QUOTE(Tėtsi @ 2010 07 28, 16:32)
O aš supratau kad būvo
Žinoma jums nepavydžiu,bet esu moteris,todėl negaliu teigti kad atleisčiau vyrui jeigu "zastukala" jį su kita
O jus nejaugi iš karto pultum savo žmonai į gleby jeigu pamatytu vaizdelį kaip jūsų žmona? Manau reikia išlaukti kol žmona kiek nusiramins,o dėl žmonos mamos negaliu kaltinti ją,juk jį nori tik gero savo dukrai,bet uošvienės įsikišimas pagal jūsų paskojima ištiesu yra nenormalus
Nusiraminkit,jeigu nieko nebuvo ir žmona jus myli atleis,bet ne taip greitai kaip norit
As suprantu, kad reikia laiko, bet ta situacija kuri yra dabar mane veda i nevilti. Niekada negalvojau apie pasitraukima is gyvenimo, o dabar kartais tokios mintys uzeina, nes negaliu susitaikyti su ta mintimi, kad galiu prarasti seima (pfu, pfu,pfu). Be galo juos myliu. Zinau, kad padariau klaida, bet sventu, neklystanciu ir nenuodemingu zmoniu nera, vienaip ar kitaip mes esam nusideje. Labai veikia tai, kad neturiu kur ir uz ka gyventi, neturiu kaip pasigaminti normalaus maisto, normaliai issimiegoti. Dienai skaiciuoju litus kiek galiu isleisti ir pan. Nezinau, ka daryti, kad butu lengviau. Noriu pakalbeti su zmona, bet namo neisileidzia, telefonu nekalba, o as tiek daug turiu jai pasakyti. Supratau, kad jokia kita mergina, moteris neatstos mylimo zmogaus. Padariau sia klaida nes moteris su kuria buvau leidosi buti su ja nors zinojo, kad esu vedes, o as kvailas pasidaviau tam. O dabar baigiu save gyva suesti, kad nesu kartu su seima. Nuolatos kamuoja kazkokia panika, kas bus jeigu bus. Jauciu, kad esu depresineje busenoje. Bijau, kad nebuciau per silpnas atlaikyti tai. As labai noriu namo.
Bet kiekvienas žmogus ieško išeities kaip jis moka ir sugeba,manau jeigu jis nori nors tokiu budu kaip nors sugražinti žmona tegul bando,kodėl ne? 
