Sapnų reikšmės

oh my.. kaip galima tokius sapnus aiškinti? 'Kakos susirinkimas simbolizuoja turtą, o pats nusilengvinimo lovoje procesas - laukiantį palengvėjimą. Nepaprastai tranki smarvė, raitytais dūmais sklindanti nuo raitytos kakos, parodo, kad gyvenimas tokia pat raityta trajektorija pasisuks jums palankia linkme?'

Ka reiškia sapnuoti numirusius žmones, mano teta numire ir dar viena, ir jas vis sapnuoju, ir sapne su jomis kalbu ar tai blogai? Gal mišiu reikia nešti?
Jos sako kaip mire del ko ir t.t, atsikeliu apsiverkusi, močiute sako, kad čia nieko blogo tiesiog jautrus ir geras žmogus sapnuoja, Kaip yra iš tiesu?

Labutis,
noriu papasakoti vieną labai įsiminusį sapną, kurio reikšmė kaip ir aiški turėtų būti, bet gal reikėtų kažkaip reaguoti į tą sapną. Kol kas nieko tokio įdomaus mano gyvenime neįvyko. Bet sapnas buvo labai išskirtinis. Tiesiog sapnavimas ne tik kad vaizdiniais, bet ir labai ryškiais jausmais.
" Esu kaip ir bažnyčioje, bet ne dievo, o velnio. Ruošiuosi tuoktis su pačiu demonų valdovu (gal Liuciferiu). Širdyje aš esu gera, tikinčioji, bet šiuo atveju turiu kažkokią misiją. Esu kaip ir infiltruota į demonų tarpą, kad kažką išsaugočiau ar tai sužinočiau užimdama aukštą postąjų tarpe ištekėdama už jų vyriausiojo. Savo misijos dar nesuprantu iki galo. Jis mane įsimylėjęs ir suprantu, kad yra kaip sako "meilė akla" ir manęs nedemaskuos. Dėl to aš rami. Bet jis nuveda aprodyti savo valdas (gal tai pragaras). Sapne tai atrodo kaip kalėjimo valgykla su didžiuliais ilgais stalais. Prie jų prisėdę daugybė vyrų. Žinau kad jie visi demonai.
Ir čia aš saugi tik dėl to, kad esu su tuo savo "būsimu vyru" jų valdovu.
Kitaip man baigtųsi labai blogai. Jie gali mane iššifruoti.
Grįžtam atgal į juodąją"bažnyčią", nes jau viskas paruošta jungtuvėms. Jaunasis stovi prie "altoriaus". Kryžiaus nematau, nes jis man už nugaros, bet žinau kad jis juodas ir ne toks. Aplinkui mane vien demonai. Ir apima jausmas kad mane gali "iššifruoti", kad esu paprasta mirtingoji. Tada atrodo kad prisipildau kažkokių demoniškų galių. Imu didėti iki užpildau visą bažnyčią, darausi baisi ir imu kaip ir riaumoti (ar tai rėkti) ant visų. Bandau parodyti kad esu dar galingesnė už juos, ir galiu būti galinga jų karalienė. Taip įbauginu juos ir išskalaidau jų nepasitikėjimą. Pati nustembu savo galiomis (jausmas toks kad kaip ir gėris įgalina kovoti su priešu jų pačių ginklu). Toliau neprisimenu ar jau jungtuvės įvyko, bet aš einu į kažkokį kambarėlį (čia pačioje bažnyčioje). Ten sudėtos kažkokios vertybės kaip ir krikščionių bažnyčioje (kryžiai, auksiniai indai ir t.t.) jos yra demonų prisigrobtos. O tada suprantu, kad aš jas ir turiu išsaugoti, tik nežinau kaip. Tuo sapnas ir baigiasi... "

Nežinau ar aiškiai čia viską surašiau,nes kaip minėjau, sapnavimas vyko labiau jausmais. Pabudau visa kaip sukrėsta, bet nepasakyčiau kad įsibaiminusi ar nuliūdusi kaip po košmaro. Tiesio kilo daug ??????? Kas čia per sapnas?

