Autistukai

Va tai aš turiu omenį, parodyt nuotrauką ar nupieštą veiduką tai čia mažmožis, teorinės žinios kurias galima iškalt, bet visa kita man atrodo neįmanoma.

Va kad ir pvz, paskutinės Pou ir Viva la Vita diskusijos ( sory mergaitės už pvz.) Pou labai aiškiai demonstruoja empatiją (įsijaučia į visiškai svetimo vyro ir jo motinos vaidmenį ir bando rasti argumentų, kuriais galima būtų pateisinti jų elgesį, bando suprast kaip jie masto) tai mano manymu yra empatija kuri tikrai nekiekvienam duota ir tikrai neišugdoma

sveiki,
gal as cia busiu ne i tema, bet labai pergevinu del savo sunelio. Jam dabar 7 menesej, sio metu gulim vaiku raidos centre. Pas mus atsilieka raida, bet daugiau man neramu del akiu kontakto . Kazkaip jis keistaj ziuri, kontaktas ira bet jis labaj trumpas . Ir daugiau i sona, su zaislais nelabai zaidzia. Toks ispudis kad jie jam nebeiduomus, ir labaj neramus. Kaip daktaraj sako vaikas savam pasaulije givena . as suprantu kad tokiem mazylems dar anksti kazka diagnozuot, bet gal jus pasidalinsite, kokie buvo jusu vaikai iki metuku . nes maniskis tik 6 menesiu pradejo guguot . man idomu viskas, kada pradejo guguot, kada sedet, kada ropuot., kada pastebejot kad kazkas ne tajp. labaj prasau, nes turbut grejt pati ispruotesiu .

Sveikinu labai, labai, labai....
bet baig taip rašyti aš vos nekaskart apsižliumbiu, tu turi talentą pravirgdyti
Papildyta:

Mum tai darė tiesiosios žarnos echoskopiją kaip įdomiai čia jum, be tyrimų juk bala žino dėl ko gali kietėti
Papildyta:

Nesinervinkit labai, maniškis negugavo visai ir atsisakydavo kartoti, na pvz. - sakyk būūūū, tai jis tik rankytėm mano burną uždengdavo, sukdavosi į šalį ir verkdavo.
Bet nieko dabar jam 11m. kalba, skaito rašo, aišku prasčiau nei bendraamžiai, bet geriau nei nieko
Fizinė raida visada buvo laiku ir dabar nieko nesiskiria iš minios

Laba,

na, aš turbūt gerų žinių neatnešiu, bet geriau jau gauti blogų žinių ir imtis priemonių iškart, negu bandyti 'prastumti laiką' laukiant ir tikint, kad viskas gerai.
Mano vaikui autizmas ir būdamas kūdikis jis buvo labai nervingas, jokio akių kontakto nebuvo, nesidomėjo garsais, žaislais, ryškiais kūdikius dominančiais dalykais. Nusiraminti pas mamą jis negalėjo. Ilgai negalėjo sugriebti daiktų, tiesiog nesuvesdavo net rankų vienos su kita. Jo galvytės laikymo, apsivertimo ir atsisėdimo etapai vėlavo 1-2-3 mėn. Ropojimo etapą jis apskritai praleido. Negugavo. Sunkiai buvo prajuokinamas, bet pravirkdomas - labai lengvai. Taip pat ir nežindė. Buvo irzlus, nervingas, labai trukčiodavo rankutėm ir akių vokais kai miegodavo. Labai sunkiai užmigdavo. Buvo labai jautrus produktams, jam greit kietėdavo viduriukai.
Tai va, toks jis buvo kūdikis. Čia papasakojau vien tik apie fizinę raidą, su suvokimu ir t.t. čia nieko bendra, kalbėjau tik grynai apie pirmuosius jo metus

