Juk sakoma, kad reikia is pradziu pabandyt su juo eit kartu gyvent-poto tik galvot apie vestuves....
reik susipaint su vyru buityje
QUOTE(starsterne @ 2010 02 12, 10:22)
Juk sakoma, kad reikia is pradziu pabandyt su juo eit kartu gyvent-poto tik galvot apie vestuves....
reik susipaint su vyru buityje 
na seip isbandyti galima daiktus o zmogu nebandyti reiketu o su juo susigyventi...
zmogus ne daiktas, kad galima butu bandyti kaip koki megstini, patogus nesiosiu nepatogus pakeisiu..
reikia myleti zmogu.. musu tevai be isbandymu seimas kure ir ka blogai gyvena? kiek anksciau poru skyresi o kiek dabar?
vis dėl to įdomu kaip sekasi toms, kurios laukia žiedelio
QUOTE(anciukas. @ 2010 02 12, 17:20)
na seip isbandyti galima daiktus o zmogu nebandyti reiketu o su juo susigyventi...
zmogus ne daiktas, kad galima butu bandyti kaip koki megstini, patogus nesiosiu nepatogus pakeisiu..
reikia myleti zmogu.. musu tevai be isbandymu seimas kure ir ka blogai gyvena? kiek anksciau poru skyresi o kiek dabar?
zmogus ne daiktas, kad galima butu bandyti kaip koki megstini, patogus nesiosiu nepatogus pakeisiu..
reikia myleti zmogu.. musu tevai be isbandymu seimas kure ir ka blogai gyvena? kiek anksciau poru skyresi o kiek dabar?
nu tu cia ir pasakiai..... uz grina piniga imi viska....
tave tevai turbut irgi daiktai??
Nemanau, kad reikia piršlybų laukt. Čia skirtingi santykių etapai. Vienas etapas, kai su tuo žmogum nori būti kiekvieną minutę, kai po kartu praleisto savaitgalio ar atostogų žiauriai nenori skirtis, tada jau laikas "susimest". O kai pagyvenus kartu kokius metelius užvaldo jausmas, kad būtent su tuo žmogum nori pasent, ateina antras - žiedelio laukimo etapas. Čia aš taip manau
Na taip, žmogus nėra megztinis, jo negali pasimatuot. Bet jeigu man vaikinas pirštųsi su manim nepagyvenęs, man toks jo pasiūlymas atrodytų labai jau nerimtas. Juk iš esmės manęs net nepažįsta. Nežino, kad kas antrą dieną einu miegot šlapiais plaukais, kad siautėju ir prie visų kabinėjuosi, jei esu slegiama įtampos, neįsivaizduoja kiek laiko praleidžiu vonioj ir net nenutuokia, kad negaliu ramiai sėdėti, jei namuose yra bent vienas apelsinas (suvalgyčiau kad ir kelis kg...).
Aš trečius metus gyvenu "susimetus", prieš beveik metus man pasipiršo, už kelių mėnesių tyliai ramiai susituoksim.
Papildyta:
O apie tėvus: mano mama išsiskyrė su mano tėvu ir kaltina būtent tą faktą, kad tais laikais visuomenė neleido pagyventi kartu prieš vedybas. Močiutės istorija tokia pat.
Na taip, žmogus nėra megztinis, jo negali pasimatuot. Bet jeigu man vaikinas pirštųsi su manim nepagyvenęs, man toks jo pasiūlymas atrodytų labai jau nerimtas. Juk iš esmės manęs net nepažįsta. Nežino, kad kas antrą dieną einu miegot šlapiais plaukais, kad siautėju ir prie visų kabinėjuosi, jei esu slegiama įtampos, neįsivaizduoja kiek laiko praleidžiu vonioj ir net nenutuokia, kad negaliu ramiai sėdėti, jei namuose yra bent vienas apelsinas (suvalgyčiau kad ir kelis kg...).
Aš trečius metus gyvenu "susimetus", prieš beveik metus man pasipiršo, už kelių mėnesių tyliai ramiai susituoksim.
Papildyta:
O apie tėvus: mano mama išsiskyrė su mano tėvu ir kaltina būtent tą faktą, kad tais laikais visuomenė neleido pagyventi kartu prieš vedybas. Močiutės istorija tokia pat.
QUOTE(palange @ 2010 02 13, 22:06)
Nemanau, kad reikia piršlybų laukt. Čia skirtingi santykių etapai. Vienas etapas, kai su tuo žmogum nori būti kiekvieną minutę, kai po kartu praleisto savaitgalio ar atostogų žiauriai nenori skirtis, tada jau laikas "susimest". O kai pagyvenus kartu kokius metelius užvaldo jausmas, kad būtent su tuo žmogum nori pasent, ateina antras - žiedelio laukimo etapas. Čia aš taip manau
Na taip, žmogus nėra megztinis, jo negali pasimatuot. Bet jeigu man vaikinas pirštųsi su manim nepagyvenęs, man toks jo pasiūlymas atrodytų labai jau nerimtas. Juk iš esmės manęs net nepažįsta. Nežino, kad kas antrą dieną einu miegot šlapiais plaukais, kad siautėju ir prie visų kabinėjuosi, jei esu slegiama įtampos, neįsivaizduoja kiek laiko praleidžiu vonioj ir net nenutuokia, kad negaliu ramiai sėdėti, jei namuose yra bent vienas apelsinas (suvalgyčiau kad ir kelis kg...).
