Gražūs Lietuvos miesteliai

man vis buvo idomu ko reik paklausti kad zmones pabegtu

siaip kai nuvaziuojam kur giliai i Lietuvos mazus miestelius, tai zmones tikrai zymiai nuosirdesni. Ir tikrai tada tiek geros energijos pasisemi kad ir uzejes i parduotuve kokio sokoladuko ar pan nusipirkti. Kazkaip atrodo tie zmones nesibaido zmoniu, yra atviresni.

Jums pasiseke kad radot sau miela miestuka salia Vilniaus

flight
sutinku su tamsta, kad visa tai yra mieste... Bet parodykite žmogų, vienu metu klūpanti keliose bažnyčiose
Jei Jūsų gyvenimo stilius reikalauja tos visos išvardintos visumos, Jūs ir renkatės urbanizacijos kelią. Jei žmogui reikia ramybės, gryno oro ir savo medžio, o ne kaimyno už sienos, jis rinksis kitą gyvenamą vietą...
sena pažįstama pasirinko tai, kas jai yra geriausia. Salininkus gerai žinau, nes ten turėjome sodą, ten teko dirbti. Miestelis kaip miestelis. Yra tai ko reikia, o Vilnius (su daug bažnyčių ir ivairių būrelių ) pašonėje.
Asmeniškai mums net ir mažas miestelis buvo "per daug" ir palikę Vilnių išsikėlėmė į sodybą...
Temos autorė irgi pasirinko, tai kas jai priimtinamiausia ir nepulsiu jai įrodinėti, kad sodyba yra geriau už mažą miestelį. Turbūt ji priimdama tokį sprendimą ne vieną kartą svėrė "už ir prieš".
Taip, kad... kiekvienas renkasi pagal save.
Į Jūsų paskutinį klausimą Ką galėtų pasiūlyti mažutis miestukas? reikėtų atsakyti vienu žodžiu - ramybę...
P.S. Tenka skraidyti lėktuvais, bet dėl to nesikeliu gyventi arti oro uosto

ramybė atrandama pirmiausiai širdyje
Gyvenam nuosavam name, kaimyno už sienos neturim, medis kieme auga Ir, tuo pačiu, turim pasirinkimą - kur eiti, su kuo bendrauti, ką keisti, jei nepatinka ar netinka.

Atidela - ne, kaip pirmokui, tikrai ne per daug, leidžiu vaiką tik ten, kur jis noriai, su entuziazmu eina, sakau - tavo paisrinkimas, nenori - atsisakom , o jis - noriu, noriu ! . Jei lankys šokius ir pasirodys per daug , nuimsim treniruotes Jei nepatiks šokiai - važinės į baseiną. Ir t.t., ir t.t. Gryno oro ir gamtos turim pavažiavę 15 min nuo savo namų - ir ežeriuką, ir pušyną, o ir šalia namų yra kur pvz., dabar su rogėm, slidėm pačiuožti, aplink miškeliai...

Jei kažkam neaktualu nei kultūros renginiai, nei kokybiškos gydymo įstaigos šalia, nei vaikų ugdymas ir lavinimas, nei galimybė turėti daugiau nei vieną vienintelį variantą visaem kame, ir rūpi tik gamta bei tyla - na, tai irgi pasirinkimas...

Atidela, dar noriu priminti, kad Jūsų pasirinkimas pakeisti gyvenamą vietą į mažesnį miestelį visados turės vieną minusą. Dauguma miestiečių Jus laikys antrarūšiais: neišsilavinusiais, nelankančius teatrų, Jūsų vaikai bus neišsiugdę ir t.t..... na, vienu žodžiu būsite "kaimiečiai". Ne vieną kartą su tuo esu susiduręs, bet niekad nesileidžiu į ginčus... Teks ir Jums to išmokti. Manau, kad tuo greitai įsitikinsite
O ieškodami malonaus miestelio nebandėte paieškoti per savivaldybės tinklalapį. Ten turėtų būti bendruomenių sąrašas. Jei miestelyje yra bendruomenė, tai jau daug ką sakanti informacija. Čia toks mano pamąstymas...

