QUOTE(Ponečka @ 2010 01 25, 01:39)
Sugyventiniu pradėjau zyzt kada gi pagaliau tapsiu jo ŽMONA? Jis sako "Jei tau ramybės neduoda tas klausimas, einam rytoj ir susirašom" Tada jau mano romantiškasis "AŠ" ir mano vaikystės svajonės pradeda ožiuotis "o kur žiedas? Kur romantiškas priklaupimas? Kur siurprizas? Juk taip įsivaizdavau tą "pasipiršimą". Turi romantika būti... Ir ką gi..Naivu, betgi aš noriu kaip visi, būti žmona, teisėta žmona, kitaip ir būt negali, juk visi sako, kad taip reikia, kad vaikų turim ir t.t. ir bla bla. Taigi begrauždama save pradėjau graužt ir sugyventinį "sėdi ne taip. Miegi ne taip. Valgai ne taip. Žiūri ne taip ir t.t. ir pan." Kol vieną vakarą praėjus gal 3 mėn po nekalbėjimo (neskaitant reikiamom temom) neatlaikė mano brangiausiojo nervai, pasisodino jis mane ir privertė kalbėtis, taip taip, privertė, nes aš buvau užsispyrus, užsisklendus, pikta ir t.t. Prakalbėjom visą naktį, ne apie vestuves, bet apie MUS, apie MŪSŲ ŠEIMĄ. Ir man dingtelėjo, kad nebūtinai būt "ŽMONA" norint gyvent darnioj šeimoj, nebūtinai nešiot -ienė pavardę norint jaustis saugiai. Aš supratau kad žmogus su kuriuo gyvenu, su kuriuo esu sukūrusi šeimą (gerai, tegul bus asociali, juk nesam oficiali šeima) brangina mane ir savo vaikus labiau už viską (ne iš žodių supratau, jei kuri čia pradėsit kudakuot, kad pasakyt galima bet ką), supratau kad visuomenės spaudimas vos neprivertė manęs padaryt didžiausios klaidos gyvenime (mol nenori ženytis reiškia, negalvoja rimtai).
Papildyta:
QUOTE(Ponečka @ 2010 01 26, 11:36)
Mielosios ir gerbiamos!
Dabar klausimas(?) Kodėl Jūs mane vaizduojat kaip Marytę Melnikaitę? Visų pirma, niekur nėra parašyta, kad Vyras mane atkalbėjo nuo vestuvių, visų Antra, aš pati niekur nerašiau, kad vestuvių nenoriu. Visų trečia skaitykit postus aiškiau, ne tik ieškodamos prie ko prisikabint
Įsiskaitykit į postus, tada vadinkit mane vargše ir šiokia ir anokia... Isiskaitykit brangiosios 
Dabar klausimas(?) Kodėl Jūs mane vaizduojat kaip Marytę Melnikaitę? Visų pirma, niekur nėra parašyta, kad Vyras mane atkalbėjo nuo vestuvių, visų Antra, aš pati niekur nerašiau, kad vestuvių nenoriu. Visų trečia skaitykit postus aiškiau, ne tik ieškodamos prie ko prisikabint
Įsiskaitykit į postus, tada vadinkit mane vargše ir šiokia ir anokia... Isiskaitykit brangiosios Va čia išsakyti tie jūsų norai ir sugyventinio atkalbinėjimas.
QUOTE(laisla @ 2010 01 26, 12:24)
Kur? Niekur nei vieno žodžio neperskaičiau apie sugyventinio atkalbinėjimus. neskaitėt? Citata " Jis sako "Jei tau ramybės neduoda tas klausimas, einam rytoj ir susirašom" "
O Norai kokie jie? Skaitėt ar tik paryškinot kas jums labiausiai užkliuvo? Skaitėt??? Skaitykit dar kartelį
Na dar kartą įkišiu savo trigrašį. Aš visgi manau, kad jeigu pora turi vieną ar net du vaikus ir vyras neskuba vesti tai kažkas vistiek yra.. Aš pati neskubu tekėti ir tikrai yra priežastėliu kodėl neskubu. Jokiu būdu tai nereiškia, kad abejoju savo partneriu, bet priežastėliu neskubėti yra. Ir jau anksčiau sakiau, kad rimtai pradėjus galvoti apie vaikus aš tikrai tekėsiu.
QUOTE(Ponečka @ 2010 01 26, 13:31)
Kur? Niekur nei vieno žodžio neperskaičiau apie sugyventinio atkalbinėjimus. neskaitėt? Citata " Jis sako "Jei tau ramybės neduoda tas klausimas, einam rytoj ir susirašom" "
Tai jau ramu su "tuo" klausimu ar ne?