Labai įdomus ir stiprus sapnas - panašu, kad pasąmonė bando labai galingą žinią atsiųsti...

Bandau dalintis savo pastebėjimais. Bažnyčią vertinti galima įvairiais aspektais – kaip ramybės, meditacijos, susikaupimo vietą; kaip gyvenimo prasmės ir dvasingumo paieškas; kaip santykį su religija ir dvasingumu apskritai; kaip asmenybės buveinę. Man norėtųsi apsistoti ties bažnyčia kaip asmenybės simboliu, nes jis labai daug apima – t.y. visas tas savybes, patirtį, jausmus, kurie yra svarbūs, sakralūs ir vertingi sapnuotojai, dažnai, bažnyčios simbolis gali būti vertinamas kaip tas asmenybės idealas (išpuoselėtas, dvasingas, tvirtas), kurio mes turėtume siekt.

Kas vyksta? Sapnuotoja susitinka su velniu – savo pasąmonės demonais. Jie gali simbolizuoti tas negatyvias (destruktyvias) asmenybes galias, kurios gali grasinti asmenybės vientisumui, bet tuo pačiu, jas pažinus ir atradus joms vietą asmenybėje, gali padėti augti ir tobulėti (tai gali būti įvairūs nuslopinti instinktai, prisiminimai, jausmai, kompleksai, kurie vis dar gali veikti šiandieną). Simboliškai šėtonas gali būti vertinamas kaip vaisingumo ir derlingumo nešėjas – tas, kuris leidžia skleistis, augti, pažinti, tobulėti, įveikti.

Įdomu tai, kad vyksta tuoktuvės – t.y. integracija, įjungimas tų nepažintų ir baimingų asmenybės dalių į asmenybę. Tai yra labai brandus ir svarbus žingsnis asmenybės augimui. Kaip praktiškai gyvenime vyksta integracija? Geriau pažinus save – ypač tas „tamsiąsias“, baugiąsias, mažiau pažintas savo asmenybės puses ir atradus, kaip jas pozityviai panaudoti.

Įdomu, kas? Kad bandoma siekti savo tikslų gudrumu ir išnaudojant statusą. Gal tai kalba apie sapnuotojos veikimo būdą realiame gyvenime – t.y. siekiama tikslų, panaudojant moterišką žavesį, intuiciją, moterišką galią? Keistas epizodas su vyrais „pragare“ - ką tai gali sakyti? Gal tai yra apie sapnuotojos požiūrį ir santykį su vyrais? Tarytum vyrai (vyriška jėga, vyriškos savybės) yra (verti būti) uždaryti tarp kalėjimo sienų? Vyriškumas nėra produktyvus ir turi būti apribotas? Vyriškumas yra demoniškas? Vyrai yra primityvūs ir kelias link jų širdžių per skrandžius (valgykla, stalai)?

Sapnuotoja jaučiasi pranašesnė tiek už vyriškąją pusę (tiek vidinę, tiek visuomenės), tiek už vidinius demonus, nes mano galinti juos pergudrauti ir įveikti. Klausimas – o kam to reikia sapnuotojai? Kuo tie demonai grasinasi sapnuotojai? Kodėl norisi jausti pranašumą, o ne, pvz, su jais susidraugauti?

Sapnuotoja turi labai didelę asmenybės jėgą, kurią ir panaudoja, ja užpildydama visą bažnyčią (savo asmenybės buveinę) – tuo išgąsdindama ir, savotiškai sukontroliuodama savo asmenybės nepažintąsias (bauginančias) puses (demonus). Toks jausmas, kad sapnuotoja jaučia, kad „demoniškų“ asmenybės pusių valdymas, dominavimas, kontrolė per baimę yra svarbios (svarbiausios?) asmenybės galios.

Tačiau iš sapno taip ir lieka neaišku, ar pavyko susituokti – t.y. integruoti savo demoniškąsias puses į savo asmenybę ir paversti jas pozityvia energija. Aišku tai, kad vidiniai demonai slepia didelius vidinius turtus (asmenybės, dvasingumo...), kurių sapnuotojai dar nepavyko išvaduoti, nors ir žino apie jų egzistavimą.