mes irgi svarstome toki varianta, kad jeigu nerasim mazo miestuko prie dusios, tai kelsimes i sodyba vienkiemyje.
aisku, vienkiemis labai zavi vaizdais, bet tikriausiai dar labiau apsunkina vazinejimus ir pan.
idealiausias variantas manau butu koks km iki miestuko ir dar kad didelis miestas irgi netolies butu


na, labai saunus jusu pirmokas
ir puiku kad galejote ipirkti nama mieste


isivaizduoju.. nors noreciau tiketi, kad cia taip buvo anksciau, o dabar jauni zmones pradeda maisytis po visa Lietuva. ir manau kad isislavine zmones nelaikys musu visiskais tundromis, kad isvaziavome is Vilniaus. gi cia ne pasaulio bamba.

mano vyras kaip tik irgi sako, kad jeigu turi www tai jau didelis zenklas bet zymiai daugiau yra ispirktu domenu negu padarytu svetainiu ir siaip.. manau mazuose miestukuose zmones daugiau bendrauja gyvai, tai jiems ten skelbtis naujienas internete ne toks didelis poreikis..
nors gal isties uztenka, kad butu pamineta kad bendruomene yra.

Labai gaila, kad turit tokį kompleksą. Išsilavinusių, protingų, įdomių žmonių niekada nelaikyčiau antrarūšiais, nepriklausomai nuo to, kur jie gyventų, tegul ir palapinėje miške

Savo pasisakymu bandžiau išprovokuoti klausimą, "ar tikrai man ir mano vaikams viso to nereikės" gyvenant mažame miestelyje. Jei ne - puiku, pirmyn

Dar apie vaikus - aišku, kelių mėnesių kūdikiui vienodai, kur jis guli vežimėlyje, bet didesniam jau reikia veiklos, užimtumo. Ir gal geriau, jei jis po pamokų neitų su "chebra" išbandyti alkoholio ,narkotikų ar sekso, nes "mano kaime daugiau nėr ką veikt", o lėktų į būrelio užsiėmimą, kino teatrą ar sporto klubą...

Atidela Aš net norėjau irgi pasiūlyti sodybą šalia miestelio, bet pati parašėte..
Miesteliuose ir kaimuose tikrai yra daug išsilavinusių ir intelektualių žmonių. Tokios bendruomenės privalumas - jie vieni kitus pažįsta kaip giminės. Tarp jų santykiai tikrai artimesni, nei tarp sporto klube susipažinusių...
Prašėte miestelių foto. Niekas neįdėjo, o kadangi tokių foto ir aš neturiu, įmesiu keletą mūsų kaimo gyvenimo "ištraukų"...

Jaunojo skulptoriaus stovykla...


Vienas iš susitikimų...


Muziejaus atidarymas...


Svečiuose Kauno dramos teatras su "Amerika pirtyje" per Jonines...


...tiesiog kaimo kapinaitės...


Ir dėl miestiečių požiūrio esate teisi visu 100%. Dar nebuvo nė vieno išsilavinusio miestiečio, kuris i kaimą žiūrėtų, kaip sakote - "tundrą". Atseit - "Jūs nieko neturite, o mes viską turime" Tokie niekad nepabrėž, kad - "aš iš miesto". Labai gerai sena pazistama užsiminė, kad mes, mažų miestelių ir kaimų gyventojai turime dar daugiau..., mes turime šiltus santykius tarp žmonių, mes padedame vieni kitiems, mes SVEIKINAMES susitikę...
Labai tikiuosi, jog Jūsų svajonės išsipildys

