Mano artimas žmogus - alkoholikas

Taip, sutinku, pasiekti tikrą atsiribojimą nėra paprasta ir tai neįvyksta greitai, tai neįvyksta be pastangų. Tai ateina per supratimą, per savęs iškedenimą, kokia noriu būti, kaip noriu gyventi ir ką galiu padaryti šiandien, kad artėčiau prie to, ko noriu, ką savyje turiu pakeisti, ką turiu pakeisti savo elgesyje, kokias klaidas darau, nuo kurių pati ir nukenčiu.
To pasiekti be ramybės savyje taip pat nelabai išeina. O kaip pasiekti tą ramybę, kad suprasčiau, galėčiau ramiai ir protu, o ne emocijomis vadovautis, kaip atsiriboti nuo dirgiklių, kaip nuslopinti emocijas, spontaniškus tipo sprendimus, kurie net ne sprendimai, o emocijos ir tiek.
Man padėjo abejingumas, tegul ir netikras, dirbtinas, kaip saugiklis, kad galėčiau toliau ramiai vertinti, ramiai reaguoti, ramiai susigaudyti tai koks žmogus yra tas mano vyras, ko aš pati noriu, kaip noriu ir, svarbiausia, ką galiu.....
Taip, tokia poza tik pirmas žingsnelis link tikros ramybės jausmo ir tik nuo kiekvienos priklauso ar ties ta poza sustos, ar žingsniuos toliau, sau naudinga linkme. Ko visoms ir linkiu.
Papildyta:

Nu kaip smagu, kad dar vienas alkoholikas išsidavė, kad žino, supranta, jaučia ir net mąsto, ir bando Belieka palinkėti sėkmės, kad jam pavyktų.

Matai Leber , aš tiesiog kitaip manau. Aš manau, kad nereikia tų emocijų slopinti , jos tiesiog būtinos-pyktis, nusivylimas, gėla, gėda, abejonės, nepasitikėjimas ir t.t. Mano galva jos turi būti. Ir tai visai nesusiję su spontaniškai priimtu sprendimu. Tai netrukdo priimti sprendimus, manau tai tik padeda. Įkrečia proto. Jeigu aš tikrai ir rimtai nepykstu kad vyras geria, nejaučiu nusivylimo dėl jo elgesio, neabejoju juo, nejaučiu nepasitikėjimo juo, neduria į širdį gėla, dėl jo girtuoklysčių, kažin ar aš kažkada jį paliksiu, tiesiog aš nejaučiu neigiamų jausmų ir man yra gerai. Jei gerai, sprendimų nebus.

Va ta mintis, aišku tik man, tai labai nepatinka.
Tai tu nori, vėl būti priklausoma, nori, kad kažkas tau suteiktų to, ko tu nori ir nuo to kažko vėl priklausys kaip tu jausiesi.
Aišku, svajoti lengviau, nieko nereikia daryti, svajoji ir tiek, ai dar tikiesi arba reikalavimus išsikeli. Tik ar nebus ta pati melodija "aš....todėl, nes vyras..."., jei ne dėl gėrimo, tai dėl kitos kokios savybės, juk tobulų žmonių nebūna.

Matai, Fruzina... Čia tame ir kampas. Tos moteraitės ir NENORI jokių sprendimų nei pasikeitimų. Jos užsiliūliuos dirbtinai tam, kad galėtų gyventi taip, kaip dabar gyvena- ir nieko nereikės keisti. Juk vyrai yra tiesiog puikūs- jie "nuostabūs tėvai", "daro remontą namuose", "nė velnio neuždirba, bet vistiek finansiškai geriau yra su juo", trukdo tik gėrimas- tai užslegi savo emocijas kažkur giliai giliai, užsimaukšlini kaukę "man gerai, man nieko netrūksta" ir gėrimas "nebetrukdo". Ai, dar visuomenė patenkinta, viena senmerge ar potencialia svetimų vyrų medžiotoja mažiau.

Leber, kaip toms moteroms priklausomybės atsikratyt? Gal kokią protingą mintį turi? Emocijų užslopinimas, panašu, dar labiau pagilina tą priklausomybę . Dabar "pakeičiu požiūrį"( o iš tikro tai nė velnio nepakeičiu) ir priklausau nuo šito vyro, bet tik todėl, kad kito neturiu , o vat jei atsiras kitas (tipo, geresnis), tada priklausomybę nuo šito pakeisim į priklausomybę nuo kito .

et, sudetingas tas gyvenuimelis

Mano pačios ir kiti, mano sutikti, pavyzdžiai, deja kitokie. Jei moteris valdo emocijos, nekontroliuojamas pyktis, gėda, nepasitikėjimas vyru pamažu pavirsta į nepasitikėjimą savimi, nusivylimas vyru, pavirsta į nusivylimą savimi "aš tiek darau, taip ir kitaip darau ir niekas nesikeičia, aš kažką darau ne taip, gal pati esu kalta...." ir blogiausia, kad neretai ateina savęs menkinimas "taip man ir reikia, ką aš galiu padaryti, nieko".