Skaitant auksciau paryskintus jusu pasisakymo postus darosi visai neaisku. Tai jus neduodate ramybes del vestuviu, tai jus ''pagaliau suprantate'', kad esat laiminga seima ir be santuokos?
Gal issiaiskinkite pati sau KO norite.Nes kitaip diskusija beverte
Paprastai, jei zmogus kalba viena ar kita tema, reiskia ta tema jam aktuali.
Ponečka, visai kitokių komentarų sulauktumėte, jei argumentuotumėte savo nuomonę
Tiesiog iš šono atrodo, kad nuslopino Jūsų norus ir Jūsų nuomonę. Niekas nevadina Jūsų vargše, pati gi pasirinkot. Jeigu Jus tenkina tokia situacija, valio Tiesiog kitos forumo dalyvės argumentuoja savo nuomonę priešingą Jūsiškei, tačiau Jūs ją priimate kaip neteisingą.
Be pykčių, tiesiog pastebėjimas.
Tiesiog iš šono atrodo, kad nuslopino Jūsų norus ir Jūsų nuomonę. Niekas nevadina Jūsų vargše, pati gi pasirinkot. Jeigu Jus tenkina tokia situacija, valio
Tiesiog kitos forumo dalyvės argumentuoja savo nuomonę priešingą Jūsiškei, tačiau Jūs ją priimate kaip neteisingą. Be pykčių, tiesiog pastebėjimas.
QUOTE(Ponečka @ 2010 01 26, 13:31)
Kur? Niekur nei vieno žodžio neperskaičiau apie sugyventinio atkalbinėjimus. neskaitėt? Citata " Jis sako "Jei tau ramybės neduoda tas klausimas, einam rytoj ir susirašom" "
O Norai kokie jie? Skaitėt ar tik paryškinot kas jums labiausiai užkliuvo? Skaitėt??? Skaitykit dar kartelį
O Norai kokie jie? Skaitėt ar tik paryškinot kas jums labiausiai užkliuvo? Skaitėt??? Skaitykit dar kartelį
Ponečka, man regis jūs labai karščiuojatės atsakinėdama. Ir aš suprantu kodėl. Nes jums apmaudu, kad jūsų sugyventinis neatliepė į jūsų prašymus, zyzimus ir nepasidavė, nevedė jūsų nors ir pagimdėte jo vaiką. Jūs rašote, kad labai norėjote vestuvių, kad tai jūsų vaikystės svajonė, kad net 3 mėn. nesikalbėjote su suyventiniu vien todėl, kad jis nesiperša ir neveda, o paskui aiškinate, kad niekada nenorėjote vestuvių. Daugiau nei juokinga. Ir tas jūsų vyro pasisodinimas ir pokalbis su jumis yra jo atkalbinėjimas, nes vienaip ar kitaip jis tai darė, jis nėjo į kompromisą pasiūlydamas tekėti susirašant ar pan., o paprasčiausiai gražiai pasuokė ir jums dingo visas noras tekėti.
Mano nuomone, tikras vyras jau vien gerbdamas savo moterį ir vaikus/ą vestų jų motiną dar prieš jiems gimstant.
Ačiū už nuomones, jo, vargšė aš, užsileidau ant savęs liurbį, kuriam nerūpiu nei aš nei mūsų vaikai. Pati neapsisprendus ko noriu.
Brangiosios, tekėti kuri iš mūsų nenori? Tiesiog suvokiau kad ne tai svarbiausia gyvenime. Ir jei vyras manęs negerbia, lai, trypia jis man ant galvos džiaugiasi, šokinėja. O aš savigarbą pamynus nuleidus galvą, iš namų neišeinu, ūkį prižiūriu, vaikus prižiūriu. O jis man pasuokė gražiai, oaš vištelė perekšlė, tyliai sau verkiu, bet nuolanki esu, nieko nepadarysi. Jis juokiasi iš manęs, išsidirbinėja, o aš vėlgi dora mergytė gyvenu taip kaip mano vyras nori, trenkė kumščiu į stalą ir aš nuleidusi galą klausau ką jis man sako. vargšė aš, leidausi sau užlipt ant galvos. kur buvo mano smegenys, nereikėjo pradėt su juo gyvent, reikėjo laukt kol pasipirš, nereikėjo susilaukt vaikų su juo, reikėjo laukt kol iš pagarbos ves, arba bent jau sukryžiuot kojas ir sakyt, NEEEEE kol nevesi vaikų nenene.