Gladijau, kaip supratau, gyvenat sodyboje vienkiemyje. Man smalsu - kaip sprendžiat vaikų darželio/mokyklos klausimą. Kaip sekasi žiemą važinėt nevalytais keliais, ar neužklimpstat? Ką darot, jei mašina sugenda? Ką darot, kai prireikia skubios medicinos pagalbos? Ar jūsų vaikas (vaikai) turi draugų žaisti kieme namuose? Ar jie gali pasikviesti draugų į svečius? kaip randat auklę, jei norit tik dviese kur nors išeiti pasibūti? Jei jūsų žmona turi valandžiukę laisvo laiko vakare ir nori išlkėt į kavinę paplepėti su drauge - ar yra tokia galimybė?
Kaip sprendžiat saugumo klausimą, kai išvykstate iš namų - ar įmanomas prisijungimas prie apsuagos tarnybų, jei tiap, per kiek laiko jie atvažiuoja ?

P.s. Atidela, nors negyvenu bIrštone, bet įmetu foto - gal susigundysit



O čia - taip šiandien atrodė kelias Vilniuje, netoli mūsų namučių, 10 min mašina iki centro:

Atidela
Namuose diskutavome kas įtakoja kokybišką gyvenimą mažuose miesteliuose. Apart pačių gyventojų didelę įtaką turi seniūnas ir kunigas. Vertėtų pasidomėti tuo.
flight
Visos problemos yra išsprenžiamos... Jei atsakant į klausimus paeiliui, tai būtų panašiai taip... kelius valydavo pastoviai (tik šiemet rečiau - "krizė" ), tačiau esame prisitaikę ir gelbėja visureigis ir sniego valytuvas kiemui nuvalyt (kurio mieste nereikia), kai mašina sugenda (tfu tfu labai retai taip būna ) ja užsiima servisas, o tuo tarpu gelbėja kaimynas su savo visureigiu, medicininės skubios pagalbos kaip ir nereikėjo, tačiau pas kaimo bobutes ji atvažiuoja gan operatyviai ir gana dažnai. Apie vaikus kalba pakryptų ta linkme, kad jie studentai , tačiau... kaimo vaikus vežioja "geltonieji autobusiukai" (stotelė už kilometro) - mokykla pasiekiama. Mūsiškis lankė šachmatų treniruotes ir su varžybomis apvažinėjo pusė pasaulio. Draugų vaikai turi kaip ir visur.., seniau susisiekimo priemonė buvo kojos arba dviračiai, dabar - automobiliai. Susirenka, išsikurena pirtį, maudosi upėje, veda įvairias diskusijas prie laužo, groja gitara ir kepa šašlykus ir t.t. ir t.t. Klausimą apie auklę praleiskime jos nereikia ir nereikėjo Tačiau esame su šeima nemažai keliavę ir namų nepalikdavome vienų. Pabūdavo tai kažkas iš tėvų, tai pusbrolis "atostogaudavo" mūsų namuose Iki kavinės automobiliu trigubai daugiau, nei jums iki centro, lygiai pusvalandis. Beje ir iki miesto tiek. Ir net prie apsaugos tarnybos esame prisijungę. Tačiau, manau, kad be reikalo, nes namai niekad nebūna vieni ir jų paslaugos niekados nereikėjo. Atvažiavimo laikas sutartyje įrašytas 14 min. Nežinau, ar per tiek atvažiuotų žiemą (abejoju) bet prieš surašant sutartį patys išbandė - pavyko. Manau ir mieste žiemą ilgiau važiuotų. Nors mano asmenis rekordas iki miesto centro 20.
Taip, kad mus-kaimiečius ir jus-miestiečius skiria: atstumas ir laikas iki miesto centro, mes negalime prisijungti prie miesto komunikacijų (bet ir mokėti nereikia ), laisvė !!!!, kai gali rėkti vidurį nakties ir niekam neužkliūsi. (Prisiminiau atvejį, kai kažką šventėm ir draugo žmona pasiūlė pasinaudoti proga (jie iš miesto) ir suorganizuoti rėkimo varžybas ) Linksma buvo !!! Mes galime nors ir nuogi išeiti iš kambario ir maudytis upėje... Mes susirenkame į kaimo susitikimus, organizuojame ivairias parodas, mus aplanko įvairūs svečiai prededant užsieniečiais, politikais (taip taip, būna ir tokių ) ir baigiant menininkais, teatrais ar tiesiog draugais... Taip, mes nevaikštome kiekvieną dieną į prekybos centrus, bet išmokome apsipirkti didesnias kiekias, o būtiniausių produktų atveža autoparduotuvė, o reikalui esant skolinames vieni iš kitų... Mes negalime prisijungti prie kabelinių televizijų, bet savo namus apkabinėjame bjauriomis lėkštėmis. Už interento paslaugas mokame daugiau ir jis vos gyvas, o pradedant trūkinėti mobiliam ryšiui, bėgame laiptais į antrą aukštą...
Taip, prisitaikyti prie to "didesnio atstumo iki miesto centro" reikia... Bet mes prisitaikome. Ir mūsų, mažų miestelių ir kaimo gyventojų kokybė nenukenčia. Mūsų gyvenimo kokybė tik pagerėjo, nes išsikėlę iš miesto į kaimą mes ne praradome, bet atradome daug ko naujo, kur didžiausias atradimas šilti santykiai ir įtampos nebuvimas. Mes esame "demokratiškesni" ir niekad nepasišaipome iš miesto žmonių, ko patys sulaukiame. Mes leidžiame rinktis kiekvienam pagal jų norus ir neperšame savo nuomonės. Mes gyvename pilnavertį gyvenimą.
Patikėkite manim, nes mes patys buvę vilniečiai, kur už lango irgi buvo miškas, ir iki Nėries keletas minučių kelio...
Jūs gyvenate ten, kur Jums geriau, mes gyvename ten, kur geriau mums...
Papildyta:
Kol rašiau šią "gromatą" žmona užmiršo paskambinti autoparduotuvei ir pasakyti, jog užsuktų į mūsų kiemą. Bet kaimynas pamatė, kad "lapkė" (taip vadinama pas mus autoparduotuvė - nuo žodžių junginio "авто-лавка") nesuka į mūsų keliuką, pats nupirko ir atnešė į namus...
Va dar vienas įrodymas, kad mums ČIA gerai