Žiūrint dar kitaip – jei sapnas apie santykį su religija, panašu, kad sapnuotoja gali jaustis galinga ir teisinga savo religinėmis vertybėmis ir tikinti, kad jomis gali įveikti tiek vidinius, tiek išorinius demonus. Tačiau. Bažnyčia, nori nenori, priklauso jiems – t.y. tiems negatyviems asmenybės aspektams, kurie negatyvūs tik dėl to, kad iki šiol nepažinti ir nepripažinti. Viena svarbiausių užduočių asmens augimui – atrasti, pažinti ir transformuoti negatyvias asmenybės puses ir galias į pozityvias, tik klausimas – kaip tai padaryti?

Ir dar. Velnio, Šėtono bažnyčia gali būti suprantama kaip opozicija, priešprieša visuotinai priimtinoms vertybėms ir normoms. Klausimas – ar sapne ji kalba apie tai, kad sapnuotoja priešinasi visuotinai priimtinoms normoms, ar ji pati jaučia grėsmę įprastoms vertybėms, kuriomis ir pati tiki bei gyvena?

Labai dėkui už įžvalgas.
Man jos labai padės. Nes savo sapną pats visada interpretuoji subjektyviai. Nes dažnai ir matai save taip, kaip nori matyti. Ir sapną dažnai gali sau išsiaiškinti taip kaip norėtųsi. Pastebėjimai iš šalies padeda įžvelgti kai kuriuos kitus aspektus. Juos būtent dėl subjektyvaus požiūrio gali praleisti nepastebėjęs.
Labiau reikės pasinagriėti (pasiknisti savyje).
Tuo labaiu, kad po šito sapno dar sekė eilė sapnų. Čia jau detaliai nepasakosiu, bet irgi labai įdomūs (skrendu, kylu arba kosmosas priartėja prie manęs, labai aiškiai viską galiu matyti, šviesa ryškėja ir atrodo va tuoj tuoj tuoj kažką suprasiu, suvoksiu. Kažką labai reikšmingo. Bet arba nusileidžiu ant žemės, arba užeina migla) Gal dar neatėjo laikas? Arba kasdienybė užgožia kažką man svarbaus ir dar esu nepasiruošusi to suprasti ir priimti?

Pasąmonė dažniausiai tokius sapnus pateikia, kai sapnuotoja yra pasirengusi priimti sapno žinią, tik, manau, reikia daug laiko ir kantrybės bandant atsekti, ką iš tikrųjų nori pasąmonė pasakyti. Dideliems dalykams suprasti reikia didelių pastangų ir daug laiko - ne vieno skrydžio ir ne vieno susitikimo su pasąmonės "gyventojais" Bet, panašu, esate teisingame savęs pažinimo kelyje...

