Kaip pamiršti neištikimybę?

* Tai va. Gal ir pas ją tas suvokimas vėliau ateis

** Tikrai taip. Kai šalia esantis žmogus, pasidaro savaime suprantamas, tai nebėra poreikio ir stengtis. O, ir ką čia stengsis tam, kurį jau pažįsti. Išeidami iš namų žmonės puošiasi, į veidrodį pasižiūri. Su bendradarbiais, ar šiaip kokiais nepažįstamaisiais vaiposi, flirtuoja ir tai taaaip smagu, taip giriasi tokiais bajeriais. O, kad visa tai smagu gali būti ir su savu žmogu, nesusimąsto. Ne. Nes, anas šone jau ir taip aišku: kur padėsi, ten ir rasi

Arba čia labai šiuolaikinis pasakymas: aš pats sau esu svarbiausias. Antras vaikai, jei tokie yra. Nu, o sutuoktinis, žmogus kurį kaip ir turėtum mylėti, tai jau Duok Dieve jam nors ant trečio laiptelio atsistoti, pagal svarbumą, jei šeimoje nėra kokio katino ar šuns O, paskui ir prasideda tos pačios paieškos: meilėėėės, dėmeeeeesio... nors gi yra žmogus šalia: mylėk, džiaukis.

*** Protingos jūsų mintys

Labai pritariu Iš savos ir svetimos patirčių įsitikinau, kad ieškojimai ko nepametus prasideda, kai žmogus nežino ko nori, kai tuštumą ar rutinos pilkumą tikimasi panaikinti nauju žmogumi ir spalvingais naujais jausmais. Smagu, kol nenukrenta rožiniai akinukai, po to paaiškėja, kad nuo savęs nepabėgsi...

Až kažką matyt netaip supratau.Nes rašėt nesiskirtumėt vėl,tai skirtumėtės..bet visumoj taigi čia ne jūsų sprendimas ir nuo jūsų jis visiškai nepriklausė. Žmogus nusprendė skirtis. Tai jo noras buvo.


Esu klausus vieno vyro,apie komplimentus žmonai. Sako o tai kam čia reikia? Gi jau užkariauta. Tai ir suprask mano, sumedžiojo ir nebeįdomu. Plius jau turbūt girdėjo visus makaronus ir pan

Isvada - nereikia sakyti komplimentu nuo pat pradziu

Yra ir kita pusė. Taip, žmonės stengiasi-rengiasi-pustosi kai eina "į žmones", taip, stengiasi dėl kitų, nes mato juos gal kartą per metus, o gal apskritai pirmą ir paskutinį kartą gyvenime.
O aš namuose noriu patogumo, jei noriu susivėlusi ir nesipraususi visą dieną vartytis lovoje, reiškia - noriu. Nereikalauju, kad maniškis "su šlipsu" nuolat lakstytų namuose, ir pati nesiruošiu vakarinėm sukniom dabintis. Jei norėčiau pastoviai aukštakulnių - nebūčiau kūrusi šeimos, šeimoje man reikia šlepečių ir chalato, o ne "špilkų". "Špilkos" tuomet, jei būčiau norėjusi kasmet kavalierių keisti, o ne vaikus auginti ir buitį tvarkytis. O mano vyras tegul svečiuose pasitempęs ir nebezdantis prie satlo sėdi, namuose man jis toks pat patrauklus, ir kai valgo koldūnus žiūrėdamas teliką ir orą gadindamas.

Prisicitavau be skaitydama postus, istryniau. Pameginsiu apbiendrinti.

Tiesa pasakius, mane neglumina nei pragmatiskas poziuris, nei Maar, nei dar koks ten. Na yra zmonems kuriem, matyt toks poziuris reikalingas, tam kad "isgyventu". Vieni ji pasirenka samoningai, kiti eina lengviausiu, o gal sunkiausiu, bet jiems suvokiamu budu. Vieni gilinasi i problemas, skaito knygas, lanko kursus, kiti gi laizosi savo zaizdas patys. Tol kol jiems pasirinktas metodas "veikia", tol jie nebus pasiruose ka savyje keisti, gilintis ir t.t.
Todel, protu juos suprantu, priimu ju pasirinkima, bet viduje pagalvoju, kad tai ne man.

Griztant prie to puoselejimo, aukojimosi, ir t.t.
Pastaruoju metu kuo daugiau mastau tuo tas puoselejimas ir prievoles ir t.t. man tampa atgrasus, kai jis nera savaime suprantamas, naturaliai istekantis. Mano vidiniam pasaulelyje tai tapatu su tuo paciu pragmatisku poziuriu, tik cia eina pragmatiskas pliuspunktu rinkimas.

Kodel manau, kad va tas neva karstligiksas puoselejimas yra ydingas.

Dauguma zmoniu galvoja, kad kai akmenys yra vandenyje juos nugludina vanduo. Tai va, si isvada klaidinga. Vanduo yra dekinga terpe gludintis, o gludinasi akmenys patys, trindamiesi vienas i kita. Siame procese esme- rezultato pagrindas yra, ne akmenu gludinimasis, o terpe kur tie akmenys gludinasi. Kai akmuo gludinasi ne toj terpej, tarkim ant zemes, gludinimosi rezultatas kitoks, astrus kampai lieka, gal ne tokie astrus, bet ne tokie nugludinti kaip vandenyje.