Aš trečius metus gyvenu "susimetus", prieš beveik metus man pasipiršo, už kelių mėnesių tyliai ramiai susituoksim.
Papildyta:
O apie tėvus: mano mama išsiskyrė su mano tėvu ir kaltina būtent tą faktą, kad tais laikais visuomenė neleido pagyventi kartu prieš vedybas. Močiutės istorija tokia pat.
Na taip, žmogus nėra megztinis, jo negali pasimatuot. Bet jeigu man vaikinas pirštųsi su manim nepagyvenęs, man toks jo pasiūlymas atrodytų labai jau nerimtas. Juk iš esmės manęs net nepažįsta. Nežino, kad kas antrą dieną einu miegot šlapiais plaukais, kad siautėju ir prie visų kabinėjuosi, jei esu slegiama įtampos, neįsivaizduoja kiek laiko praleidžiu vonioj ir net nenutuokia, kad negaliu ramiai sėdėti, jei namuose yra bent vienas apelsinas (suvalgyčiau kad ir kelis kg...).
Aš trečius metus gyvenu "susimetus", prieš beveik metus man pasipiršo, už kelių mėnesių tyliai ramiai susituoksim.
Papildyta:
O apie tėvus: mano mama išsiskyrė su mano tėvu ir kaltina būtent tą faktą, kad tais laikais visuomenė neleido pagyventi kartu prieš vedybas. Močiutės istorija tokia pat.
As visiskai pritariu tavo nuomonei
QUOTE(RedHair @ 2010 02 13, 01:56)
As tai dar laukiu
Aš nepritariu toms, kurios bando pagyventi kelis metelius. Mano nuomonė, kad jei žmogus pasirįžo kartu gyventi, tai turi ir pagalvoti apie šeimą. Man pvz. netinka pagyventi pusė metų su vienu, paskui su kitu, dar gal metelius su trečiu...kol tiks ten kažkelintas. Manau, kad bendras gyvenimas turėtų prasidėti po piršlybų ir tame tarpe "iki vestuvių" nusistovėti.
QUOTE(Tokata @ 2010 02 14, 14:28)
sunui jau 13 metu ir vis dar laukiat? Tai kiek jau metu esat kartu? Po tiek metu kazin ar tikeciausi, nebent tai ne jusu bendras vaikas.
QUOTE(Leksa @ 2010 02 14, 16:32)
sunui jau 13 metu ir vis dar laukiat? Tai kiek jau metu esat kartu? Po tiek metu kazin ar tikeciausi, nebent tai ne jusu bendras vaikas.
Tigi ne nuo šio vyro sūnus. Juk paraše parašyta kiek tik laiko su naujuoju draugu kartu.
QUOTE(Leksa @ 2010 02 14, 16:32)
sunui jau 13 metu ir vis dar laukiat?
Nematau kuo blogesnis gyvenimas kartu yra iki žiedelio gavimo lyginant su bendru gyvenimu po žiedelio gavimo iki vedybų. Tiek vienu, tiek kitu atveju paaiškėjus, kad vis tik nesutverti bendram gyvenimui, išsiskirsit ir lauksit kito...
Tikriausiai nepritariat todėl, kad kažkodėl manot, jog tos, kurios apsigyvena nelaukusios piršlybų, per savo gyvenimą apturi žymiai daugiau sugyventinių nei tos, kurios tik po piršlybų bendrą lizdą suka. Nemanau, kad tokia nuomonė teisinga... Juk kiek atvejų, kad vienas žmogus per savo gyvenimą mažiau sugyventinių turėjo nei kitas sutuoktinių...
na o as ziedelio nesulaukiau, bet jau pareiskimus nunesem
senasis tabu gyventi susimetus manau buvo daugiau paremtas nekaltybės puoselėjimu, saugojimu, seksu tik po vedybų ir panašiai, kas šiais laikais yra kardinaliai pasikeitę. Mūsų tėvai negyveno susimetę ne dėl to, kad nebuvo galima pažinti kito žmogaus buities ypatumų. Taigi manau, kad pabandyti gyventi susimetus tikrai labai sveika ir naudinga. O dėl to gyvenimo partnerių keitimo be jokio įsipareigojimo.. gal reikėtų atsakingiau pažvengti į gyvenimą kartų. Jei žmogus galvoja, kad gal pabandysiu pagyventi ir pažiūrėsiu kas iš to išeis, tai jam jokia santuoka nepadės. Bet jei pora susimeta pasiryžus, stengtis(ir stengiasi iš tikrųjų) tai gyvendami kartu tikrai, sulauks ir tos nuostabios šventės-vestuvių.