Kiek daug vaiku turi bedu del tustinimosi Su Motiejum vargstam nuo antrojo jo menesio: iki 6 men. nuolat gere Duphalac, veliau jau su maistu bandem tvarkyti. Kietiejima lyg ir issprendem maisto pagalba, bet prasidejo kitos bedos - skrandis nevirskina maisto. Tenka gerti fermentus ir gerasias bakterijas, tada pora savaiciu ramu, o po to ir vel viskas is naujo. Iki 9 menesiu lankydavomes perdiodiskai pas gastroenterologe, bet nei ji tyrimu dare, nei dar ka nors. Pilva paspaudydavo ir tiek. Pediatras uzsimine, jog kai sunus pasveiks, reikes imtis sio bedos, nes organizmas gali priprasti prie nuolat gaunamu fermentu ir nustos gamintis naturaliai. Gimineje apstu negaluojanciu del siu bedu, tai turbut cia gali buti kaltas paveldejimas. Zodziu, reikes vel keliauti pas gydytojus, tik sikart reikalauti, kad darytu tyrimus.

Lenusikai , mano sunus turi kalbos sutrikima. Kad kazkas ne taip, supratau, kai jam buvo mazdaug 9 menesiai. Niekaip negalejau jo ismokyti parodyti atia ar ploti katuciu. Pyko vaikas baisiausiai, nes nesuvoke ko as is jo noriu. Daugiau nerimo niekas nekele iki metuku, nes vaikas vystesi normaliai. Pagal jusu aprasyma galiu izvelgti nerima kelianciu dalyku, bet jusu vaikutis dar labai mazas, todel nusiminti ir panikuoti nereikia. Esat raidos centre, specialistai cia geri, duos daug patarimu ir rekomendaciju, nukreips jus tinkama linkme.

Mano sūnui - dveji su trupučiu, diagnozės jo nežinau, autizmas arba mišrus raidos sutrikimas. Nerimą keliančių dalykų pastebėjau seniai: kai buvo vos ketverių mėnesių, nebepatiko, kai imdavau jį ant rankų, stumdavosi. Akių kontaktas buvo, tačiau labai nemėgdavo ir lig šiol nemėgsta žiūrėti į nepažįstamus žmones. Žaislai vaikui buvo ir tebėra įdomūs. Raida buvo normali, tačiau negugavo iš viso, pradėjo kalbėti trumpais žodelyčiaus, kai buvo septynių mėnesių: sakė papa (pupa), pepe (lempa), opapa. Tačiau iki metų nustojo kalbėti ir visiškai nutilo, dabar po truputį vėl kažką pradeda, bet šiaip nenori kalbėti.
Siūlau neišprotėti, specialistai tikrai patars, ką daryti ir ko tikėtis. Tiesiog kuo anksčiau pastebimi raidos sutrikimai, tuo geriau.

Gal dar kartais spesit padaryt memenelio (nepamenu kaip vadinasi ta vieta ant galvos, kur turi apie pusmeti uzaugti kudikiui) echoskopija. Jei dar ta vieta neuzaugo.
Arba gal yra kokie kitokie galvos tyrimai. Gal Grybo gatveje. Paklauskit gydytoju. Jei ras kokiu pokyciu tai siulyciau PATIEMS imtis kokiu nors priemoniu, gal terapiju. Nes seimos gydytojai (o ir kiti) dazniausiai problemu nemato.
Siaip jei nustato labai jaunam amziuje, tai labai didele tikimybe atstatyti vaika.
Pabandykit gal pradziai azototerapijas. Tik nezinau ar tokiems maziems daro...(cia privaciose firmose).
O siaip tai kai sumazes salciai iki -5-6 C tai neskit vaika 2 kart per diena i lauka miegot.
Cia pasiskaitymui: http://www.emedicina...id=5041&lang=lt

Ar buvo kokiu gimdymo traumu, hipoksiju, viksreles aplink kakla apsiviniojusi ar kas dar?

