Mano artimas žmogus - alkoholikas

Tai jūs pabandykit pakeisti požiūrį į moters vienatvę.

Daug buvo kalbėta apie požiūrio keitimą dėl geriančio vyro,daugelis linksėdamos galvomis pritarė, kad reikia keisti, kad galima, daugelis jį ir pakeitė, o va štai požiūrio pakeisti į ,,moters vienatvę'' kažkaip neišeina. Ta prasme, suprantu, kad lengviau pakeisti požiūrį į geriantį vyrą ir gyventi su juo bile , kad tik jis bet koks svarbu vyras, šalia būtų, o moters vienatvė gazdina.

Tiesiog puiku, žaviuosi . Požiūrio keitimas yra visagalis. Pakeitėm požiūrį ir apie ženatvę su alkoholiku svajojam.... Jo-majo, Sima, atrodo smegenų turi, nu bet kur jos dingsta kai jų reikia? Kokias čia nesamones kalbi- niekas nesupras... visi to laukia... visi to nori.... Svarbu tik- ar TU to nori? TU to lauki? TU apie tokį gyvenimą svajoji? Prie ko čia "visi" "kiti" ir pan.? Juk gyvenimas tai TAVO, ne "visų"- tai pati ir tvarkykis taip, kad tau būtų gera ir kad nereikėtų guostis plačioj internetinėj erdvėj.

Požiūrį reikia keisti tik į SAVE. Supraskite, kad JŪS- taip pat žmonės, su savo norais, poreikiais, JŪS- taip pat galite kurti savo gyvenimą, o ne tik taikytis prie pono alkoholiko (atsiprašau, ligonio), JŪS- ne kokios antrarūšės, nevykėlės ar pan. (kad ir kaip dažnai tai bandoma įteigti "kur tu dėsies su vaikais, kur tu kitą vyrą rasi, kaip vaikai be tėvo").
Laksto laksto apie tuos diedus "oj geria, och aš nelaiminga" "oj jis serga, pagirios jam, och vargšelis" "gal išsipagiriojęs bus geresnis, jau dabar tai tikrai tikrai nustos, va dar pasikalbėsiu su juo ir bus viskas gražu gražu".... Gaila žiūrėti kaip protingos puikios moterys visai save pamiršta, kad dar jos čia yra ir gyvena. Niekaip nesuprantu, kaip galima nieko nedaryti, kada MAN blogai. Belieka galvoti, kad tas blogai yra normali ir pageidaujama būsena, nes kai gerai tai tada dar blogiau .
Ir išvis- svarbiausia gyvenime yra turėti vyrą, nesvarbu kokį. Gali būti bile koks, bet kad būtų, vaikai - ai tiek to, nu ką tie vaikai, užaus- išeis... o vat jei turiu vyrą- tai aš jau tikra moteris, aš stoviu visa galva aukščiau už tas "vienišąsias" ... Paskaičius kai kuriuos pasakymus toks vaizdas susidaro.

as ir nesakiau kad gyvensiu su alkoholiku vien tik del to kad jis vyras, ir geriau toks nei joks as sakiau kad bijau vienatves, uz tai iskyla kita problema, skubu kurti santykius gerai nepazinus zmogaus, lengvai isimyliu

Labas, kur visos mergaitės dingo? Viliuosi, kad viskas gerai jums?Aš jau antrą puodelį kavos geriu.....viena

Labas rytas, ne viena
Va tau prie kavutes

Kaip skanu,,,,,kaip laikaisi/

As normaliai, tik labai laukiu pastrigusiu siuntu is JAV...
Savaitgaliui i uosvija vaziuojam.

zinoma, svajoju apie grazia svente, apie artima zmogu ziurinti i akis prie altoriaus ir su begaline nuosirdzia sypsena tarianti priesaika ir t.t. bet gi kiek galima gyventi svajonemis? nu nebus to niekada. zinau, kad turiu sunu ir neliksiu viena palikusi vyra, bet tai ne tas pats. o isteketi noriu. kai uzmerkiau akis pries jo liga, kai nebesu tokia priklausoma nuo jo kazkaip ir jis pats toks puse velnio paliko. nesakau gi kad eisiu ir zenysiuos. nezinau ka daryciau. bet zenytis noriu. gaila, jaunikio ner... ir liudna baisiai daros, kai pagalvoju, kad greiciausiai ir nebus....


na bet kad taip ir yra siuo metu visuomeneje. kad svarbu tureti vyra. belekoki. pasakojo mano giminaitis, kaip vienai SENMERGEI pagelbejo avarineje situacijoje. SENMERGEI. jai 32 pridure. jooooo, sakau pati ta senmerge! tai tas - o ka? jau viskas tokiu metu, neapsizenijo tai ir nebeapsizenys.

O tu su tokiu požiūriu nieko nepainioji, čia aš gūdžiam kaime, ką kaime, vienkiemyje gyvenu, dadėkim amžių, tai ką dabar, pagyvenus moteriškė iš glūdumos.

Ji tavęs omenyje tikrai neturėjo, nes tu esi sena pasileidėlė iš lietuvos džiunglių.

Tai aš suprantu, kad ne man taikė, beje, kam sena, kam nelabai

Tik man sunku suprasti nu iš kur pas jaunus žmones tokie siekiai "ženytis", kompleksai "be vyro'', iš kur ta "visuomenės nuomonė" apie senmerges, jo ma jo, tai aš užaugau tokioje santvarkoje kur "taip turi būti" ir psio, niekas neklausė, ar man to reikia, ar aš taip noriu ir tai buvo pasirinkimas, arba darai taip kaip reikia ir esi tinkamas žmogus, arba esi netinkamas, nes darai kitaip. Nu ir ką, dalis dėjo skersą ant tų "visuomenės normų" ir gyveno taip kaip norisi, kaip kam patogiau ir laikė save tinkamu būti žmogumi ir ąsmenybe.

Dabar gi, laisvės rinktis tikrai daugiau, galimybių save, kaip žmogų suvokti, taip pat ne vienas, partijos nubrėžtas, kelias, šitiek info, skirtingų pavyzdžių, skirtingų nuomonių, tik mąstyk, atsirink, prisitaikyk sau ir tobulėk. Tai ne, vis tiek artimiau caro rūriko laikų štampai "noriu ženytis, be diedo aš ne žmogus...." ir dar labai svarbi visuomenės atstovo nuomonė "jau senmergė", jergutėliau, koks gi jis visuomenė, nebent savo galvelės, tik neaišku kurios, tos kur aukščiau ar žemiau juosmens.

Čia jau ne vyro alkoholiko problema, gal daugiau savęs, kaip ąsmenybės, kaip žmogaus suvokimo problema.

Tai jau tikrai. Bet ssima ir sakė kad ji savęs negerbia, nevertina. Kažkodėl įtariu, kad čia mamos auklėjimo vaisius "būk už grūdą mažesnė, už vandenį tylesnė". Mane močiutė auklėjo būtent pagal tokį modelį, tik kažkodėl sulaukė atvirkščio rezultato. Na o ssimai matyt įskiepijo, kad moteris be vyro, yra kažkokia anomalija.