Ir šiek tiek kitaip gaunasi moterims, kurios išmoksta savo emocijas valdyti, tai nereiškia, kad joms turi patikti vyro elgesys, bet pyktis nebūtinai turi virsti vos ne isterija, rėkimu, ašaromis, grąsinimais, kurių neįvykdys. Nepasitenkinimas esama padėtimi gali pavirsti į pamąstymus ko aš noriu, kokia pati noriu būti, kaip noriu gyventi, protas leidžia pamatyti savo galimybes ir padėti daryti sprendimus, be nepasitikėjimo, be baimės, sau naudingus.

labas mergaites okai nebuvau pas jus,nieko nekeiciu,savaime ir stebuklai nevyksta,taip kad jau tikrai geda berasyti kazka,tapati

Tai niekas ir nesako, kad pyktis=isterija, ašaros ir pan. Kalbam apie tai, kad neišeina eliminuoti pykčio kaipo tokio, kaip emocijos- jis yra, jis turi būti, kaip ir visos kitos emocijos, tik galima tą pyktį suvaldyti taip, kad netektų isterikuoti, klykti ir pan.(nors kartais kai kam ir to reikia- kai kam ir tai padeda).
Jei viską užslopinsi- nebus jokio poreikio kažką keisti. Jei mokėsi suvaldyti savo emocijas ( bet ne atsisakyti jų)- tai bus pagalba norint kažką keisti, jaučiuosi blogai- galvoju, ką galima padaryti, kad jausčiaus gerai, būtent galvoju- o ne isterikuoju, klykiu, visiems blogai, o man dar blogiau, o galvoti pradedu todėl, kad jaučiu kažkokį diskomfortą- ir svarstau, kaip galėčiau pasielgti, kad būtų geriau dabar ir kaip ilgalaikėje perspektyvoje.

tai vat ir klausimas, kaip valdyti emocijas jų neatsisakant?
man tai biski mistika.
Bet tikrai pritariu Leber - emocijų įkarštyje padarau oi kokių nekokių dalykų. ir iš ties, kai mane valdo emocijos, aš jokio sprendimo negebu priimti. o vat jeigu jos biski paslopintos ar suvaldytos (nebežinau, kaip čia tai atskirti), tada ir darbai geriau einasi ir galva blaisvesnė (aiškesnė ta prasme) ir aiškiau ko noriu.

Taip, visiškai sutinku, tai yra susitaikymas su padėtimi, na gal dar susikurta iliuzija, kad gal kažkas, gal kada nors, gal kažkaip padarys taip, kad man būtų gerai.

Yra tų būdų kaip atsikratyti bet kokios priklausomybės, kiekviena turi tą galimybę ir yra pajėgi tai padaryti dėl savęs. Ir čia, temose ne kartą ir jau net ne du lyg ir pasisuka kalba ta linkme, bet tik jep ir vėl ne apie save, o apie diedus ir jų patogumą, jei moteris pakeis požiūrį į diedo gėrimą. Taip, kai ištrauki kokį pasisakymą iš konteksto, atrodo, kad kalba eina apie patogumą vyrams, kad jiems naudingas toks moters požiūris, o į vieną postą tai gi nesutalpinsi visų minčių, variantų, galimybių.

Mano galva neina susišnekėti iki galo, neina išrutulioti diskusijos ta linkme ir suvokti kas iš to gaunasi, nes vis lyginama "jei moteris padarys taip, tai kokia nauda bus vyrui". Jei nustotume lyginti ir apsistotume ties "jei padarysiu taip, tai kokią naudą galutiniame variante gausiu aš", būtų paprasčiau pamatyti šviesą tunelio gale. Blogai jaučiasi moterys, jos lyg ir nori jaustis geriau, bet analizuoja vyrus, o ne save, tai ir diskusijų rezultatas 0. Nori rezultato, tai reikia save nagrinėti, sau kelti reikalavimus, savo klaidas pamatyti, jas pripažinti ir mokytis jų nedaryti, dėl savęs ir dėl nieko kito.

Paprasta paralelė:
vyras priklausomas- tik jis gali išmokti tą suvaldyti- tik nuo jo priklauso kaip gyvens toliau- jis turi pripažinti savo priklausomybę- jis turi pripažinti savo klaidas- jis turi mokytis- jis turi norėti dėl savęs...niekas vyro nepakeis, niekas neprivers, jei jis pats to nenorės, jei jis pats nieko nedarys, jei jis pats nesikeis.
Lygiai tas pats galioja ir moterims.

kaip reikia viska keisti,ir laikas palankus,bet maza problema islieka,neturiu tam nei ryzto nei jegu

Dar viena paralelė
Vyras priklausomas- neigia- meluoja visiems- meluoja ir sau-. Tol, kol neapnuogins savo pojūčių, jausmų, norų, lūkesčių- rezultatas bus 0.
Tas pats galioja ir moterims.

Kai sakoma "aš nieko nekeičiu", čia apie kokį pasikeitimą eina kalba
Ar apie situacijos pakeitimą, ta prasme- išeinu, palieku vyrą, skiriuosi...
Ar apie situacijos pakeitimą per savęs keitimą, ta prasme- aš mokausi kitaip reaguoti, keičiu požiūrį, aš keičiuosi, bent jau bandau, mokausi keistis.

Tai du skirtingi dalykai, o pasakymas gali būti vienodas "aš nieko nekeičiu". ir suprask, kad gudrus apie ką čia kalba eina.