Negerbiu savęs, ką jau padarysi. Tokia esu. Ką man dabar daryt? Užsispirt ir vest vyrą į santuokų rūmus? Joooo, jei ne jūs mielosios ponios, tikrai nebūčiau supratusi kad jis iš manęs išsidirbinėja, kad jam kažkas ne taip, kad jis manęs neves, kad aš tik jam laaabai reikalinga ir patogi nemokama tarnaitė. jei ne jūs, būčiau ilgai ir laimingai gyvenus, dabar vat pradedu galvoti ir vėl save graužti, o gal jis tikrai ne vyras, gal aš ne moteris? Ech ir kur mano galva buvo kai mes pradėjom kartu gyvent nesusituokę. Ir po trijų metų kai jis nepasipiršo kodėl aš jo nepalikau, vat dabar ir esu pažeminta... vargšės sugyventinės, išsidirbinėja iš jų vyrai, nieko rimto su jomis negalvoja...
Karščiuotis niekas nesikarščiuoja, mokėkit pasijuokt iš savęs ir iš kitų. Nebūtina išjuokt, pakanka pasijuokt
Brangiosios, tekėti kuri iš mūsų nenori? Tiesiog suvokiau kad ne tai svarbiausia gyvenime. Ir jei vyras manęs negerbia, lai, trypia jis man ant galvos džiaugiasi, šokinėja. O aš savigarbą pamynus nuleidus galvą, iš namų neišeinu, ūkį prižiūriu, vaikus prižiūriu. O jis man pasuokė gražiai, oaš vištelė perekšlė, tyliai sau verkiu, bet nuolanki esu, nieko nepadarysi. Jis juokiasi iš manęs, išsidirbinėja, o aš vėlgi dora mergytė gyvenu taip kaip mano vyras nori, trenkė kumščiu į stalą ir aš nuleidusi galą klausau ką jis man sako. vargšė aš, leidausi sau užlipt ant galvos. kur buvo mano smegenys, nereikėjo pradėt su juo gyvent, reikėjo laukt kol pasipirš, nereikėjo susilaukt vaikų su juo, reikėjo laukt kol iš pagarbos ves, arba bent jau sukryžiuot kojas ir sakyt, NEEEEE kol nevesi vaikų nenene.
Negerbiu savęs, ką jau padarysi. Tokia esu. Ką man dabar daryt? Užsispirt ir vest vyrą į santuokų rūmus? Joooo, jei ne jūs mielosios ponios, tikrai nebūčiau supratusi kad jis iš manęs išsidirbinėja, kad jam kažkas ne taip, kad jis manęs neves, kad aš tik jam laaabai reikalinga ir patogi nemokama tarnaitė. jei ne jūs, būčiau ilgai ir laimingai gyvenus, dabar vat pradedu galvoti ir vėl save graužti, o gal jis tikrai ne vyras, gal aš ne moteris? Ech ir kur mano galva buvo kai mes pradėjom kartu gyvent nesusituokę. Ir po trijų metų kai jis nepasipiršo kodėl aš jo nepalikau, vat dabar ir esu pažeminta... vargšės sugyventinės, išsidirbinėja iš jų vyrai, nieko rimto su jomis negalvoja...
Karščiuotis niekas nesikarščiuoja, mokėkit pasijuokt iš savęs ir iš kitų. Nebūtina išjuokt, pakanka pasijuokt
Nei jūs vargšė nei ką, tačiau matau labai stiprias gynybines reakcijas. Bandot pasislėpti už tokio šarvo, nes kitaip perdaug skaudu ir tos abejonės... Nežinau, jei jums taip gerai - tai puiku, bet netikiu, kad nuoširdžiai yra gerai. Ir kodėl vyras po dar kažkiek metų tik turi vesti? Kas jam trukdo dabar?
Reikia būti atvirai visų pirma su savimi. Prieš kitus galima pavaidinti, apsimesti, kad oi, kaip man gerai, tačiau prieš save neapsimesi...
Aš nenorėčiau gyventi su vyru, kuris atsisako mane vesti nors to labai noriu. Jis niekaip man neįrodytų kitaip.
Reikia būti atvirai visų pirma su savimi. Prieš kitus galima pavaidinti, apsimesti, kad oi, kaip man gerai, tačiau prieš save neapsimesi...
Aš nenorėčiau gyventi su vyru, kuris atsisako mane vesti nors to labai noriu. Jis niekaip man neįrodytų kitaip.
