažką aiškinti, kai, panašu, kad jis yra tiek gilus ir visa apimantis, kad liečia giliausius asmenybės klodus, iki kurių oj kaip nepaprasta šiaip prisikasti.

Bandysiu pasidalinti tuo, kas man atrodo svarbu sapne. Visų pirma, kaip matoma sapnuotojos mama (kalbu iš sapnuotojos pozicijos) – ji labai graži, gražesnė nei kada gyvenime. Suknelė, šukuosena – visa tai yra tie dalykai, kurie apibūdina žmogų kitų akimis, t.y. sapnuotojos mama atrodo nepaprastai graži ir, grubiai tariant, socialiai priimtina ir patraukli kitų žmonių akimis. Kokie jausmai kyla ją tokią matant? Estetinis pasitenkinimas? Sumišimas (ji tokia nebūna)? Ramybė? Ar kt.? Tarytum į paskutinę kelionę ji išeina kaip gražus (geras, mielas) žmogus kitų akimis. Psichologų terminais, turbūt reikėtų sakyti „toks yra socialinis veidas“. Galbūt sapnuotoja nori, kad mama išliktų tokia kitų prisiminimuose?

Tačiau yra išmatos ir kvapas – tas gražus žmogus „negražiai“ padaro. Čia jau kalbame apie intymesnį lygį – t.y. tuos dalykus, kurie neturi tapti (netampa?) matomi kitiems. Visų žmonių santykiuose yra įvairių nuoskaudų, neišspręstų konfliktų, neišsakytų jausmų... Išmatos ir gali juos simbolizuoti – išmatos yra tai, kas turi būti „suvirškinta ir pašalinta“. Kalbant apie išgyvenimus – tai yra tie „neišgyventi“ dalykai, kuriuos reikia išgyventi ir/arba pašalinti. Visi mes jų turime, tik klausimas – ką mes su jais darome? Ar susitaikome su jais ir nieko nedarome? Ar visgi pripažįstame juos ir stengiamės pašalinti?

Kodėl lova? Sapne tarytum pabrėžiama, kad sapnuotoja yra ta, kuri turi pasirūpinti nebepajėgiančia savimi rūpintis mama. Ką tai sako? Gal mama paskutiniu metu buvo priklausoma nuo dukters globos? Arba duktė jautėsi atsakinga už rūpestį mama? O gal tai kalba apie sapnuotojos globėjiškumą? Sapne įdomu tai, kad tarytum apsikeitę dukters-mamos vaidmenys – duktė yra ta, kuri gali ir siūlo rūpintis, o mama yra ta, kuri reikalinga globos (nors mama, sapnuotojos supratimu, išlieka savarankiška iki galo).

Duktė (sapnuotoja) pasisiūlo sutvarkyti tai, kas netvarkinga (nereikalinga, turi būti pašalinta), tačiau sapne mama susitvarko pati. Apie ką tai kalba? Visų pirma, tai rodo didelę dukters atsakomybę už tai, kas vyksta šeimoje ir už šeimos socialinį veidą (tai, ką mato aplinkiniai apie šeimą). Antra, gal tai yra simbolinis atsiskyrimo ir atsisveikinimo gestas? Tarytum dukteriai atrodo, kad mama palieka dukterį tvarkytis savo gyvenimą, o tuos nemalonius dalykus, kurie atsirado dėka jos, ji išsineša su savimi? Gal tai yra savotiškas sapnuotojos sandėris – „aš tave, mama, prisiminsiu labai gražią, tačiau su tavim turiu palaidoti visas turimas nuoskaudas“?

Iš kur tas geras, lengvas jausmas po sapno? Sapnuotoja geriau galėtų atsakyti – dėl ko pasidarė lengva? Kokia jai buvo sapno žinia? Ką ji suprato, kas pasikeitė jos santykyje su mama po sapno? Man atrodo (galiu ir klysti), kad pasąmonė dukteriai parodė, kad ji žengė didelį žingsnį galutinio atsiskyrimo nuo mamos link – žingsnį link didesnio savarankiškumo ir visapusiškesnės savo asmenybės. Mano supratimu, brandūs (bręstantys) žmonės labai panašiai ir atsisveikina su žmogumi – pripažindami, kad buvo nuoskaudų, nesusipratimų, bet tuo pačiu įvertindami to žmogaus indėlį į savo gyvenimo gerovę. Arba gal viskas yra žemiškiau ir paprasčiau? Lengvumas gali reikšti palengvėjimą, kad nebereikės už mamą tvarkyti įvairių „negražių“ (nemalonių) dalykų...?