Gladijau, nu kaip uzpavidejau Gaila kol kas tik pasvajoti galiu apie toki gyvenima

Gladijau,užpavydėjau jūsų drąsos,ryžto.Aš tokia nesu.Dar dar vasarą galime važinėti darban iš sodybos kasdien,bet jau žiemą,aukojamės dėl vaikų.Ir ko tik dėl jų nepdarai? Gerai,kai jūs nepririšti prie miesto darbų,gerai,kai išeina susitarti su vaikais.Pas mus kol kas daugiau gaunasi žiemą minusų nei pliusų. Ir mūsų vaikai įpratę jau prie miesto patogumų,nei minčių nėra pas juos žiemą gyventi užmiestyje. O vienus vėl palikti nelabai išeina.

Tada viskas aišku ir suprantama
Pati esu iš tų, kurie profesiniais reikalais lankosi miestuose ir mažuose meisteliuose. jaučiasi skirtumas - miestuose žmonės persisotinę įvairiausiais renginiais, todėl jiems sunku įtikti, reikia pastoviai kurti vis naują intrigą, dar įdomiau, dar daugiau, dar, dar...Jie labai reiklūs ir labai kritiški, keliantys kartelę iki neįmanomybės, verčiantys temptis...Tuo tarpu mažo meistelio publika - nuoširdi, "nesugadinta" renginių gausos, žmonės su ašaromis akyse ploja atsistoję - tai visados kažkaip paliečia, ilgam, tada galvoji - va, dėl TOKIOS publikos mes tai ir darom.
Kita vertus, man neretai atrodo, kad mažo meistelio gyventojai nelabai turi pasirinkimo dėl renginių, kultūros - kas atvažiuoja, ten ir eina, be atrankos, be asmeninių prioritetų, simpatijų, antipatijų, poreikių...