Šių žaisliukų istorija tai žiauri...

Eina pažįstamas toks pijokėlis, Su šventėm, su šventėm viens kitam pasisakėm, sakau, eglutę jau pasipuošęs, sako nea kam man ji reikalinga, tai sakau nei žaisliukų matyt neturi, sako tuuuriu ten visokiu ir su "pricepukais".... Aš jau suklusau, sakau, o aš renku žaisliukus, sako einam atiduosiu, sakau eik pirmas bijau aš tavęs, nu toks pobaisis jis, sako ką aš tau padarysiu, kam man tu reikalinga, ir žiūri taip kreivai, sakau, ką aš žinau, vilioji čia kaip mažą vaiką su saldainiais, sako einam einam duosiu, tai taip su baime per atstumą pasiruošus startui, iki jo namų nuėjau tai į verandėlę tokią vieną koją lauke laikydama įslinkau, užsikerėplino ant spintos nuėmė ir atidavė.. Paskui net nepatogu pasidarė kad taip kalbėjau...