Labai stiprus ir įdomus sapnas, tikra misterija

Man kilo tokios mintys
Esu kaip ir bažnyčioje, bet ne dievo, o velnio. Ruošiuosi tuoktis su pačiu demonų valdovu (gal Liuciferiu). Širdyje aš esu gera, tikinčioji, bet šiuo atveju turiu kažkokią misiją. Esu kaip ir infiltruota į demonų tarpą, kad kažką išsaugočiau ar tai sužinočiau užimdama aukštą postąjų tarpe ištekėdama už jų vyriausiojo.
O ar nebuvo taip, kad kada nors ir gyvenime taip nutiko: sudarėt kokį nors sandėrį? Ar nebuvo taip, kad paaukojot kažkokią savo asmenybės dalį vardan, jūsų pačios požiūriu, kilnesnio tikslo? Tarsi ši sapno dalis sakytų, kad vardan kažko jūs pasiryžusi iškęsti visai realius pavojus, tuo pačiu jusdama kaip ir apsaugą.
Jis mane įsimylėjęs ir suprantu, kad yra kaip sako "meilė akla" ir manęs nedemaskuos. Dėl to aš rami. Bet jis nuveda aprodyti savo valdas (gal tai pragaras). Sapne tai atrodo kaip kalėjimo valgykla su didžiuliais ilgais stalais. Prie jų prisėdę daugybė vyrų. Žinau kad jie visi demonai.
Ir čia aš saugi tik dėl to, kad esu su tuo savo "būsimu vyru" jų valdovu.
Kitaip man baigtųsi labai blogai. Jie gali mane iššifruoti.
Vėl įdomu tai, kad čia sapno autorė pasitiki ne kažkokiomis mistinėmis galiomis, o visai žemiškais dalykais- aistra, juslėmis, kurios užgožia sveiko proto balsą Mainais už tai, ką turi sapnuotoja kaip patraukli moteris, jai siūloma praktiškai viskas- visos valdos Vėlgi, sapnuotoja supranta, kad tie, kurie nėra pametę galvą dėl jos kaip moters, ją tuoj "išrištų". Čia man aiški nuoroda į seksualumą ne kaip į kūrybingumą, o kaip į galimybę manipuliuoti vardan savų tikslų.
bet aš einu į kažkokį kambarėlį (čia pačioje bažnyčioje). Ten sudėtos kažkokios vertybės kaip ir krikščionių bažnyčioje (kryžiai, auksiniai indai ir t.t.) jos yra demonų prisigrobtos. O tada suprantu, kad aš jas ir turiu išsaugoti, tik nežinau kaip jei sutiksim, kad kambarėlis simbolizuoja pačios vidų, tai ką reikštų tos vertybės jums pačiai? Gal gyvenime toks etapas, kad jums reikia apsaugoti, išsaugoti, pagaliau atsiimti, susigrąžinti pačiai sau prarastas dvasines vertybes? Gal kažkada buvo taip, kad dėl kokio vyro išsižadėjot savo vidinių vertybių? Gal primityvus vyriškumas taip privertė padaryti? Ir sapno autorei tarsi pasakoma, kad tos vertybės dar yra, jos neprarastos, tačiau jas reikia pasiimti atgal
tokie tat pamąstymai. Vistik simboliai rodo, kad čia kalba eina apie nekasdieniškus dalykus

Ačiū be rėmų
Dar labai įdomių minčių man apmąstymams.
Apie kai kuriuos jūsų pastebėjimus galiu pasakyti, kad anksčiau tai man net nešovė į galvą, bet dabar atrodo labai užvedantys ant kelio.