QUOTE(Ponečka @ 2010 01 26, 14:34)
Tiesiog suvokiau kad ne tai svarbiausia gyvenime.
jei ne jūs, būčiau ilgai ir laimingai gyvenus, dabar vat pradedu galvoti
jei ne jūs, būčiau ilgai ir laimingai gyvenus, dabar vat pradedu galvoti
Taip, ne TAI svarbiausia, reik paciam zmogui zinot kas jam reikalinga, o kas ne. Svarbu yra pamatines vertybes seimoje, o ne atsitiktines, kazkieno primestos.
Tiesa sakant, tikrai nesupratau ko tu nori
Musu pritarimo ar musu nuomones. Deja, komentatoriu nuomone nebutinai atitinka autoriaus nuomone 
Sekmes prieinant bendro sutarimo su saviskiu
O aš maniau ateisiu, pasidžiaugsiu, kad esu sugyventinė ir visos pulsit man ploti, bet vat naivi ir čia buvau, nesulaukiau nei plojimų, nei paglostymų. Verkia mano neapsiprendusi širdis, skaudu man. o ir pasislėpti nebeišeina, perkandot mane visos gerbiamos ponios. Ir kur jūs buvot prieš tai kai aš kvaila patikėjau sugyventinio sapalionėm? ir kodėl man nepadedat nusiimt rožinių akinių. Aš gi taip kvailai tikėdama, būdama neapsisprendus ir kojas pakratysiu.
Reikia parodyt sugyventiniui ragus "Nuo šiol arba vedi mane, arba einam kiekvienas skirtingu keliu. Na ir kas kad mes jaučiamės esantys šeima, na ir kas kad santykiai puikūs. bet visuomenėje aš vargšė moteris, kurios tu net negerbi. Gerbkim visuomenės nuomonę, juk visuomenė mūsų nuomonės negerbia" Ir jei jis tuomet pasakys "Kad ir šiandien" Nieko nelaukus bėgt į santuokų rūmus
nesu aš vargšė jei kas klausia, turiu nuostabią Asocialią Šeimą (nu gražiai skamba nieko nepasakysi, nes net nžn kaip čia gražiau pavadint), turiu Negerbiantį manęs vyrą (tikrai ne moterį),nu ir kaip dar galima jaustis vargše. Oj tiesa, juk mes visuomenėje nepriimtini, įstatymuose mūsų net nėra, mes net neregistruoti, tad gal laikas apsigalvot ir daryt taip kaip visuomenė išmokė, nes vis dėl to nėra gerai, nesijaučiu pilnavertė.
taigi priėjom išvados, jog vis dėl to tokios kaip aš esame vargšelės, neapsisprendusios ir nemylimos, negerbiamos... Ir kur mus velnias nešė
Reikia parodyt sugyventiniui ragus "Nuo šiol arba vedi mane, arba einam kiekvienas skirtingu keliu. Na ir kas kad mes jaučiamės esantys šeima, na ir kas kad santykiai puikūs. bet visuomenėje aš vargšė moteris, kurios tu net negerbi. Gerbkim visuomenės nuomonę, juk visuomenė mūsų nuomonės negerbia"
Ir jei jis tuomet pasakys "Kad ir šiandien" Nieko nelaukus bėgt į santuokų rūmus nesu aš vargšė jei kas klausia, turiu nuostabią Asocialią Šeimą (nu gražiai skamba nieko nepasakysi, nes net nžn kaip čia gražiau pavadint), turiu Negerbiantį manęs vyrą (tikrai ne moterį),nu ir kaip dar galima jaustis vargše. Oj tiesa, juk mes visuomenėje nepriimtini, įstatymuose mūsų net nėra, mes net neregistruoti, tad gal laikas apsigalvot ir daryt taip kaip visuomenė išmokė, nes vis dėl to nėra gerai, nesijaučiu pilnavertė.
taigi priėjom išvados, jog vis dėl to tokios kaip aš esame vargšelės, neapsisprendusios ir nemylimos, negerbiamos... Ir kur mus velnias nešė
Va dabar tai man iš tiesų gaila, Ponečka, jūsų. Tikrai net graudu skaityti, nes jau net sapaliojate pati. Juk čia susirinkusios dauguma taip pat sugyventinės ir laukia vestuvių, piršlybų. Tiesiog kartais iš šalies arba žiūrint realiai viskas atrodo taip kaip yra, o ne taip kaip norisi matyti. Nebevarkit ir neberašykit, nes kaip matau kitos nuomonės nepriimat visiškai. Patikėčiau jumis jei bent jau nebūtumėte kalbėjus, kad neseniai niršote, jog sugyventinis neveda. Bet dabar netikiu, tikrai netikiu, manau, kad ir pati netikite savimi.