O kaip jaučiatės tą sapną sapnuodama ir atsibudusi po jo? (ypač jei pasistengtumėte nekreipti dėmesio į tai, kad nerimaujate dėl to, kad dažnai jį sapnuojate). Atsakius į šį klausimą, taps aiškiau, ką pasąmonė sapnu nori pasakyti (nuraminti; palaikyti; parodyti, kad turite vidinės jėgos ir autoritetą, kuriuo galite remtis; priminti, kad turite neišspręstų išgyvenimų ar pan.).

Iš šalies žiūrint man panašu, kad sapnuotojos santykis su tėčiu yra šiltas ir šviesus. Sakoma, kad mirę žmonės lieka gyventi mūsų viduje prisiminimų, bendros patirties dėka. Artimas miręs žmogus tampa mūsų neįsisąmoninta asmenybės dalimi, kuri mums gali dažnai rodytis sapnuose ir nešti kokią nors žinią apie mus pačius. Kokia šiuo atveju žinia? Grįžtam prie to - kaip Jūs pasijutote ją gavusi? Jei rami, tvirta - gal pasąmonė tėčio simboliu parodė ir/arba mobilizavo Jūsų tėviškąsias savybes, kurias turite, bet ne visada naudojatės (Jūsų autoriteto galia, ryžtingumas, stiprybė)? O gal siunčia Jums signalą, kad Jums trūksta tvirtos globos ir palaikymo, kurio ieškote bent sapnuose? O gal atvirkščiai jaučiatės tvirta pati su savimi, nes turite tų vyriškų savybių, kurias perdavė Jus augindamas Jūsų tėtis? ir pan.

Jei sapnas šviesus, šiltas ir sapne ar po jo iškart atsibudus jausmas geras - sapnas tikrai neneša jokios blogos žinios.

Sveikos, gal kuri galetu paaiskinti viena sapna.
Man atrima moteris, kuri siuo metu laukiasi, sapnavo toki sapna:
Vienas epizodas - labai audringa jura, dideles bangos.
Sekantis epizodas - ji zino, kad mire jos vaikelis. Sukviete visus i laidotuves, kurios prasideda 13val., artimieji jau susirinke, o ji praso, kad kas nors uzdengtu vaikelio karsta, kadangi vaikelio veidas labai negrazus, supuves...
Man taip neramu del jos pasidare, bukit geros. Pakomentuoskit sapna, tikiuosi jis nereiskia nieko blogo...

Anksčiau nekomentavau, laukiau artitoli komentaro tačiau vėl įkišiu savo trigrašį Kadangi man žmogaus gyvenimas neužsibaigia su kūno mirtimi, tai šitas komentaras bus iš ezoterinės pusės. Jei sapnuočiau aš tokį sapną, tai sau išsiaiškinčiau taip: gali būti, kad tarp sapnuotojos ir jau išėjusios mamos būta kažkoks neišspręstas gilus, bet nebūtinai atviras, konfliktas, kur močiutė tarsi jį inspiravusi. Gal giminėj yra kokia iš kartos į kartą perduodama problema? Tikint ta teorija, kad sielos grįžusios atgal į tikruosius savo namus peržiūri gyvenimą, aptaria jį, analizuojasi, gali būti, kad kažkokia problema buvo išspręsta, paleista tokiu būdu. Gal jau išėjusi siela atleido kažką sapnuotojai? Gal taip nutrūko kokie prisirišimai? Tiesiog manau, kad sapnas kalba apie tai, kad atsistatė kažkas į gerą giminės, šeimos karmoj. Tarsi siela parodo, kad ji apsivalė ir jai tai gerai. Ir gerai ne tik jai, bet ir sapnuotojai

