QUOTE(pyratū vadas @ 2010 04 03, 20:14)
raketa su savo vyru raketininku remontuoja namo stoga.
Vyras ant stogo, raketa apacioj.
Vyras kelia i virsu kibira verdancios smalos, virve truksta ir smala pilasi ant raketos galvos...
-gerbiamasis mano,-po akimirkos pasigirsta is apacios. - Ar negaletumei nusileisti zemyn ir nuvezti i ligonine...nudegiau 10%savo odos. Tik leiskis isleto..buk atsargus. O as tuo tarpu atnesiu masinos raktelius is kambario..
Piratų vade (taisau klaidą - ne piratū, kad rašyti pramoktum), turbut vargsti šeimoje, ar ne? Nėra nei gražių, švelnių žodžių, nei nieko. Užuojauta žmonai, jaučiu, tik keiki ir keiki.
Papildyta:
QUOTE(Sangre_azul @ 2010 04 03, 21:10)
Ateizmas, deja, ne religija. Jeigu norite plačiau apie šį fenomeną sužinot, galite pasiskaityti atitinkamos literatūros. Šiuo atveju tai būtų visiškas offtopikas.
Jeigu Jūs kabinatės prie to, kad nebūtinai praktikuojantis katalikas gali būti geras žmogus, tai aš su Jumis visiškai sutinku. Tačiau Juoko raketa savo labai dideliu "teigiamumu" man pasirodė "davatkiška" (galbūt šiek tiek per stiprus žodis), tokia, kuri nenusideda nei mintimis, nei žodžiais, nei darbais. (Juoko raketa, neįsižeiskite. Aš Jūsų visai nepažįstu ir iš žinučių gali susidaryti visiškai kitoks vaizdas apie Jus

) Man tas pernelyg didelis teigiamumas asocijuojasi su: "Jeigu tau davė per žandą, tai atsuk kitą" (juk negalima žmogaus įžeisti, sukelti neigiamų emocijų, naudoti smurto, rėkti ant žmogaus, reikia jam atleisti ir pan.). Tokį požiūrį propaguoja katalikybė. Tai todėl ir paklausiau, ar nėra praktikuojantys katalikai. Praktikuojantys - tai tie, kurie eina į bažnyčią ir tiki dievu ne todėl, kad taip daro ar darė jų tėvai, seneliai, proseneliai, o gyvena pagal šios religijos taisykles.
Aš nesupykau. Gal paaiškinti nemoku - mes nusprendę, kad esam tiesiog ar tik žmonės, todėl galim žmoniškai kalbėtis ir pyktumų niekad nereikia, todėl, kad esam tik žmonės. Čia kaip aksioma. Nėra čia teigiamumas, čia susitarimas, kuris kyla iš meilės ir pagarbos vienas kitam. Neįsivaizduoju, kad galima kelti balsą, rėkti, keikti ir pan.