Maniskis gime su hipoksija. Pati pirma menesi jau buvo susidomejes ciulptuku: ji paimdavo i burna ir isspajudavo, taip zaide. Buvo "rades" savo rankytes, jas apziuredavo. Ciulpe kruti silpnai. Tai dalinai del to, dalinai del mokslu vakare as ji karta maitinau pati o po to nutraukdavau i buteliuka savo piena, tai kas antra karta gaudavo nutraukta iki 4 menesiu. 4 menesiu vyrui byteliukas pasirode patogesniu ir nuo kruties jis atsisake. Labai daznai atpilinejo. Nors atvirai pasakius mes ji "kimsom", nes mazius gan silpnokai trauke is kruties ir mazokai svorio priagdavo. Nuo puses metu, kad geriau valgytu rodem cirkus (cia jau mociutes iniciatyva pradejom). Tai vienas zmogus maitino, kitas cirkus rode. Taip ir rodem gal iki kokiu 3-4 metu, tik "numeriai" buvo kuo toliau, tuo labiau sudetingesni. Puses metu padare memenelio tyrimus. Rado keleta cistu. Pasake, kad motorika veluos 1-3 menesius. Motorika ir velavo. Dar metu vaikas pats nesedejo (sodinom su atrama; gydytojai pasake, kad nugaros raumenys silpni), bet superaktyviai vartesi. Vaikscioti pradejo su pagalba 1,4 metu, savarankiskai 1,7 ir tai ne labai kokybiskai. Nors is tiesu prie to vaiksciojimo "prisidejo" ploksciapediskumo problemos (tai pirkom spec. padus i avaline, apie 4-5 metus ploksciapadiskumas isnyko).
Gugavo ir pan. pagal normas berods.
Praeidavo nuo 4 menesiu keleta kartu per metus gimnastikos-masazu kursus Isamdem privaciai). Darem masazus iki 4 metu kelis kartus per metus, po to karta per metus. Stambioji motorika gerokai atsistate, bet ne 100 proc. Smulkioji grybauja dar ir dabar nemazai, bet po truputi atsistato.
Del zvilgsnio tai nelabai as pamenu (jis kiek zvairuoja viena akyte, bet nelabai matosi). Nelabai mes kreipem i ta zvilgsni demesi, kol vaikui autizmo nenustate. Tai is tiesu, i akis jis dar 5 metu neziurejo. Dabar jau fiksuoja zvilgsni ir gali jau gal 10 cesuknziu i akis ziuret, anksciau to nebuvo.
Siaip tai vaikas apie 1,5- 2 metus buvo kaip ufonautas. Iseini i lauka, o jis ne po kojom, o i dangu kazkur ziuri, ten kazka rodo. Tai po kojom ir iki siol nelabai prisivargina ziuret.

Dar pamirsau pasakyt: iki 6 metu ji nedomino jokie gyvunai lauke: nei sunys, nei kates ar pauksciai. Ziurejo kaip i tuscia vieta. Uz tat nuo metu labai domejosi visais kietais daiktais ir technika. Is pradziu lengvosiom masinom lauke. Diedukas pas mus prie mechanikos, tai ismokino visu masinu daliu pavadinimus. Lauke mazius daznai apeidavo svetimas masinas (dar "apvalydavo" jas berodydamas) as vardinau tas dalis ir jis rode ant masnos. Veliau domejosi visa buitine technika namie: sildytuva stumde budamas 2 metu (net sienas bande stumdyt), skalbimo masina nuo 2 iki dabar ji domina. Po truputi, po truputi prisikase iki VISOS butines technikos. Maziukas (gal 3-4,5 metu) stumde baldus, buvo telika nuvertes nuo spintutes ir komoda (be pasekmiu aciu D). Tai teko visus baldus prie sienu prisukti, o kompa prie stalo. Dabar tai jau nestumdo, tai kompa atsukom. Buvo dar mazesniam periodas, kai duris varte-atidarinejo-uzdarinejo, klozeto vandeni nuleidinejo (jau praejo jam).
Dar ka pastebejom nuo mazens, kad nieko i burna neeme. Visiskai NIEKO. Tai pliusas buvo tik tas, kad nuo 2 metu jau davem jam zaisti su radio valdomom masinelem ir tom masinelem, kur buvo vaikams nuo 3 metu su smulkiom (alia) detalem. Bet tos masineles labai daznai i siena skrido. Tad ko ne kas menesi teko po nauja pirkti.

