Ar verta laukti piršlybų ar gyventi 'susimetus'?

Pala. Jei jau čia tiek daug deklaruojama, kad sugyventiniai ir yra kaip šeima, tai būtų neteisinga užsiregistravusiųjų atžvilgiu

O ka cia interpretuoti? Santuoka zmones pareiskia kad sukure seima su visom ar beveik visom is to isplaukianciom pasekmem. Su ketinimu nugyventi gyvenima kartu ir uzauginti vaikus. kiek tuos ketinimus pavyks igyvendinti, kiek kiekvienas linkes ideti pastangu - sekantis klausimas. kai ketinimu nebeliko - issiskyre. elementaru.

Apie kokį jūs čia teisingumą? ar nukenčia kažkokie "užregistruotojų" interesai?

Man atrodo, kad santuoka šiais laikais yra ir turi būti ne dėl kažkieno akių ("ką žmonės pagalvos", "aš geresnės kokybės", "noriu būti iene"), o dėl pačių susituokusiųjų, konkrečiau - įregistruotas apsisprendimas su visa iš to išplaukiančia atsakomybe. Visuomenė turi stengtis atsakingiau rinktis partnerius, su kuriais planuojama šeima, gimdomi vaikai, ir siekti gyventi darniai ir užauginti bendrus vaikus kartu, o ne skyrium.
O ir moterys neturėtų taip lengvai pasiduoti vyrų spaudimui, nes na beveik tikiu, kad jeigu nesiperša, tai "ieško ar laukia geresnės".
Manau, jog svarbiausia visuomenei yra vaikai. Vaikai turi augti darnioje ir pilnoje šeimoje. Deja, santuokos institucija negarantuoja nei darnumo nei "bendro gyvenimo ligi mirties". Todėl gal reikėtų daugiau dėmesio skirti prevencijai, lytiškumui, atsakomybei ugdyti.

Ar mes tikrai priejome prie tokios nuomones? As kaip tik minejau, kad mano matyti pavyzdziai nebuvo niekur link - tiesiog patogi tarpine stotele. Ne "link", o "kol nera galutines stoteles"... aisku kad tai vienas is variantu - nesakau, kad taip buna visada ar daugumoje atveju, bet mano patirtis tokia.
ir ka reiskia "isvenge nesekmingos santuokos"? tai gal tos santuokos sudaryti nei neketino? o jei ketino, tai kokie to isvengimo pliusai? ta prasme kuo toks isvengimas skiriasi nuo santuokos nutraukimo? sutaupo kelis mokesciu litus, kuriuos kainuotu proceduru iforminimas?
vat tokiame kontekste man ir neaisku, kodel reikia deti lygybe tarp santuokos ir siaip gyvenimo kartu.

O Jūs suvokiate, kad Jūsų patirtis nėra kažkoks absoliutas? Esate Jūs ir yra KITI, taip pat turintys savas patirtis.


Atkreipkite dėmesį - kontekstas buvo be lygybės ženklo

na man rodos ta ir pasakiau praeitame poste - aisku kad tai vienas is variantu - nesakau, kad taip buna visada ar daugumoje atveju, bet mano patirtis tokia - ar as kur nors teigiau, kad mano patirtis yra vienintele ir negincijama, ir kad nera kitu variantu?? bet ar tu kitu situaciju buvimas kaip nors gali nuneigti mano patirti? ar apskritai cia negalima pasisakyti kitaip manantiems?

atkreipiu demesi i tai, kad buvau apkaltinta susidejusiu menkinimu ir visokiomis kitokiomis blogybemis, iskaitant naftalina , nes pasakiau, kad "man ir i galva neateitu sulyginti susituokusiu ir nesusituokusiu poru" - nekalbejau nei apie menkuma nei apie diduma kurios nors puses. taigi, dristu manyti, kad kazkoks to lygybes zenklo atspalvis sitame kontekste figuruoja, nes jo nepastatymas savaime buvo priimtas kaip karo kirvis.

Tie, kurie kalba jog "antspaudas pase nieko nekeičia" yra arba beviltiški naivuoliai, arba ne visiškai sąžiningi žmonės.
Jei du žmonės nutaria vesti bendrą ūkį, įgyti kartu turto ir gimdyti vaikus, tai jie turi žinoti, jog tik santuokos institutas įjungia tuos teisinius mechanizmus, kurie reguliuoja tarpusavio turtines teises. Jokios civilinės sutartys neprilygs tam, ką įstatymas garantuoja asmenims, esantiems santuokoje. Beje, CK numatytas civilinės santuokos (t.y. gyvenimo nesusituokus) reguliavimas, tačiau jis praktikoje neveikia, nes iki šiol nėra priimti normas įgyvendinantys teisės aktai.
Be visų kitų niuansų, apie kuriuos nesiplėsiu, yra ir toks itin svarbus dalykas, apie kurį jauni žmonės nepagalvoja (o be reikalo). Tai - tarpusavio turto paveldėjimas. Sugyventiniai neturi visiškai jokių paveldėjimo teisių į vienas kito turtą. Visko gyvenime atsitinka, ir jei jauna moteris buvo tik sugyventinė, gyveno savo "draugo" bute, ji neturės absoliučiai jokių teisių į jo turtą po jo mirties. Paveldės tik vaikai bendroje eilėje kartu su mirusio sugyventinio tėvais, broliais ir seserimis. Net jei turtas buvo įgytas bendraja daline nuosavybe, asmuo mirusio sugyventinio dalies nepaveldi. Tada telieka ilgas ir beviltiškas teisminis tąsymasis su visiškai miglota perspektyva.