Dar papildau, pabandau paspėlioti, kodėl sapne prikakojo būtent į lovą. Jei močiutė prieš išėjimą buvo slaugoma, gulėjo ant lovos ilgesnį laiką, tai gal tada čia tiesiog sapnavusios moters pasąmonė išsikrauna per sapną, atsikrato nuovargio, tačiau jei ne tada galima pasamprotauti taip: su kuo galime sieti lovos įvaizdį? su poilsiu, miegu arba su šeimyniniu, santuokiniu/nesantuokiniu guoliu, su vieta, kur gali būti pratęsiama giminė. Ar nebuvo taip, kad sapnuotoja- nesantuokinė duktė ar bent jau nelaukiamas vaikas? Nors greičiau gal nesantuokinė duktė, nes tarsi man sakytų sapno simbolis, kad tai, kas atsiranda lovoj reikia paslėpti, išvalyti. Ir kad to "nereikalingo" tiek daug ir kad tai tikrai turi reikšmę stiprią sapnuotojai išduoda jaučiamas stiprus kvapas. Žinant anuos laikus, visuomenės požiūrį į visa tai, gal ir galima būtų prie to pritempti Tačiau, kaip minėjau anksčiau, visa tai yra jau suvirškinta ir paleidžiama su abipusiu palengvėjimu. Močiutė tarsi prisiima visą atsakomybę sau dėl kažko, o ir dukra tam visai nesipriešina, ji visiškai ramiai sutinka tai sutvarkyti pati, tarsi pergyvena kažką be kaltinimų, susitaikiusi.
Toks pamąstymas, tačiau, kaip sakoma, apie išėjusius gerai arba nieko, tad tegu ilsisi ji ramybėj

Ačiū labai už aiškinimus, dalis tiesos tikrai yra Pasidalinsiu su mama jūsų samprotavimais, manau jinai daugiau galės sau paaiškint. O dėl paskutinio be rėmų komentaro tikrai kaip pirštu į akį.Mama iš tikrųjų yra nesantuokinė dukte, močiutė niekada neištekėjo (buvo susižadėjus ir jau laukėsi, tačiau mylimasis ją išdavė su kita ir jinai nesutiko su juo tuoktis) ir mamą užaugino viena, tačiau visada dirbo gerą darbą, buvo išsilavinus, visuomenėj turėjo gerą padėtį ir buvo gerbiama. Žinoma, šiandien nieks nepasakys kiek jai teko iškęsti viduje visko, nes niekad nepasakojo.
Prieš mirtį močiutė sirgo ir ją reikėjo slaugyti, bet neilgai (3 sav.). O mama dabar išgyvena savigraužos - gal aš ko nors nedariau ką galėjau padaryt - periodą.
Dar kartą dėkui

Sutikit, kad buvo tikrai drąsu iš mano pusės painterpretuoti taip, kaip parašiau. Tas papasakotas sapnas kažkuria prasme buvo reikšmingas ir man pačiai, tai dėkui, kad pasidalinot
Dar ką noriu pasakyti- iš sapno matosi, kad jūsų mama ir močiutė yra/buvo brandžios asmenybės, su dideliu atsakomybės jausmu, nelinkusios kažką kaltinti. Žiūrint iš mano pozicijos, šiek tiek net pavydu tokio stipraus ryšio. Ir nereiktų jūsų mamai jau savęs kaltinti dėl kažko, nereikia kapstytis po tą seną š--- krūvą- jos jau nebėra, viskas tvarkoj. Tiesiog padėkokit močiutei mintimis, palinkėkit ramios tolimesnės kelionės. Jos abi pergyveno tai, ką sąmoningai buvo pasirinkusios pergyventi. Tai tiek

Pamenu, kai mirė mano senelis, aš tuo metu buvau išvykusi, ir negalvojau, kad jis mirs, nors buvo senas, bet sunkiai nesirgo, apart senatvės. Tai paryčiais, kai jis mirė susapnavau tokį aiškų sapną, apie tai, kad tikrai atėjom namo ir radom senelį mirusį. Po to pradėjom ruoštis laidotuvėms, paguldėm senelį į karstą, ir atėjo mano močiutė, kuri jau buvo mirusi prieš 20 metų, ji pasakė, kad ilgai laukė mano senelio ir pagaliau džiaugiasi, kad galės su juo susitikti. Ir ji kažkaip atsigulė prie jo karsto. Žodžiu, toks tas sapnas buvo labai ryškus ir tikras, ir kaip tik ryte paskambino mama, ir pasakė, kad mirė senelis. Nors iš tiesų, aš jau iš karto supratau, kodėl ji skambina. Po to dar ilgai, vos ne kiekvieną naktį sapnuodavau senelį, o dažniausiai mes su juo lankydavomės kažkokiose nematytose vietose-eidavom čiuožinėti į ledo rūmus kažkokius, vaikščiojom po nematytus namus, ir dažniausiai jis man darydavo valgyt-kepdavo sausainius, bandeles, ir šiaip visokį maistą duodavo. Man tai buvo keista, nes realybėje tai jis jokių bandelių nekepė, buvo paprastas žmogus, gana mažai bendraujantis, bet labai geras. Na po to tie sapnai aprimo, dabar jei susapnuoju senelį, tai labai miglotai, jaučiu, kad viskas jau nutolo. Bet iki šiol galvoju, kodėl aš jį sapnuodavau taip dažnai ir kokia buvo tų sapnų prasmė...