Nuo 4 metu savarankiskai stovi uz nugaros ir nuziurineja kompo klavisu kombinacijas, kur ka paspausti reikia. Si menesi jau prileidom ji savarankiskai jungti filmukus, su tikslu kad lavintu smulkiaja motorika (nes pats jis save jau seniai prileido kompa gadint ). Tai nors strelyte ir sokineja po visa ekrana, bet kai yra didelis noras paciam ijungti filmuka, tai vargais negalais tramdo savo hyperaktyvuma ir letai-letai ir pataiko ant kokio smulkaus langelio.

Va antras mano vaikas uzauga nepastebimai. Apie autistiuka taip nepasakysi. Jo iki dabar visiems ir visur PER DAUG. Nors pvz. darzelyje jis elgesi (palyginus su namais) kaip avinelis.

As nesupratau klausimo

MAno sunus isvis negugavo, akiu kontakto nebuvo nuo gimimo, pirmus 3 men beveik nemiegodavo, tekdavo nuolat zindyti arba supti vezime, kad neverktu, o miegodavo paprastai ir tik lauke. Ir tai neilgai. Namie numigdavo po 5-30 min tiek diena, tiek nakti, paskui tekdavo zindyti, kitaip istisai verkdavo. Kartais vazinejant lauke paleisdavo dudas (cia mazdaug iki 6 men amziaus), ir nenuramindavau niekaip - ciulptuko nepripazino, supimas ant ranku nepadedavo, tekdavo begte begti su vezimuku namo ir zindyti.
Ziauriai nemego rengtis, kiekvienas pervystymas, aprengimas, nurengimas pries/po lauko ar maudymo - nuolatinis ziaurus klyksmas.
Turejo problemu su tustinimusi nezinau iki kokio amziaus, kudikysteje tai tikrai, o veliau susitvarke, bet neprisimenu nuo kada.
Nuo mazens megdavo ziureti i viena taska, zvilgsnis budavo "tuscias" - net jei ziuredavo i zmogu, vistiek atrodydavo, kad jo nemato, ziuri kazkur kiaurai, lyg nematytu zmogaus ar daikto, i kuri nukreiptas zvilgsnis. Tas zvilgsnis visus labai stebino, bet kadangi ir tecio buvo panasus, nuraseme tai genams. Del genu neklydome, tik kad tai ligos pozymis, deja, nesove i galva, suzinojome ta labai negreit.
Dar vienas keistumas, krites i aki nuo mazens - visiskai nesidomejo kitais vaikais. Nerode jokio noro komunikuoti nei su vaikais, nei su suaugusiais. Iki tam tikro amziaus nesisypsodavo, bendraudamas su zmonemis, sypsodavosi tik vienas sau arba kokiam daiktui, su kuriuo zaisdavo. Zaislais nelabai domejosi, dazniau zaisdavo su puodais, skalbiniu segtukais, kitokiais daiktais. Is zaislu labai mego legiukus ir tokius is smulkiu detaliu zaidimus, kur budavo namai, medziai, gyvuliukai - juos reikedavo sustatyti zaidimo lauke. Kazkas panasaus i lego, tik su figurelem. Gyvuliams dideles meiles nerode, isskyrus kate. Kai maziukas budamas pamate laida "Baltojo katino svetaine" su tuo baltu katinu pradineje uzsklandoje, taip ir isimylejo. Gal nuo kokiu 4 metuku. Kalbeti nelabai mego, bet pasakyti "balta katyte" nebudavo sunku, apie ja kalbedavo labai mielai, ir mokejo pasakyti, kad nori tokios katytes. Kadangi buvo labai nervingas ir verksmingas, minti apie kates laikyma greit pasigavau ir padovanojau tokia 5-ojo gimtadienio proga. Kates myli iki siol, su sunimis susidraugavo kai pries 4 metus isigijome suniuka.

O dabar nusiramink, ir kaip mamytes sako - pasikliauk specialistais. Ir pasinaudok Sviesiosios patarimais Tavo vidine ramybe ir meile - pati pirmoji pagalba vaikuciui. Jokios priemones nebus pakankamai veiksmingos, jei negaus tos pirmos butinos pagalbos Sekmes

Čia jau taip taikliai pasakyta, kaip apie mano vaikus.
Jei būčiau leidėja, leisčiau Šviesiosios auksinių minčių knygelę