Prie ko as ta litanija parasiau. Atkreipkite demesi, va tos iskaudintos raso - as taip puoselejau musu santikius, tiek daug investavau ir t.t. O vyras mane isdave su kita...
Skaitant tokias mintis noriu pasakyti, jus gal ir dirbote, puoselejote labai daug, lakstete po namus su apatiniais, degete romatiskas zvakutes, viret vakarienes, bet jei nera tos "terpes" jusu vienpusis, dvipusis gludinimasis, nieko neduos. Cia taptu su akmenimis kuriuos gludina oras, kampai islieka... Taip ir su puoselejimu.

Pastovus, kaip panacejos tu pastangu akcentavimas, velgi, sudaro klaidinga stereotipa, privalai stengtis ir viskas turi iseiti. O kai neiseina, tuomet, kalti visi aplinkui, bet ne pats... Na juk pikta, jog tu stengeisi, darei o niekas neivertino, kai tai anot darancio privalejo pastebeti. Bet gi is esmes tas darantysis prieme sprendima, jis turi deramai priimti ir rezultata, nors jis ir skaudina... Bet juk jam zinovai pazadejo, jei puoselesi tu ir tavo sutuoktinis, viskas bus OK

Gavosi padrikai, bet gal...

nu jau tikrai prarandu viltį Ar tikrai, dviejų žmonių santykiuose, viskas tik apie chalatėlį sukasi? Ar, stengtis dėl kito žmogaus, ir yra tik: chalatėlį nusivilkti/apsivilkti?

Pazistu viena moteri, kurios vyras, kiekviena diena, reikia nereikia sako "as tave myliu", "tu pati graziausia" ir aibes kitu banalybiu. Isivaizduokite, ziuri futbolo reungtynes, ji kazko klausia, jis jos negridi, bet automatiskai - "as tave myliu". Jis skaito laikrasti, ji suplukusi atitempusi didziausias terbas is parduotuves, jis jai - tu pati graziausia. Ji nuvargusi atsikelia, vaikui pilva pucia, moteris visa nakti prie jo prabudejo. Vyras jai - "kas cia to grazi pabudo"...
Ta moteris sakosi, ji butu laimingiausia, kad jis ja na...ui pasiustu, nuosirdziau butu.
Ir pasakykite tam vyrui, kad jis nepuoseleja tu santikiu... Jis nuosirdziai tiki, kad yra geras vyras.

Kam tie kraštutinumai, nori ir voliojiesi lovoj. Faktas,kad frotinė pižama patogu, bet reikia ir nėrinių.Ypač jeigu jie buvo. Po namus galima lakstyti su chalatu, gi miela. Tik kaip sakau, žmonės buvo vienoki..o paskui ta pati burbanti moteris su taukuota maike ir susivelus. Kuri tampa kokia buvo,tik tada kai eina kazkur Ne apie makiaza ir spilkas kalbam.Manau supratot gi Kaip ir kava i lova,geles ir pan baigiasi. Esmė gi ne pudroje ir pozoje ;)Nors pastaroji turbūt net svarbesnė, nes vyras mielai pasivoliotų visą dieną lovoje-kartu.
Del bezdejimo nesutinku ir neustiksiu



Dar reiktų pabrėžti, kad nebūtinai vyrui riekėjo tokio "aš stengiausi", "aš save atidaviau", "namus tavrkiau".
Kitos mintys

pati žinai, kad ne. Tie visi chalatai ir bigudžiai yra paskutinėje vietoje. Niekas namų nepalieka, jei juose jauku, miela ir patogu. Tiesiog, kai kurie mėgsta sužaisti šita korta, kad "va, tu apsileidai" ir pan. Aišku, būna visko, bet nelabai įsivaizduoju, kas turima galvoje "nebesako komplimentų" - aišku, kad nebesako, komplimentai juk flirtui skirti arba "pasipadlyzinimui". Normalioje šeimoje tai būna tiesiog pagyrimas, kad "kokia skani vakarienė buvo", arba "kokį gerą filmą išrinkai" - t.y. jei ką nors gerai padarai, sulauki pagyrimo, o ne tai, kad komplimentus sakai "ak, kokia protinga, ak, kokia graži", ir kam tie makaronai?

Jukiuosi sau smagiai Jūs nesupraskit visko pažodžiui.
Tai skani vakarienė, pagirti kaip pasipuošus tarkim kažkokia proga, gal apskritai gražius žodžius sakyti. Tai ir yra komplimentai . Keista būtų, po 10m santuokos girdėti"aš tau žvaigždes nuskinsiu, šiandien" Nors nuo tokių žodžių ir šiaip mane nupurto, tai geriau tada tyla
Va, moonte aprašė atvejį, na juokinga, gi visur balansas turi būt.
Viena, čia pati skaniausia kiaušinienė, ir kaip elegantiškai pomidoras su duona padėtas Ir kita pasakyti buvo labai skanu. Trečia, kur maistas? Ėsta padarei?Tavo darbas /pareiga čia
Nors ir tai, tai turbūt geriau nei visiška tyla