Jei laikyčiau kokį sapnų aiškinimo egzaminą, tai šitą sapno dalį išaiškinčiau taip: man atrodo, kad čia nuoroda į tai, jog sapnų autorė kažkaip vaikystėj, o gal ir vėliau, jautė motiniško dėmesio trūkumą ir senelis tarsi kompensuoja visa tai. Mąstant grynai logiškai, galiu dar išplėsti ar negalėjo būti taip, kad dėl kažkokios senelio įtakos sapnuotojos mamai ar senelei, ir trūko to dėmesio vaikui? Gal nepatiko marti? Gal dukra ne tokį vyrą pasirinko? Gal dukra/marti, prieštaraudama tėvo/uošvio įtakai išėjo dirbti ir negalėjo ilgiau būti su vaiku, t.y, gaminti maistą, vestis pasivaikščioti, na, ta prasme? O gal pats jautėsi tarsi ne taip išauklėjęs dukrą
Ką simbolizuotų maistas? Pasistiprinimą, jėgą, jei skanus- dar ir malonumą. Gal tiesiog jau išėjęs senelis taip išreiškė sapnuotojai savo meilę Nutolo todėl, kad sielos anapusybėj taip pat turi savų reikalų Prasmė, manau, tik gera
Visgi čia matosi stiprus senelio ryšys su anūke.

Ką galėtų reikšti? Nes man labai neramu.
Šiandien naktį vyras įlėkė į vaikų miegamąjį puolė prie vyresnios duktės pažiūrėt ar viskas gerai. Po to papasakojo, kad susapnavo, jog darželyje visa dukros grupė važiavo į kažkokią ekskursiją, įvyko avariją ir visi vaikai žuvo
Jaučiuosi sutrikusi...

Ačiū be rėmų.
Na iš dalies pagalvojus, galbūt vaikystėje to dėmesio ir trūko. Juk mama dirbo, o mus palikdavo pas tuos pačius senelius. Ir iki šiol prisimenu, kaip jos laukdavau atvažiuojant. O kad senelis įtakojo, na nežinau, jis netokio būdo buvo, bet kas ten gali žinot, kaip buvo iš tikrųjų. Kaip bebūtų man seniai jau knietėjo sužinot, kodėl taip dažnai aš jį sapnuodavau.

Sveikutės

Noriu papasakoti sapną, kurį sapnavo mano sesuo. Jinai rengėsi vestuvėms, o vestuvinę suknelę paskolinau aš (turėjau suknelę ir tai progai daviau jai, neaiškus tas faktas ar ta suknelė buvusi mano vestuvinė ar tiesiog aš ją turėjau). Po vestuvių grįžom pas mane, vieno kambario bute sesuo su vyru, mūsų mama, ir aš su vyru. Tada sesuo nuėjusi pro langą pamatė, jog mieste potvynis, gatvės apsemtos ir jie niekaip negali grįžti namo, visi pradėjo kalbėt kaip vestuvinę naktį visi glausimės vienam kambarėlyje sesuo sako kad vestuvine naktis nebus tokia kokia turi būti nes jai jos dienos po kiek laiko jinai pamatė savo kraują. Sapnas persikelia į mamos namus, sesuo intensyviai šluoja kambarius, pasižiūri į vestuvinį žiedą ir susirūpina, kodėl nepasiliko senosios savo pavardės t.y. mergautinės plius savo vyro. Tada sapnas baigiasi.

Sesuo nerimauja, nes keletą dienų jaučiasi nekaip, sako širdį maudžia ir ar tai negali būti susiję su jos sveikata. Kitas variantas, kad namų šlavimas asocijuojasi su laidotuvėmis, tėvų namuose gyvena senelis, kuris serga vėžiu.
Būtų džiugu jei kuri galėtų pasidalinti savo mintimis