Dar atėjo tokių įdomių palyginimų į mano galvą
Šis jūsų sapnas man kažkaip priminė induistų mitus Tuose pasakojimuose, kuriuos aš skaitau ir kurie man patinka (kitokių ir neskaitau ) yra akcentuojama tai, kad vyriškos dievybės be moteriškų dievybių, tiksliau jų šakti, energijos, yra nepilnaverčiai. Jei kur kas nors nesusidoroja su demonais ar panašiais veikėjais, tai pasikviečiama Šakti ir ji visai paprastai susitvarko su tuo, kas vyrams yra neįveikiama. Juk ir budistai garbina nuožmias moteriškas dievybes. Čia man įdomu tai, kad sapno herojės šakti siekia ne koks gerietis dievas, o visiška priešingybė, tamsos atstovas, taip pat labai galingas. Ir galima įtarti, kad jis sapnuotojai už šitą galią pasiruošęs atiduoti viską. O pati sapnuotoja tikrai primena tas nuožmias dievybes, nuo kurių sprunka visos piktos esmės :Tada atrodo kad prisipildau kažkokių demoniškų galių. Imu didėti iki užpildau visą bažnyčią, darausi baisi ir imu kaip ir riaumoti (ar tai rėkti) ant visų. Bandau parodyti kad esu dar galingesnė už juos, ir galiu būti galinga jų karalienė. Taip įbauginu juos ir išskalaidau jų nepasitikėjimą.
Toliau man įdomu ir tai, kad sapne nėra aiškiai pasakoma, kad juntuvės, t.y. sandėris įvyko. Todėl drįsčiau tvirtinti, kad jis vistik neįvyko. Moteriška šakti tokia stipri, kad jai to paprasčiausiai nereikia. Ir įdomu tai, kad ji žino, ką reikia daryti, t.y. apginti tai, kas turi būti apginta, atsiimti tai, kas jai priklauso. Sapne nematyti abejojimų. Tiesiog turi būti taip, kaip turi būti- tam paprasčiausiai atėjo laikas. ir sapnuotoja jaučiasi tarsi turinti tam potencialą.
Dar. Tiesiog sapnavimas ne tik kad vaizdiniais, bet ir labai ryškiais jausmais.
Ką tai reikštų, kad sapne ryškūs jausmai? Drįsčiau tvirtinti, kad ne tik sapno simboliai, bet ir jausmai byloja, kad tai nėra paprastas sapnas. Čia matau kai ką daug giliau. Jūsų gyvenime šiuo metu turėtų būti stiprus momentas, galbūt jūsų viso šio gyvenimo centrinė ašis kada turi būti pasirinkta, gal kažkas padaryta, dėl ko sapnuotoja atėjo į šitą kūną
Dar retorinis klausimas-pasmalsavimas: kas turėtų vykti vidiniame moters gyvenime, kad sapnuojami tokie sapnai? Vėlgi, toliau pati parašėt, kad seka eilė kitų sapnų, kai tarsi tuoj tuoj kažką suvoksit. Atsiduokit srovei, pasitikėkit vyksmu, prašykit apsaugos ir jūs kada nors būsit pritrenkta atsivėrusio naujo, o gal pamiršto seno žinojimo jėga, grožiu. Ko jums ir linkiu
Ačiū, kad pasidalinot, man buvo labai įdomu

[QUOTE]Šis jūsų sapnas man kažkaip priminė induistų mitus
Niekada nieko panašaus neesu skaičiusi.
sapnuotoja tikrai primena tas nuožmias dievybes, nuo kurių sprunka visos piktos esmės
Ar tai blogos dievybės? Čia gal kokios mano blogosios savybės ar charakterio bruožai taip pasireiškia sapne
apginti tai, kas turi būti apginta, atsiimti tai, kas jai priklauso
Įdomu dar tai , kad žinau jog tos vertybės ne man priklauso. Jos yra gėrio, isų kas yra gėris. Aš tik turiu padėti jas išsaugoti. Kad blogis jų neužvaldytų ir nepasinaudotų
turi būti pasirinkta, gal kažkas padaryta, dėl ko sapnuotoja atėjo į šitą kūną
Šitas klausimas man dažnai kyla. Gal dėl to ir sapnai tokie sapnuojasi?
Bet kol kas mano gyvenimas įprastas kaip milijonų kitų paprastų žmonių.

Ne, tai ne blogosios Tiesiog čia gal kitoks požiūrio kampas. Ta pati dievybė gali būti motiniškai švelni ir rūpestinga, tačiau jei ji pamato, kad kažkas kėsinasi į jos kūdikį, ji gali sunaikinti visą pasaulį. Kitas mitas yra apie tai, kad , jei neklystu, deivė Parvatė pamačiusi, kad viskas krypsta į blogą pusę įsiuto ir norėjo sutrypti visą pasaulį, tačiau Šiva padėjo kūdikį po jos kojom ir taip ją sustabdė Tiesiog gražūs pasakojimai, persunkti išmintimi, bent jau man taip atrodo

Tai taip juk ir yra, niekas juk nekyla iš mūsų, o tik per mus Tiek gėris, tiek blogis gali būti išreiškiamas tik per gyvą esmę, kitaip turbūt ne Tos sąvokos, mano manymu, nėra kažkas apčiuopiamo

Jei kyla klausimai, tai natūralu, kad ateina atsakymai kad ir tokiu būdu... Tokio sapno, manau, pavydėtų ne vienas jogas

Kodel taip sakoma, kad sapnai nesipildo pirmadieni?