Taigi, mano patarimas vsiems, nenorintiems štampo - pasirašykite pas notarą bendrą testamentą, kuriuo nustatykite, kokie turėtų būti bendrai užgyventi turto patvarkymai vieno iš sugyventinių mirties atveju.
Taip pat, perkant nekilnojamąjį turta neregistruokite jo vieno iš sugyventinių vardu - tik abiejų, per pusę. Taip bus minimaliai apsaugotos moters turtinės teisės jei visgi bus nuspręsta išsivaikščioti ar, kaip minėjau, sugyventinio mirties atveju.

Žodžiu, jaunosios merginos, nebūkit naivios romantikės, galvojančios, kad santuokos štampas yra nereikšminga detalė. Ji labai reikšminga, jei nenorite likti prie suskilusios geldos su pora mažų vaikų

Na va, viskas teisingai, korekt ir be painumo Smaugliaus surašyta

Nors ir nesu teisininkė, bet kiek anksčiau surašiau tuos pačius kertinius taškus. O iš esmės, sugyventinė, jei ji ne pėsčia ir su galva, rūpinsis kiekvienu turtiniu momentu. Visas romantikas ir meiles palikus šone. Be nekilnojamojo turto yra ir kitas turtas, kuris lygiai taip pat priklauso abiems gyvenantiems poroje, bet sugyventiniams sudėtingiau tai įrodyti arba praktiškai neįmanoma. Žinoma, jei gyvenant kartu atsiranda įvairiaus turto.

Blogiau kitas momentas. Atsitikus nelaimei informacija apie sveikatos būklę teikiama tik šeimos nariams. Registruotos šeimos nariams. Sugyventiniai neįeina į tą kategoriją.

Ir mano patirtis nera ''absoliutas", bet man idomi kita detale, apie kuria tycia ar netycia nutyleta, kai buvo rasyta ankstesniuose postuose, kad gyvena nesusituoke tie, kurie yra zemesnio issilavinimo ir mazesniu pajamu.
Tai kaip cia yr? Zemesnio issilavinimo nesuvokia kas yra tradicijos ir kas yra istatymai (skyrybu, mirties atveju) ir neturi pinigu vestuvems, nes tik vestuviu puota nustato /irodo santuoka?
Papildyta:

Ne. Man neatrodo.Nes gyvenu visuomeneje, ne tusciuose laukuose. Ir nevaikstau be apatiniu karsta vasara, nors oro temperatura leistu iseit darban nuogai . Visgi ...visuomene reikia gerbt

Aš kažkaip, matyt, neužfiksavau šios vietos. Man kaip tik atrodo, kad kuo toliau, tuo labiau išsilavinę žmonės gyvens susimetę, o tuoksis tie, kurie santuoką kaip vertybę atsinešė iš šeimos, nepriklausomai nuo išsilavinimo.

Galbūt galima daryti prielaidas, kad dėl finansinių niuansų. Kita vertus, nedrįstu spėlioti, nes tai ir tebus spėlionės.


Jūs tokias "savotiškas" išvadas teikiate Ok, išprotaukime silogizmą: Visuomenę reikia gerbti. Sugyventiniai yra visuomenės dalis? Taip. Taigi - sugyventiniai yra visuomenės dalis, todėl juos reikia gerbti

Būtent Net kalbėti nereikia, vaikai tiesiog savaime pasiima iš šeimos pavyzdžio viską. Mūsų vaikai tuokėsi nepagyvenę kartu , nei vienam iš jų net nekilo noras eiti gyventi kartu. Kai po sūnaus vestuvių , paklausiau jo ,kodėl vedė, o negyvana susimetus, tai tokią nuostabą jo veide pamačiau , sako MB niekad ir nebūtų sutikus Beje , marčios šeima irgi nepripažįsta gyvenimo susimetus.

Aš kažkokioj temoj buvau parašius, kad neleisčiau eiti vaikams gyventi be santuokos. O dieve, kaip buvau išvadinta Įdomiausia tai, kad aršiausiai puolusi mamytė, neužilgo iš džiaugsmo virkavo, kad jai pasipiršo